Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovui A. J., ieškovo atstovui advokatui D. I., atsakovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėdos kartonas“ atstovei advokatei I. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėdos kartonas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. J. ieškiniu prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą neteisėtu; priteisti ieškovui iš atsakovo 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (3071,04 Eur neatskaičius mokesčių); priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad pagal teisės aktus ir kolektyvinės sutarties nuostatas darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) išvadoje nustatyta, kad darbuotojas negali dirbti iki tol dirbto darbo, nepriklausomai nuo darbdavio ir darbuotojo valios ir norų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo perkėlimo (jo sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į NDNT išvadą, nes tolimesniam darbo funkcijų atlikimui darbuotojas nepajėgus pagal sveikatos būklę, be to, tai gali būti kenksminga aplinkiniams ir paties darbuotojo sveikatai.

Ieškovo teigimu, NDTD 2007-04-25 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0133664, 2010-04-07 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0852621, 2010-04-07 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 731 patvirtina, kad atsakovui jau nuo 2007 m. buvo žinomas ieškovo darbingumo lygis ir rekomenduojamas darbas. Ieškovas kasmet periodiškai tikrinosi sveikatą VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre. Privalomojo sveikatos patikrinimo išvadose nurodyta, kad dirbti leidžiama pagal NDNT komisijos išvadas.

Ieškovas pas atsakovą dirbo beveik keturiasdešimt metų, ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę pusę metų. Remiantis DK 129 straipsnio 4 dalimi, su Ieškovu darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jei darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ieškovas buvo atleistas po to, kai jis pateikė atsakovui NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2015-06-18 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS 1510, kurioje nebuvo išvados, kad ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su jo pareigomis, be to, atsakovui nuo 2007 m. buvo žinomas ieškovo darbingumo lygis. Atsakovas turėjo pagrindą svarstyti ieškovo darbo grafiko pakeitimo klausimą, nes tokią galimybę turėjo, taip pat galėjo siūlyti ieškovui tą patį ar kitą darbą, kuris atitiktų ieškovo sveikatos būklę ir kvalifikaciją. Atleisdamas iš darbo ieškovą, atsakovas nei darbo grafiko, nei darbo sąlygų pakeitimo klausimo, nei tuo labiau kito darbo Ieškovui nepasiūlė. Dėl šių nurodytų priežasčių, ieškovas iš darbo pagal DK 136 straipsnio l dalies 4 punktą atleistas neteisėtai.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaujantis DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Ieškovui priklauso DK 140 straipsnio l dalies 6 punkte numatyta šešių mėnesiu vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi ieškovui išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, ieškovui iš atsakovės papildomai priteistina keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nurodoma, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, formaliai vykdydamas NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisijos išvadas, žinodamas ieškovo darbingumo lygį, nutraukė darbo sutartį, kai ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę pusę metų, todėl jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Atleisdamas ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio l dalies 4 punktą, atsakovas vadovavosi NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada Nr. DPS-1510 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nors atsakovui buvo žinoma ir 2007-04-25 NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0133664, 2010-04-07 NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada Nr. 731 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, taip pat VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro 2015-10-29 profilaktinio patikrinimo išvada, kad ieškovas dirbti gali. Visai tai turėjo įtakos ieškovo emocinei ir dvasinei būklei. Ieškovas pas Atsakovą dirbo keturiasdešimt metų, jo darbas buvo vertinamas teigiamai, todėl Ieškovas savo patirtus išgyvenimus dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo vertina 2 000 Eur neturtinės žalos atsiradimu.

Atsakovė AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ atsiliepime prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo ieškinį, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą; teismui atsisakius taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškovo ieškinį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų vieno mėnesio senaties terminą, kadangi su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo buvo supažindintas 2015-11-02, darbo sutartis nutraukta 2015-11-05; tai reiškia, jog ieškovas į teismą dėl tariamo darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo turėjo kreiptis iki 2015-12-05. Įvertinęs ieškovo ieškinyje išdėstytus teiginius, ieškovas daro išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo, jog jau 2015-11-02 ieškovui tapo aišku, jog nuo 2015-11-05 bus nutraukta su juo sudaryta darbo sutartis, be kita ko, ieškovui buvo aiškus ir žinomas ne tik darbo sutarties nutraukimo faktas, bet taip pat ir tokio darbdavio sprendimo motyvai bei pagrindas Taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo vėliausiai 2015-11-05.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad darbdavys tinkamai įvertino 2015 m. NDNT rekomendacijas bei 2015 m. VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro išvadą ir, atsižvelgdamas į tai, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo darbuotojui pasiūlyti kito darbo, atitinkančio darbuotojo sveikatą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 2015-10-29 VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras profilaktinio patikrinimo metu nustatė, kad darbuotojas dirbti gali, tačiau pažymėjo, jog dirbti pagal NDNT rekomendacijas; riboti darbą ir vibraciją. Tokia išvada savaime nereiškia, jog nėra darbo sutarties nutraukimo pagrindo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Teismas išvadą apie darbuotojo atleidimo iš darbo šiuo pagrindu teisėtumą gali padaryti, nustatęs, dėl kokių darbo funkcijų atlikimo šalys yra susitarusios darbo sutartimi ir ar pagal įstatyme nustatytos tarnybos išvadą jis negali atlikti šių funkcijų. 2015 m. darbuotojui atlikus periodinį sveikatos patikrinimą, nepaisant to, kad jam nebuvo uždrausta dirbti visiškai, buvo nustatyti rizikos veiksniai, kuriems esant dirbti draudžiama, bei rekomendacijos dėl darbo laiko. Tarp nurodytų rizikos veiksnių, kuriems esant darbuotojui dirbti draudžiama, buvo ir tokių, kuriems esant darbuotojas dirbo – vibracija, krovinių tvarkymas rankomis. Be kita ko, darbuotojas dirbo visą darbo dienos laiką, tuo tarpu NDNT rekomendacijose buvo nurodyta, jog darbuotojas neturėtų dirbti visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Darbdavys, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, išsamiai svarstė galimybę darbuotoją perkelti į kitas pareigybes, taip pat galimybę sudaryti sąlygas darbuotojui dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką, t. y. veikė taip, kaip to reikalaujama nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, tačiau dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės perkelti darbuotoją į kitą pareigybę. Atsiliepime taip pat pažymima, kad, sprendžiant darbuotojo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu teisėtumo klausimą, yra vertinamas ir analizuojamas išimtinai NDNT išvados turinys bei darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, siekiant įsitikinti, ar galimas tolesnis darbo funkcijų atlikimas, tačiau tokie kriterijai kaip darbuotojo darbo stažas, ar ankstesnis vertinimas, remiantis ankstesnėmis NDNT išvadomis, neturi įtakos, priimant sprendimą dėl darbo teisinių santykių tęstinumo galimybės.

Atsakovo nuomone, darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Be kita ko, ieškovas absoliučiai nepagrindė ir neįrodė nei tariamai patirtos neturtinės žalos fakto nei jos dydžio.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė. Ieškovo atstovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas nustatytų, jog jis praleistas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties termino.

Darbo kodekso (toliau – DK) 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.

DK nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turi teisę kreiptis į teismą, yra ieškinio senaties terminas. DK 27 straipsnio 2 dalis, nustatanti bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams, numato, kad DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams gali nustatyti trumpesnius ieškinio senaties terminus. Todėl darbuotojo, nesutinkančio su atleidimu iš darbo, reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taikomas DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.

DK 300 straipsnio 1 dalis apibrėžia joje nurodyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią, todėl darbuotojo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal DK 300 straipsnio 1 dalį, o ne pagal kitas DK ar Civilinio kodekso (toliau – CK) normas (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 300 straipsnio 1 dalis joje numatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais – darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviu kriterijumi – atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Šioje normoje vartojama formuluotė „nurodymo (dokumento)“ reiškia, kad ,,nurodymas“ turi būti pateiktas ,,dokumento“ forma. Taigi pagal bendrą taisyklę darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią DK 300 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo pradžią (DK 26 straipsnio 1 dalis), t. y. kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, darbdavio įsakymą, potvarkį ar pan., socialinio draudimo pažymėjimą ar darbo sutartį su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą. Vien darbuotojo supažindinimas su atitinkamu dokumentu nėra prilyginamas jo gavimui ir neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui.

Teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu teismui pateiktos 1996-12-10 darbo sutarties Nr. 1148 tarp ieškovo ir AB „Klaipėdos kartonas“ su vėlesniais jos pakeitimais 23, 35 punktuose, skirtuose darbo sutarties nutraukimui, jokių įrašų nėra padaryta. Teismui taip pat yra pateiktas rašytinis dokumentas – 2015-11-02 įspėjimas „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovui pranešama apie darbo sutarties nutraukimo datą (2015-11-05), pagrindą (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2015-06-18 išvada, 2015-10-29 Klaipėdos sveikatos priežiūros centro sveikatos profilaktinio patikrinimo išvada ir rekomendacijos, DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktas); šis dokumentas yra 2016-11-02 pasirašytas atsakovo; teismo posėdyje duotais ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo padarytu prierašu šiame dokumente buvo išreikštas jo nesutikimas su atleidimu iš darbo. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo duota pasirašyti šį įspėjimą, tačiau jokių dokumentų, susijusių su jo atleidimu, jis neturi (teismo posėdžio garso įrašo 36-37 min.).

Teismo vertinimu, įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, nors šiuo atveju informatyvus, negali būti prilygintas dokumentui, patvirtinančiam atleidimą iš darbo. Įspėjimas nereiškia, kad asmuo vienareikšmiškai bus atleistas, jo paskirtis informuoti, o ne teisiškai įforminti asmens atleidimą. Kartu teismas pabrėžia, kad ieškovo paaiškinimus, jog dokumentų, susijusių su atleidimu, jis negavo patvirtina rašytinis įrodymas – darbo sutartis, kurioje nėra įrašo apie darbo sutarties nutraukimo datą ir pagrindą, taip pat tai, kad kitų dokumentų, kuriais būtų buvęs įformintas atsakovo atleidimas iš darbo ir (ar) kurie patvirtintų šių dokumentų įteikimą ieškovui, atsakovas teismui neteikė. Todėl iš šių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovas 2015-11-02 buvo informuotas apie tai, kad bus atleistas dėl sveikatos būklės, tačiau nei tada, nei vėliau jokio dokumento, kuris galėtų būti laikomas patvirtinančiu atleidimą iš darbo, negavo.

Atsižvelgdamas į tai, kad pagal DK 300 straipsnio 1 dalį vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią lemia ne sužinojimas apie atleidimą ar jo pagrindą, taip pat ne supažindinimas su atitinkamais dokumentais, o būtent dokumento, patvirtinančio atleidimą, gavimas, taip pat tai, kad tik tokio dokumento gavimas pilnai užtikrina, kad darbuotojas veiksmingai galės pasinaudoti galimybėmis apginti savo teises, pareikšdamas ieškinį teisme, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir toks atsakovės argumentas atmetamas.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.

DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties šalių valią. Ši įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad darbuotojo sveikatos būklė turi tenkinti reikalavimus darbo funkcijoms pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi būti ne tik pasiruošęs kokybiškai dirbti tą darbą, dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi būti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir nekeliantis pavojingų rizikos veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Teismų praktikoje ne kartą konstatuotas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadų privalomas pobūdis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui bei DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvus pobūdis, t. y. NDNT išvados pagrindu atsiranda darbdavio pareiga atleisti darbuotoją, kuris dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2009, 2011 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-79/2011, 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Byloje teismui pateiktos dvi NDNT išvados dėl ieškovo darbo pobūdžio ir sąlygų – 2010-04-07 išvada Nr. 731 ir 2015-06-18 išvada Nr. DPS-1510. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abi šias išvadas turėjo darbdavys. Teismas nustatė, kad šių išvadų turinys yra identiškas, ieškovui, turinčiam 50 proc. darbingumo lygį, išvardyti tie patys rizikos veiksniai, kuriems esant jis negali dirbti: be kita ko, visą kūną veikiančios vibracijos poveikis, krovinių, sunkesnių nei 15 kg, kėlimas rankomis, viršvalandiniai darbai. Pagal byloje esančias medicinos pažymas nustatyta, kad ieškovui buvo leidžiama dirbti tik atsižvelgiant į minėtose išvadose nustatytus ribojimus. Byloje esanti 1996-12-10 darbo sutartis Nr. 1148 tarp ieškovo ir AB „Klaipėdos kartonas“ su vėlesniais jos pakeitimais patvirtina, kad ieškovas nuo 2007-09-17 dirbo dyzelinio krautuvo vairuotojo pareigose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – siuntimas sveikatos patikrinimui, ieškovo sveikatos knygelės išrašas, taip pat liudytojos AB „Klaipėdos kartonas“ personalo specialistės paaiškinimai teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 36 min., 1 val. 58 min.) patvirtina, kad vienas iš rizikos veiksnių jam dirbant krautuvo vairuotoju buvo vibracija. Paminėtina, kad liudytojos ieškovo sutuoktinės parodymai teismo posėdyje patvirtina, kad darbas vibracijos sąlygomis ieškovo sveikatai turėjo itin neigiamą poveikį (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 10 min).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kadangi darbas vibracijos sąlygomis buvo tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis pareigomis.

DK 273 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą (1 dalis); jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys šio Kodekso nustatyta tvarka atleidžia darbuotoją iš darbo, išskyrus atvejį, nustatytą DK 212 straipsnyje (2 dalis).

Įvertinęs byloje esantį rašytinį įrodymą – 2015-10-30 AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ laisvų pareigybių sąrašą, taip pat liudytojos bendrovės personalo specialistės paaiškinimus (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 29-30 min., 1 val. 37-38 min., 1 val. 55-56 min.), teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovė ieškovo atleidimo metu turėjo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo sveikatą ir kvalifikaciją.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbdavys turėjo pareigą atleisti ieškovą ir atleido jį nepažeisdamas DK 273 straipsnio nuostatų. Toks atleidimas iš darbo, nepaisant kitų atleidimo aplinkybių, teismo vertinimu, negali būti pripažintas neteisėtu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą neteisėtu, taip pat susijusius reikalavimus priteisti ieškovui iš atsakovo 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau – CK).

Taigi neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 3K-3-321-915/2015). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 3K-3-321-915/2015).

Teismo vertinimu, nors ieškovo atleidimas iš darbo turėjo teisinį ir faktinį pagrindą, todėl pripažintas teisėtu, negali būti pripažinti teisėtais darbdavio veiksmai (neveikimas), kurie sudarė prielaidas mažiausiai šešerius metus (nuo 2010-04-07 išvados Nr. 731 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų) ieškovui dirbti darbą, neatitinkantį jo sveikatos būklės. Nors iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje galima daryti išvadą, kad pats ieškovas norėjo išsaugoti darbo vietą iki pensijos, pabrėžtina, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra darbdavio pareiga, kuri šiuo atveju buvo ilgą laiką pažeidinėjama. Šiais savo veiksmais atsakovas sukūrė ieškovui lūkestį, kad jis galės išsaugoti darbo vietą iki pensijos, būtent dėl to ieškovas, nepaisydamas savo sveikatos būklės, ilgą laiką dirbo jo sveikatai kenkiantį darbą ir būtent dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), ieškovą atleidus, jam kilo dideli išgyvenimai.

Pažymėtina, kad liudytoja – ieškovo sutuoktinė teismo posėdyje paliudijo (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 8 min.) apie didelius ieškovo išgyvenimus, apie tai, kad po atleidimo suprastėjo ieškovo sveikata paaiškino ir pats ieškovas (teismo posėdžio garso įrašo 35 min). Nors ieškovas į medikus nesikreipė, teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę (neįgalumą) ir išdėstytas atleidimo aplinkybes, jo išgyvenimai, emocinis sukrėtimas neabejotinai buvo didesni nei įprastai tikėtini asmenį atleidus iš darbo dėl sveikatos būklės.

Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė (iki atleidimo ieškovas pas atsakovę išdirbo labai ilgą laikotarpį – beveik 40 metų), turėtos darbuotojo nuobaudos (nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų buvęs baustas drausminėmis nuobaudomis, jam darbdavys reiškė padėkas), taip pat jo teisių pažeidimo ilga trukmė ir pažeidimo objekto svarba (asmens sveikata), kartu teismas atsižvelgia į tai, kad pats atleidimas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą, kad ieškovas pats leido trukti jo teisių pažeidimui, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 1000 Eurų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo atstovas pateikė duomenis apie 700 Eur ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovė pateikė duomenis apie 1191,56 Eur atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinys patenkintas iš dalies. Kadangi ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, didesnės išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką yra susiję, jie vertintini kaip vienas ir buvo atmesti, o ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala sumažinta per pusę. Teismas vertina, kad buvo patenkinta 1/4 ieškovo reikalavimų. Todėl iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 893,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, o iš atsakovės ieškovui – 175 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistina 718,67 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėdos kartonas“, kodas 141011268, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėdos kartonas“, kodas 141011268, iš ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 718,67 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų 67 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.