Kauno apylinkės teismo sprendimas

– iki sūnui M. B. sukaks 10 m., ieškovas L. B. turi teisę bendrauti su sūnumi M. B. porinių metų savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant jai, vaiko motinai ? atsakovei R. B., konkretų atvykimo laiką ir vietą su atsakove R. B. suderinus prieš dvi dienas;

– sūnui M. B. sukakus 10 m., ieškovas L. B. metų porinių savaičių šeštadieniais, įspėjęs atsakovę R. B. prieš tris kalendorines dienas, 12.00 val. pasiima sūnų M. B. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.

5. Priteisti iš ieškovo L. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., mokant periodinėmis išmokomis po 1266,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

6. Priteisti iš ieškovo L. B. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B. įsiskolinimą už tris metus iki priešieškinio pareiškimo dienos po 1266,00 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso: 42696,05 Lt (45576,00 Lt – ieškovo L. B. sumokėtus 2879,95 Lt).

7. Priteisti iš ieškovo L. B. nepilnamečiui sūnui M. B. 7912,50 Lt ? sūnaus poreikiams tenkinti būsimų pirkinių išlaidoms apmokėti.

8. Atsakovės R. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos CK 3.67 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ? nustatyti, jog santuokos su ieškovu L. B. nutraukimas jos – atsakovės R. B., turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ji – atsakovė R. B. faktiškai nustojo kartu gyventi su ieškovu L. B., t.y. nuo 2008 m. vasario 1 d.

9. Dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, jai – atsakovei R. B. priteisti 2/3 dalis, t.y. 21395,57 Lt vertės turto, o ieškovui L. B. – 1/3 dalį, t.y. 10697,78 Lt vertės turto.

10. Dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo jai – atsakovei R. B., natūra priteisti:

? 14460,00 Lt vertės automobilį „AUDI, A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas: (DUOMENYS NESKELBTINI);

? nustatyti jai – atsakovei R. B., pareigą pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB grąžinti bankui visą negrąžinto kredito dalį, kuri 2011-06-06 yra 1436,65 Lt, paliekant jos – atsakovės R. B., ir ieškovo L. B. atsakomybę pagal šią sutartį solidarią.

Iš viso dalintino turto natūra vertė, atėmus prievoles bankui, yra 13023,35 Lt.

11. Dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovui L. B. natūra priteisti:

? 10170,00 Lt vertės automobilį „Volvo, V 70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VIN kodas: (DUOMENYS NESKELBTINI);

? 6500,00 Lt vertės miegamojo lovą, 2000,00 Lt vertės dujinę viryklę „Bosch“ ir 400,00 Lt vertės filmavimo kamerą „Sony“.

Iš viso dalintino turto natūra vertė yra 19070,00 Lt.

12. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 7893,33 Lt kompensaciją už jai – atsakovei R. B., natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 3 d.).

13. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

14. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 9928,25 Lt už solidarios prievolės pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB įvykdymą už ieškovą L. B. (19856,51 Lt/ 2).

15. Priteisti iš ieškovo L. B. jai – atsakovei R. B., 19510,00 Lt kompensaciją už jos – atsakovės R. B., asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo L. B. asmeninio turto pagerinimui atlikti (Lietuvos Respublikos CK 3.98 str.).

16. Priteisti iš ieškovo L. B. visas bylinėjimosi išlaidas.

? santuokos nutraukimo dėl jo ? ieškovo L. B., kaltės;

? prašomos nustatyti jo ? ieškovo L. B., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarkos;

? prašomo priteisti iš jo ? ieškovo L. B., išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo ir būsimų pirkinių nepilnamečiui sūnui išlaidų;

? prašomos priteisti jam ? ieškovui L. B., mažesnės dalintino turto dalies;

? jo ? ieškovo L. B., ir atsakovės R. B. solidarios prievolės bankui;

? prašomos priteisti jam ? ieškovui L. B., filmavimo kameros „Sony“;

? prašomos priteisti iš jo ? ieškovo L. B., kompensacijos atsakovei R. B. už jai natūra tenkančią mažesnę dalintino turto dalį;

? dėl neturtinės žalos;

? prašomos priteisti iš jo ? ieškovo L. B., pinigų sumos ? atsakovės R. B. sumokėtos bankui pagal kredito sutartį;

? prašomos priteisti iš jo ? ieškovo L. B., kompensacijos už atsakovės R. B. asmeninių lėšų panaudojimą jo ? ieškovo L. B., asmeniniam turtui pagerinti;

? prašomo priteisti iš jo ? ieškovo L. B., bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Su kitais atsakovės R. B. priešieškinio reikalavimais ieškovas L. B. sutiko (t. 4, b.l. 12).

Atsižvelgdama į esamą padėtį, jog kreditas jau sumokėtas, su banku visiškai atsiskaityta, atsakovės atstovė atsisakė priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovei R. B. pareigą pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB grąžinti bankui visą negrąžinto kredito dalį, kuri 2011-06-06 yra 1436,65 Lt, paliekant atsakovės R. B. ir ieškovo L. B. atsakomybę pagal šią sutartį solidarią. Atsižvelgdama į tai, atsakovės atstovė padidino priešieškinio reikalavimą prašydama priteisti iš ieškovo L. B. atsakovei R. B. 11748,20 Lt už solidarios prievolės pagal 2007-09-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-100625-VA su „Swedbank“, AB įvykdymą už ieškovą L. B. (23496,41 Lt/ 2).

Be to, atsakovės atstovė patikslino prašomas priteisti dalintino turto vertes, t.y. prašė, dalijant santuokoje įgytą turtą, priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe, jos atstovaujamajai atsakovei R. B. priteisti 2/3 dalis, t.y. 22353,33 Lt vertės turto, o ieškovui L. B. – 1/3 dalį, t.y. 11176,67 Lt vertės turto.

Atsakovės atstovė sumažino prašomas priteisti kompensacijos už jos atstovaujamajai natūrą tenkančią mažesnę dalintino turto dalį dydį, t.y. prašė priteisti iš ieškovo L. B. jos atstovaujamajai atsakovei R. B. 7893,33 Lt kompensaciją už atsakovei R. B. natūra tenkančią mažesnę dalintino sutuoktinių bendro turto dalį.

Atsakovės atstovė advokatė Vilija Gražulytė su jos atstovaujamajai atsakovei R. B. pareikštu ieškovo L. B. ieškiniu iš dalies nesutiko, t.y. nesutiko dėl:

? santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

? prašomo priteisti iš ieškovo L. B. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. B. dydžio;

? prašomos nustatyti ieškovo L. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos;

? atsakovės R. B. asmeninės prievolės bankui;

? prašomų priteisti atsakovei R. B. dviejų šviestuvų komplektų, minkštų baldų komplekto, žurnalinio staliuko, šaldytuvo ir skalbimo mašinos;

? prašomos priteisti atsakovei R. B. filmavimo kameros „Sony“;

? dalintinų daiktų: nešiojamojo kompiuterio, palydovinės antenos su tiuneriu ir kt. priedais;

? prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kas spręstina teismo nuožiūra (t. 4, b.l. 12 ir 32-34).

DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMO, TEISINŲ PASEKMIŲ IR NETURTINĖS ŽALOS

Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. kategoriškai nesutiko su atsakovės R. B. teigimu, kad jų santuoka iširo tik dėl jo kaltės. Ieškovas tvirtino, kad jo ir atsakovės R. B. santuoka vis tik iširo dėl abiejų kaltės, todėl jam visiškai nesuprantamas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas L. B. paaiškino, kad iki susituokiant jis su atsakove bendravo apie porą metų, lyg ir pažino ją, vedė. Tačiau nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios jie nesutarė dėl gyvenamosios vietos. Iš pradžių jie gyveno jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei tai nepatiko, nes butas buvo ne jos. Be to, atsakovė norėjo gyventi mieste – (duomenys neskelbtini), todėl kalbino jį imti paskolą būstui įsigyti, o jis nesutiko. Atsakovė R. B. nenoriai bendravo su jo tėvais, giminėmis, jai atrodė, kad jie prieš ją nusiteikę, apkalba, nurodinėja. Nuolat dėl to kildavo barnių, atsakovė nuolat hiperbolizuodavo, kaltindavo jį nebūtais dalykais, jos nepalaikymu, apkalbėjimu už akių, per didele pagalba jo senai vienišai motinai, o gimus sūnui Matui, ir netinkamu elgesiu su vaiku. Ieškovas teigė, kad atsakovė nebuvo pastovaus būdo: vieną dieną ar savaitę jai viskas gerai, o kitą – viskas blogai. Be to, atsakovė turėjo perdėtą pavydo jausmą, nors jis jai buvo ištikimas. Be barnių jie negalėdavo priimti jokių sprendimų. Dėl atsakovės nuolatinių priekaištų pašlijo jų ryšys, jie atšalo. Gimus sūnui, atsakovė tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) prasta mokykla, kad dėl vaiko reikia keltis į miestą. Atsiradus sūnui, atsirado ir papildomų priekaištų dėl jo elgesio su vaiku. Ieškovas pripažino, jog drausmindamas sūnų jis kartais būdavo piktas, griežtai subardavo. Ieškovas taip pat pripažino, jog kartais, išdykaujant, žaidžiant, jis nešiojo sūnų žemyn galva. Ieškovas kategoriškai neigė nuolatinį laisvalaikio leidimą su draugais, taip pat besaikį alkoholio vartojimą, nes jis nuolat dirbo, vairavo automobilį, nė karto už girto vairavimą jis nebuvo nubaustas. Ieškovas taip pat kategoriškai neigė pornografinių filmų žiūrėjimą su sūnumi ar sūnui matant. Ieškovas neigė sudavęs sūnui. Tvirtino, kad nė karto nėra sudavęs ir atsakovei, policija dėl jo elgesio nekviesta, jis nėra nei baustas, nei teistas dėl smurto. Ieškovas taip pat neigė tai, kad dėl jo žiauraus elgesio vaiką ištiko tikas. Ieškovas nurodė, jog konfliktai su atsakove vykdavo ir vaiko akivaizdoje. Atsakovė net nesistengė slėpti jų santykių aiškinimosi nuo vaiko. Gimus sūnui, jie 2005 m. persikėlė gyventi pas atsakovės tėvus į (duomenys neskelbtini), kad jos tėvai pagelbėtų prižiūrėti vaiką, kai atsakovė dirbs. Gyvenant pas atsakovės tėvus, jų gyvenimas nekito, atsakovė nuolat jam priekaištaudavo, jie nuolat bardavosi. Ieškovas teigė, jog iki šiol jam yra nesuprantami atsakovės priekaištai, jiems taip ir nepyko išsiaiškinti. Ieškovas pripažįsta, jog dėl santuokos iširimo kaltas ir jis, nes nesugebėjo prisitaikyti prie atsakovės charakterio, gal dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą. Neišlaikęs įtampos, jis 2008 m. vasarį išėjo iš atsakovės tėvų namų ir grįžo į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Kvietė ir atsakovę, tačiau ji su juo neišėjo, liko su sūnumi gyventi tėvų namuose. Jis bandė ją prisikalbinti, tačiau aiškaus atsakymo ji vis neduodavo. Jis lankydavo juos, kas mėnesį, o ne kartą per du metus, atnešdavo pinigų, tačiau kiekvieno susitikimo metu, vaiko akivaizdoje, kildavo barniai. Dėl to jam buvo labai nesmagu ir jis jų nebelankė. Ieškovas teigė, jog prašė atsakovės nurodyti banko sąskaitą, kad jis galėtų pervesti pinigų, tačiau ji banko sąskaitos nenurodė. Jis bandė pinigus siųsti paštu, tačiau pinigai jam būdavo grąžinami, nes atsakovė atsisakydavo juos paimti. Tik kai atsakovė nurodė jam banko sąskaitą, jis pervesdavo pinigus jai per banką. Be to, ieškovas L. B. paaiškino, kad gyvendami kartu jie abu dirbo, abu išlaikė šeimą, kiekvienas namams nupirkdavo ko reikia. Jo darbo užmokestis buvo didesnis, tai jis daugiau prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Gimus sūnui, atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose. Vaiku jie rūpinosi abu.

Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl jų santuokos iširimo kaltas tik ieškovas – L. B., kuris nuo pat santuokos pradžios buvo labai nepagarbus jai. Atsakovės nuomone ieškovas jos negerbė ir nevertino, kas ir yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Ieškovas L. B. būdavo labai emocionalus, nestabilus ir neprognozuojamas. Lyg dėl kažko su juo susitari, tačiau po kiek laiko jis jau būna kardinaliai pakeitęs nuomonę. Ypač ieškovas būdavo nesukalbamas, kai grįždavo iš savo motinos. Atsakovė teigė, kad jos nuomonė ieškovui visiškai nerūpėjo, kaip jo motina pasakydavo, taip jis ir darydavo. Ieškovas nusišalindavo nuo visų buitinių problemų sprendimo, palikdavo jai viena tvarkytis su visais gedimais namuose, taip pat ir su sugedusiu automobiliu, nes ji turi daug laisvo laiko – augina sūnų. Prieš susituokiant dėl gyvenamosios vietos jie nebuvo sutarę. Jau pirmą rytą po vestuvių, ieškovo bute, ieškovas jai pareiškė, kad, jei kas jai nepatinka, ji gali išeiti. Iš pradžių ieškovo bute gyveno ir jo sesuo. Vėliau, nuolat užeidavo jo motina ir nurodinėdavo jai kokius buities darbus jai jau laikas atlikti: kada langus valyti, kada kilimus ir pan. Daug nesutarimų tarp jų buvo dėl ketinamo pirkti buto kitur. Ne kartą ieškovas jai yra sakęs, kad šeima ne jam, kad ji varžo jo laisvę. Jai buvo visiškai nesuprantamas ieškovo liberalus požiūris į intymius dalykus, dėl ko jie taip pat kivirčydavosi. Atsakovė pripažino, kad ji draudė ieškovui bendrauti su draugais darbo dienomis po darbo, nes ieškovas nuolat į namus grįždavo girtas, kartą kitą rytą net nėjo į darbą. Kartais ieškovas po keletą parų negrįždavo į namus arba sugrįždavo tik permiegoti. Gimus sūnui, ieškovas pasidarė dar atžagaresnis, nuolat ją įžeidinėdavo negražiais žodžiais. Porą kartų ieškovas jos atžvilgiu yra vartojęs smurtą, bet ji į policiją nesikreipė ir niekam nepranešė. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaiko auginimo, buvo jam šaltas ir abejingas: grįžęs iš darbo, niekada nepaimdavo vaiko ant rankų, nustumdavo, nebendraudavo su juo, nepasidomėdavo, kodėl vaikas verkia, net per veiduką ar užpakaliuką suduodavo arba sugriebęs už kojų nešiodavo žemyn galva, naktį prie sūnaus nesikeldavo. Ji viena augino sūnų, nuo 2007 m. jis neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, visus pinigus investavo į savo motinos sodybą – remontavo ją. Net jos studijų metu, kai jos nebūdavo namuose, ieškovas neprižiūrėdavo vaiko. Be to, ieškovas L. B. kompiuteryje turėjo pornografinių filmų, kurie kenkė vaikui, nes priėjimas prie jų buvo laisvas. Vaikas paimdavo ir bet kada juos įsijungdavo. Pornografinių fotografijų buvo ir ieškovo mobilaus ryšio telefone. Be to, dėl agresyvaus ir žiauraus ieškovo elgesio – suspardė jos sesers A. B. katiną, kartą atvažiavęs po gero pusmečio neblaivus tampė vaiką, ketino jį išsivežti, sūnų ištiko tikas. Dėl sūnaus nervinio tiko ji kreipėsi į gydytojus. Dėl ieškovo agresyvumo ji bijojo ir šiuo metu bijo su ieškovu palikti sūnų. Tuo metu, kai ji gavo darbą ir vaikui jau buvo sukakę dveji metai, ieškovas L. B. pats pasiūlė jiems keltis pagyventi pas jos tėvus iki (duomenys neskelbtini) jie ras nusipirkti butą. Ieškovo butą jie remontavo kartu, ketino parduoti. Tačiau jau taip nutiko, kad ieškovas L. B. 2008 m. vasarį grįžo į savo namus vienas, nors jie jau buvo suradę to buto pirkėją. Ieškovas ne kartą jai sakė, kad paliks ją – išeis. Tais metais ieškovas pas ją ir sūnų nesirodė iki pat gegužės. Sūnus vis klausdavo, kur tėvelis. Tada ji jam paskambindavo, paprašydavo atvažiuoti. Ieškovas pas juos kartą per mėnesį atvažiuodavo, o po kiek laiko pasirodė tik po gero pusmečio. Atsakovė R. B. teigė laukusi porą metų, vis klausdavusi ieškovo, ką darom, siūlė taikytis, bet taip niekas ir neišsisprendė, ieškovas džiaugėsi laisvė. Prie šeimos ir vaiko išlaikymo neprisidėjo. Šiuo metu santuokos išsaugoti nebėra galimybės – jausmai išblėso, liko tik nuoskaudos. Atsakovės nuomone, ji tinkamai vykdė visas sutuoktinės pareigas, santuoka iširo tik dėl ieškovo L. B. kaltės. Dėl netinkamo ieškovo L. B. elgesio, santuokos subyrėjimo, viso šio bylinėjimosi ji patyrė 5000,00 Lt neturtinę žalą, tai: didžiuliai išgyvenimai, nuolatinė įtampa, stresas, nuolatiniai ieškovo įžeidinėjimai, skaudinimas, grasinimai. Visa trukdė jos darbui, bendrauti su žmonėmis, atsiliepė sveikatai: nuotaikų kaita, nemiga, nerimas ir jaudulys, ne depresija, patirta operacija. Paklausta apie vaistus ir operaciją, atsakovė R. B. atsakė, kad vaistų ji nevartoja, jai rekomenduotos arbatos. Atsakovė nenurodė gydytojų, į kuriuos kreipėsi ir nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, pvz., medicininių dokumentų, receptų, epikrizių ir pan.

Apklausta liudytoja atsakovės sesuo A. B. paaiškino, kad susituokę ieškovas L. B. ir atsakovė R. B. gyveno ieškovo bute (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jų santykiai buvo geri. Gimus vaikui, viskas pasikeitė. Kai vaikui buvo pusantrų metukų, jie visi gyveno pas jos ir atsakovės R. B. tėvus. Ieškovas L. B. su sūnumi buvo šaltas. Kartą jai teko matyti, kaip ieškovas L. B., grįžęs iš darbo, sudavė vaikui per veidą, nes šis ant jo užšoko. Kartą jos sesuo ? atsakovė R. B., gulėjo ligoninėje, tai vaiku galėjo pasirūpinti ir ieškovas, jis galėjo pasiprašyti atostogų, tačiau ne, vaiką prižiūrėjo ji. Kai atsakovė mokydavosi, vaiką taip pat prižiūrėdavo ji, o ieškovas imdavo ir išvažiuodavo. Ieškovas su vaiku būdavo neatsargus – paimdavo vaiką viena ranka už kojos ir pakratydavo. Tai jai žinoma iš sesers ? atsakovės R. B.. Be to, ieškovo mobilaus ryšio telefone buvo pornografinių nuotraukų, net užsklanda, o telefonas mėtėsi vaikui prieinamuose vietose, vaikas matė. Kartą, kai ieškovo nebuvo namuose, ji pas juos svečiavosi ir vaikas įjungė kompiuterį, kur iš karto pasirodė pornografinės nuotraukos. Liudytoja taip pat nurodė, jog ieškovas L. B. neblaivus yra agresyvus, kartą jis suspardė jos katiną. Dėl katino suspardymo ji į policiją nesikreipė. Palikęs šeimą, neblaivus apsireiškė po pusmečio ir pareikalavo vaiko, sukėlė skandalą, sūnų ištiko nervinis tikas.

Nustatyta, kad ieškovas L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (akto įrašo (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 9). Gyvenant santuokoje, 2004 m. sausio 20 d. jiems gimė sūnus M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 8).

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. B. teigė, jog ji viena augino sūnų, nuo 2007 m. ieškovas neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, o 2008 m. ieškovas pas ją ir sūnų nesirodė iki pat gegužės, tačiau taip pat patvirtino, jog ieškovas pas juos kartą per mėnesį atvažiuodavo, o po kiek laiko pasirodė tik po gero pusmečio, dar 2008 m. vasarį jie buvo suradę buto (duomenys neskelbtini) pirkėją. Ieškovas teismo posėdžio metu neneigė, jog 2008 m. vasarį jis išėjo iš atsakovės tėvų namų ir grįžo į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kur kvietė ir atsakovę, tačiau visa tai įvyko dėl įtampos, gyvenant atsakovės tėvų namuose. Atsakovę ir sūnų jis lankydavo kas mėnesį, atnešdavo pinigų, tačiau kiekvieno susitikimo metu, vaiko akivaizdoje, kildavo barniai ir dėl to jis jų nebelankė. Lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, jis iš pradžių pervesdavo pašto perlaidomis, kiek vėliau – banko pavedimais, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas be priežasties paliko šeimą ir išėjo gyventi skyrium, jog ieškovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, t.y. kad ieškovas visiškai nevykdė Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. išvardytas pareigas, nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė santuokines pareigas, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma prezumpcija, numatyta Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d., t.y. kad šeima iširo ir dėl to, jog ieškovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino.

Taigi šioje civilinėje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą.

Atsakovė R. B. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo L. B. 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo už patirtus didžiulius išgyvenimus, nuolatinę įtampą, stresą, nuolatinius ieškovo įžeidinėjimus, skaudinimus, grasinimus, sveikatos pablogėjimą, operaciją. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d. nustatyta galimybė sutuoktiniui iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo galimybė eliminuojama tuo atveju, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d.). Teismui nenustačius ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, o atsakovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos, atliktos operacijos ir su ja susijusių išlaidų, nėra pagrindo priteisti atsakovei 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi neturtinės žalos atlyginimo institutas skirtas tik dėl santuokos iširimo nekalto asmens interesams ginti (Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. palaikė savo reikalavimą susitikti su nepilnamečiu sūnumi M. B. ir juo bendrauti kas antrą savaitgalį, bet kurį, nesvarbu I ir III ar II ir IV. Jis pageidautų su sūnumi visą jam skirtą savaitgalį bendrauti nepertraukiamai, t.y. nuo šeštadienio ryto – 12.00 val., iki sekmadienio vakaro – 17.00 val., su nakvyne, ir nedalyvaujant sūnaus motinai – atsakovei R. B., nes atsakovės dalyvavimas kelia įtampą, atitraukia jo dėmesį nuo vaiko, varžo bendravimą, net kelia konfliktus, kišasi. Tuo metu sūnus nežino kaip elgtis, kurį palaikyti. Be to, atsakovė nuteikinėja sūnų prieš jį. Ieškovas mano, kad be atsakovės ir jis, ir sūnus jaustųsi daug laisviau, jų bendravimas būtų nuoširdesnis ir kokybiškesnis. Be to, ieškovas nurodė, jog savaitgaliais, kai sūnui nereikia eiti į mokyklą, jis norėtų su sūnumi aplankyti jo gimines, gyvenančius kitose vietovėse, gal net likti nakvynės, pvz. pas jo motiną – Mato močiutę, nes anūkas dėl atsakovės elgesio neturi galimybės pasimatyti su močiute. Ieškovas tvirtino, kad jam priklausantis butas yra erdvus, keturių kambarių, vienas kambarys skirtas sūnui, yra lova ir žaislai, todėl pas jį yra visos sąlygos vaikui žaisti, nakvoti ir pailsėti. Ieškovas L. B. kategoriškai neigė atsakovės R. B. teiginius, jog jis yra visiškai neatsakingas, negebantis bendrauti su vaiku ir jį prižiūrėti, kad jis kursto vaiką prieš ją. Ieškovas taip pat neigė smurto vartojimą prieš sūnų, taip pat pornografinių fotografijų ir filmų jam demonstravimą. Ieškovas L. B. teigė, jog ir jam, ir sūnui bendrauti yra būtina, net teismo ekspertų rekomenduota. Paklaustas, kiek jis šiuo metu bendrauja su vaiku, ieškovas L. B. atsakė, kad po teismo ekspertizės jis su sūnumi matėsi tik du kartus: po šv. Kalėdų ir po Naujųjų metų, sūnaus gimimo dieną – sausio 20 d. Pirmą kartą jis nuvyko pas sūnų į namus, nupirko jam dovanų, atsakovės namuose nebuvo, jį įleido atsakovės tėvai. Tą kartą jis su sūnumi praleido porą valandų, kalbėjosi, žaidė, dūko, žiūrėjo filmukus. Gimtadienio dieną jis turėjo dovaną, nuvažiavo pas sūnų po pamokų prie mokyklos, pasveikino, siūlė važiuoti į piceriją, tačiau atvažiavo atsakovė ir pasiėmė vaiką. Ieškovas nurodė, jog su sūnumi jis nedaug susitinka ne dėl nenoro, o dėl įtampos tarp atsakovės ir jo. Paklaustas apie lankstesnę bendravimo su vaiku tvarką, ieškovas L. B. atsakė, kad jis sutiktų su pereinamu laikotarpiu, vieno ar dviejų mėnesių, iš pradžių po kokias keturias valandas su vaiku, atsakovei nedalyvaujant, tačiau jis nesutiko su šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, nes sūnus jau nėra mažas, jam jau aštuoneri, ir vaikas žino, kad jis yra jo tėvas, jo nebijo.

Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko dėl ieškovo L. B. siūlomos bendravimo su jų nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Nesutikimą atsakovė aiškino tuo, kad ieškovas L. B. su jų aštuonmečių sūnumi nėra bendravęs šešis metus. Tik kai prasidėjo skyrybų procesas teisme, ieškovas užsigeidė matytis ir bendrauti su sūnumi. Vaikas yra labai jautrus. Po kiekvieno susitikimo su tėvu sūnus yra irzlus, nervingas, sunkiai sukalbamas, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis. Atsakovės nuomone, turėtų praeiti bent vieneri metai, kad vaikas galėtų pasilikti pas ieškovą nakčiai. Be to, atsakovė R. B. tvirtino, kad ji nepasitiki ieškovu L. B., kuris yra neatsakingas ir nerūpestingas, ne kartą vaikas buvo paliktas be tėvo priežiūros, rastas atsidaręs langą, baloje, nuo tiltelio paniręs. Jiems gyvenant kartu, ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaiko auginimo, buvo jam šaltas ir abejingas: grįžęs iš darbo, niekada nepaimdavo vaiko ant rankų, nustumdavo, nebendraudavo su juo, nepasidomėdavo, kodėl vaikas verkia, net per veiduką ar užpakaliuką suduodavo arba sugriebęs už kojų nešiodavo žemyn galva, naktį prie sūnaus nesikeldavo. Todėl atsakovė mano, kad ji turi matyti, kaip ieškovas bendrauja su sūnumi – kad ieškovas įgytų jos pasitikėjimą ir ji įsitikintų, jog vaikas su ieškovu yra saugus. Atsakovė taip pat nurodė, kad iš pat pradžių, pusmetį, ieškovas galėtų pasiimti vaiką tik šeštadienį, kokiom keturiom valandom. O po pusmečio, kaip vaikas panorės, nes šiuo metu sūnus noro bendrauti su ieškovu neišsako, nenori net jam paskambinti, turi nuoskaudų, nes ieškovas ne kartą yra sūnų apgavęs, žadėjęs atvažiuoti, bet neatvažiavęs ir pan. Atsakovė išsako susirūpinimą dėl sūnaus, nenori, kad bendravimas su ieškovu traumuotų vaiką, atsilieptų jo mokslams, bendravimui. Net ir šiuo metu ji pagal ieškovo elgesį su sūnumi teismo ekspertizės metu mano, kad ieškovas yra agresyvus: pakėlė balsą, subarė vaiką. Ieškovas nuteikinėja sūnų prieš ją, liepia meluoti – nesakyti, kad ieškovas jam davė pinigų. Atsakovė R. B. kategoriškai neigė ieškovo žodžius, jog ji nuteikinėja vaiką prieš jį ir draudžia vaikui bendrauti su juo. Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos siūlomą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką galima koreguoti atsižvelgiant į teismo ekspertų išvadas.

Atsakovės R. B. atstovė advokatė Vilija Gražulytė, atsižvelgdama į teismo ekspertų išvadas, patikslino ieškovo L. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarką, pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos:

– nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šešis mėnesius porinių metų savaičių šeštadieniais ieškovas L. B. paima sūnų šeštadienį ryte – 12.00 val., iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų tą pačią dieną 16 val. į jo gyvenamąją vietą;

– po dvylikos mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas L. B. metų porinių savaičių šeštadieniais, įspėjęs atsakovę R. B. prieš tris kalendorines dienas, 12 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.

Ieškovui L. B. nurodytais atvejais pasiėmus sūnų ir pastarajam susirgus, ieškovas L. B. privalo nedelsiant informuoti atsakovę R. B. ir parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Ieškovui L. B. nustatytu laiku neinformavus apie ketinimus susitikti su sūnumi, atsakovė R. B. turi teisę neleisti ieškovui L. B. nustatytu laiku susitikti su sūnumi.

Apklausta liudytoja atsakovės sesuo A. B. paaiškino, kad susituokę ieškovas L. B. ir atsakovė R. B. gyveno ieškovo bute (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jų santykiai buvo geri. Gimus vaikui, viskas pasikeitė. Kai vaikui buvo pusantrų metukų, jie visi gyveno pas jos ir atsakovės R. B. tėvus. Ieškovas L. B. su sūnumi buvo šaltas. Kartą jai teko matyti, kaip ieškovas L. B., grįžęs iš darbo, sudavė vaikui per veidą, nes šis ant jo užšoko. Kartą jos sesuo ? atsakovė R. B., gulėjo ligoninėje, tai vaiku galėjo pasirūpinti ir ieškovas, jis galėjo pasiprašyti atostogų, tačiau ne, vaiką prižiūrėjo ji. Kai atsakovė mokydavosi, vaiką taip pat prižiūrėdavo ji, o ieškovas imdavo ir išvažiuodavo. Ieškovas su vaiku būdavo neatsargus – paimdavo vaiką viena ranka už kojos ir pakratydavo. Tai jai žinoma iš sesers ? atsakovės R. B.. Be to, ieškovo mobilaus ryšio telefone buvo pornografinių nuotraukų, net užsklanda, o telefonas mėtėsi vaikui prieinamuose vietose, vaikas matė. Kartą, kai ieškovo nebuvo namuose, ji pas juos svečiavosi ir vaikas įjungė kompiuterį, kur iš karto pasirodė pornografinės nuotraukos. Liudytoja taip pat nurodė, jog ieškovas L. B. neblaivus yra agresyvus, kartą jis suspardė jos katiną. Dėl katino suspardymo ji į policiją nesikreipė. Palikęs šeimą, neblaivus apsireiškė po pusmečio ir pareikalavo vaiko, sukėlė skandalą, sūnų ištiko nervinis tikas.

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė Neringa Kupčiūnienė palaikė pateiktas išvadas (t. 1, b.l. 48-49, 157-158, t. 3, b.l. 67-68) ir nurodė, kad B. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tiek ieškovas L. B., tiek atsakovė R. B. yra sudariusi geras buitines sąlygas vaikui augti. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs pranešimų apie netinkamą tėvų elgesį su vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl nepilnamečio M. B. lankymosi jo tėvo – L. B., namuose. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog palaiko teismo ekspertų nuomonę dėl ieškovo L. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi.

Teismas, įvertinęs ieškovo L. B., atsakovės R. B., liudytojos A. B., institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Neringos Kupčiūnienės paaiškinimus bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos 2011 m. lapkričio 22 d. – 2012 m. sausio 2 d. ekspertizės aktą Nr. 103MS-189 ir atsižvelgęs tiek į nacionalinių, tiek ir į tarptautinių teisės aktų suteiktą teisę tėvui dalyvauti auklėjant vaiką bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, jog motinos, t.y. atsakovės R. B., pasiūlyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka negali būti tenkinama visa apimtimi. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka, nustatant 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį neabejotinai pažeistų ne tik skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime, bet ir paties vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos 2011 m. lapkričio 22 d. – 2012 m. sausio 2 d. ekspertizės aktą Nr. 103MS-189 sūnaus emocinis ryšys su tėvu L. B. yra teigiamas, palankus, tačiau šiuo metu kiek santūrus; visa tai atitinka objektyvias aplinkybes – tai, jog tėvas su vaiku matosi pernelyg retai; sūnus gali ir nori bendrauti su tėvu L. B. ne namų aplinkoje ir nedalyvaujant motinai; ekspertizės metu negauta jokių duomenų, jog sūnaus bendravimas su tėvu L. B. veiktų vaiką neigiamai, atvirkščiai, įvertinus turimus duomenis, tokiu būdu būtų įgyvendintas vienas esminių vaiko poreikių.

Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 3 d.), todėl konstatuotina, jog ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, t.y. motinai, ir laisvai pasirenkant susitikimo vietą. Tačiau, įvertinus nepilnamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas, nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatyti ir pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį, kad pagal galimybes būtų atkurtas vaiko ir tėvo nutrūkęs emocinis ryšys, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su ieškovu. Pereinamojo (adaptacinio) laikotarpio nustatymui neprieštaravo atsakovė, tačiau ji teismui siūlė 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos adaptacinį laikotarpį, kas šiuo atveju tik pernelyg trukdytų ir apsunkintų galimybes vaikui ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius, apribotų tėvui galimybę ilgesnį laiką būti su sūnumi, palaikyti su juo artimesnius tėviškus santykius ir daugiau prisidėti prie nepilnamečio auklėjimo, kadangi, ieškovo teigimu, po teismo ekspertizės jis su sūnumi matėsi tik du kartus: po šv. Kalėdų ir po Naujųjų metų, sūnaus gimimo dieną – sausio 20 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo ir atsakovės sūnui yra aštuoneri metai, jis jau yra pradėjęs lankyti mokyklą ir nors negali suprasti, interpretuoti motinos bei atitinkamai išreikšti savo, niekieno neįtakotą norą bendrauti su tėvu, tačiau sūnaus ryšys su tėvu yra teigiamas, jų emocinis ir psichologinis ryšys nėra nutrūkęs, tik šiek tiek santūrus dėl retų sūnaus ir tėvo pasimatymų, kas šiuo atveju prieštarauja vaiko interesams. Be to, M. B. tyrimo metu noriai bendravo su tėvu bei išsakė nuomonę, jog norėtų gyventi su abiem tėvais, o visa tai atspindi jo esminį poreikį aktyviai bendrauti su tėvu. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog kartą, po ieškovo apsilankymo pas sūnų, sūnų ištiko nervinis tikas, po kiekvieno susitikimo su tėvu sūnus yra irzlus, nervingas, sunkiai sukalbamas, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos 2011 m. lapkričio 22 d. – 2012 m. sausio 2 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-189 matyti, jog taip buvo tik kartą 2009 m., kitų, vėlesnių įrašų apie tikus nėra. Pažymėtina, jog tokia sūnaus būklė yra daugiau susiję su abiejų tėvų tarpusavio santykiais ir motinos įtaka vaikui, siekiant kuo ilgiau apriboti tėvui teisę bendrauti su vaiku, o ne apginti nepilnamečio vaiko interesus.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad jo tėvas yra nepasiruošęs ar negali tinkamai pasirūpinti pasiimtu sūnumi ilgesnį laiką, net ir sūnui susirgus, būnant su tėvu. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti ne maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad atsakovo susitikimai ir bendravimas su nepilnamečiu sūnumi jį traumuotų psichologiškai ar neatitiktų jo individualių interesų bei apie tai, kad tėvas piktnaudžiautų tėvų valdžia, žiauriai elgtųsi su sūnumi, ar darytų jam žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpintų juo (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Nustatyti būtent 12 mėnesių, t.y. 1 metų, pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra pagrindo, nes sūnus ir taip daugiau įtakojamas motinos ir tėvui su vyresnio amžiaus vaiku užmegzti šiltus santykius ilgainiui taps sunkiau. Dėl šių priežasčių ieškovo ir atsakovės prašymai dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo tenkintini iš dalies, nustatant ir pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį.

Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

DĖL TURTO, JO VERČIŲ, PADALIJIMO, PRIEVOLĖS BANKUI, KOMPENSACIJOS UŽ ASMENINIŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMĄ

Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. palaikė visus savo reikalavimus dėl jo nurodyto turto padalijimo. Ieškovas paaiškino, kad jo vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas dar iki santuokos su atsakove R. B., todėl jam ir paliktinas. Visas kitas turtas, įgytas santuokoje, dalintinas pagal jo reikalavimus, t.y. lygiomis dalimis, nes taip teisinga. Ieškovas sutiko su atsakovės R. B. siūlomu automobilių, miegamojo lovos ir dujinės viryklės pasidalijimu, tačiau nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jam filmavimo kamerą „Sony“. Ieškovas L. B. visiškai nesutiko su atsakovės R. B. reikalavimu jų atveju nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y. nesutiko dėl prašomos priteisti jam mažesnės dalintino turto dalies ir dėl prašomos priteisti iš jo kompensacijos už atsakovei R. B. natūra tenkančią mažesnę dalintino turto dalį. Be to, ieškovas nesutiko dėl solidarios prievolės pagal kredito sutartį bankui ir dėl prašomos priteisti iš jo pinigų sumos, atsakovės R. B. sumokėtos bankui pagal kredito sutartį. Ieškovas L. B. nesutiko ir su atsakovės R. B. reikalavimu priteisti iš jo kompensaciją už atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą jo asmeniniam turtui pagerinti. Ieškovas L. B. prašė teismo šiuo metu jo bute esančius atsakovės R. B. asmeninės nuosavybės teise įgytus namų apyvokos daiktus ir buitinę techniką: du šviestuvų komplektus; minkštus baldus „Cobra“: 3-ietį, 2-ietį ir du minkštasuolius; žurnalinį staliuką; šaldytuvą „Ardo“ ir skalbimo mašiną „Bosch“, palikti atsakovės R. B. asmenine nuosavybe. Be to, ieškovas prašė po santuokos nutraukimo santuokoje įgytus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus ir buitinę techniką, kuri yra atsakovės tėvų namuose: nešiojamąjį kompiuterį, palydovinę anteną su tiuneriu ir kt. priedais, bei filmavimo kamerą „Sony“, palikti atsakovės R. B. asmenine nuosavybe. Paklaustas apie patikslintame ieškinyje nurodytas dalintinų daiktų vertes, ieškovas L. B. atsakė, kad jis daiktų vertes nurodė pagal jų įsigijimo kainas. Paklaustas dėl nesutikimo su nurodytais atsakovės reikalavimais motyvų, ieškovas L. B. paaiškino, kad, susituokę, dirbo ir jis, ir atsakovė. Gimus sūnui, atsakovė pasiėmė atostogų, o jis ne. Visą jų gyvenimą kartu jo piniginis įnašas į šeimą buvo didesnis negu atsakovės, nes jo mėnesinis darbo užmokestis buvo didesnis. Jis dirbo darbų vykdytoju (duomenys neskelbtini), žiemą gaudavo atlygio virš 2000,00 Lt, atskaičius mokesčius, o vasarą 3500,00-4000,00 Lt. Atsakovės atlyginimas buvo pastovus, apie 2000,00 Lt, atskaičius mokesčius. Visą, ko reikėjo šeimai, jie pirko, niekada ginčų dėl to nebuvo, neskaičiavo, kuris čia daugiau ko nuperka. Ieškovas L. B. teigė, kad banko kreditas yra asmeninė atsakovės R. B. prievolė, nes kreditas buvo paimtas tikslu jai nupirkti automobilį. Jis turėjo būti tik kaip laiduotojas, bet kai jie atvyko į banką pasirašyti sutarties, tai sutartis buvo perengta jų abiejų vardu, t.y. sutartyje jie abu nurodyti kredito gavėjais. Nieko negalvojęs, jis tada tą sutartį pasirašė. Ieškovas tvirtino, kad šis automobilis buvo naudojamas tik atsakovės tikslais. Jam jo niekada nereikėjo, nes jis turėjo ir turi savo automobilį. Jie buvo sutarę, kad automobilis bus jos ir ji jį išlaikys. Ieškovas mano, kad šiuo atveju jam neprivalu mokėti kredito ir atsakovė visiškai nepagrįstai nori iš jo išsiieškoti sumokėto kredito dalį. Paklaustas, ieškovas atsakė, kad atsakovei nupirktu automobiliu atsakovė veždavo jų sūnų ir dabar vežioja, taip pat naudojo automobilį šeimos reikalams, kai važiuodavo į parduotuvę pirkinių. Paklaustas apie įmokas bankui, ieškovas atsakė, kad kartą jis yra sumokėjęs, keletą kartų bankas nuo jo sąskaitos yra nurašęs po 20,00 ar 30,00 Lt. Be to, ieškovas paaiškino, kad iš tiesų jo bute, (duomenys neskelbtini), buvo daromas remontas, tačiau 2010 m. Atsakovė R. B. prie šio buto remonto nebeprisidėjo, nes nebegalvojo kartu gyventi. Tuo metu jau buvo aišku, kad santuokos išsaugoti nebėra galimybių. Ieškovas L. B. kategoriškai neigė tą aplinkybę, kad, jiems gyvenant kartu, atsakovei jos motina buvo padovanojusi pinigų, na, bent jam apie tai nieko nebuvo žinoma.

Atsakovė R. B. teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo L. B. siūlomu automobilių, miegamojo lovos ir dujinės viryklės pasidalijimu, taip pat pripažino, kad ieškovo vardu registruotas buto yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė kategoriškai nesutiko dėl ieškovo L. B. reikalavimo santuokoje įgytą turtą dalinti lygiomis dalimis, nes po santuokos nutraukimo kartu su ja lieka gyventi jų nepilnametis sūnui. Be to, į ieškovo asmeninį butą buvo įdėta didelė dalis jos motinos jai padovanotų pinigų, dėl ko ji reikalaujanti kompensacijos iš ieškovo už jo asmeninio turto pagerinimą. Atsakovė tvirtino, kad jai motina iš viso padovanojo 20000,00 Lt, dalį šių pinigų ji skyrė įsigyti minkštiems baldams, šviestuvams, žurnaliniam staliukui, šaldytuvui ir skalbimo mašinai, visą likusią dalį – ieškovo buto remontui: pakeitė langus visuose keturiuose kambariuose, dvejuose kambariuose įstatė duris, pakeitė grindis ir sutvarkė sienas. Du kambariai buvo visiškai suremontuoti. Vieną kambarį remontavo jos sesers vyro draugas ? P. S., kitą – kiti meistrai, už remonto darbus mokėjo ji. Remontas buvo daromas lyg 2002 m. Motina jai dovanojo pinigų, nes po santuokos sudarymo ji su ieškovu neįstengė nusipirkti baldų, susitvarkyti buities. Atsakovė R. B. kategoriškai neigė ieškovo teiginius, kad jo buto remontas buvo atliktas iš jo motinos duotų pinigų. Paklausta, kodėl atsakovė teismui pateikė 2011 m. jos motinos pinigų dovanojimo sutartį, nors baldai, buitinė technika pirkti ir remontas darytas gerokai anksčiau, atsakovė paaiškino, kad ši sutartis buvo surašyta 2011 m. dėl skyrybų proceso, nors pinigai jai buvo duoti tuo metu, bet ne visi iš karto, dalimis. Iš pradžių motina lyg skolino, bet pinigų suma didelė ir ji jai jų nebegrąžins. Apie motinos pinigus ieškovas žinojo, matydavo, kai juos motina jai paduodavo. Nurodyti jos asmeniniai daiktai: minkšti baldai, šviestuvai, žurnalinis staliukas, šaldytuvas ir skalbimo mašina, šiuo metu yra ieškovo bute, jau daug metų, naudoti ir nudėvėti, todėl ji visiškai nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad šie daiktai po santuokos nutraukimo atitektų jai. Iš pat pradžių ieškovas jai šių daiktų neatidavė, tai dabar jai jų nebereikia. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu dalinti nešiojamą kompiuterį, palydovinę anteną su priedais, nes tai jų sūnaus daiktai, jis jais naudojasi. Ji taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu palikimo jai filmavimo kamerą, nes ji jos neturi ir neturėjo. Filmavimo kamera liko pas ieškovą. Atsakovė taip pat nesutiko, kad prievolė bankui pagal 2007 m. kredito sutartį būtų pripažinta jos asmenine prievole, nes kreditą automobiliui iš banko ji ėmė kartu su ieškovu. Jis pats ragino ją pirkti automobilį ir imti kuo didesnį kreditą, kad nusipirktų kuo geresnį automobilį. Automobilis nebuvo jos užgaida, o natūralus poreikis. Ieškovo dažnai nebūdavo namuose, o jai reikėdavo važiuoti į darbą, nuvežti vaiką į darželį, apsipirkti. Už kreditą įsigytu automobiliu ir dabar ji naudojasi. Visą kreditą bankui ji grąžino viena, ieškovas neprisidėjo, na, ieškovas yra įmokėjęs vieną įmoką, todėl ji prašanti priteisti iš ieškovo pusę suteikto kredito sumos. Paklausta apie patikslintame priešieškinyje nurodytas dalintinų daiktų vertes, atsakovė R. B. atsakė, kad ji daiktų vertes nurodė pagal jų rinkos vertę.

Tretysis asmuo kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimuose nurodė, jog visiškai nesutinka su ieško L. B. reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo iš kreditoriaus „Swedbank“, AB 2007-09-12 vartojimo kredito sutartimi Nr. 07-100625-VA gautas automobilio pirkimui skirtas 20000,00 Lt kreditas ir su tuo susiję visi kreditoriniai įsipareigojimai liktų atsakovės R. B. asmenine nuosavybe ir skola „Swedbank“, AB. Tretysis asmuo sutiko su atsakovės R. B. reikalavimu, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo liktų solidari (t. 2, b.l. 149 ir t. 3, b.l. 52).

Apklausta liudytoja atsakovės sesuo A. B. paaiškino, kad susituokę ieškovas L. B. ir atsakovė R. B. gyveno ieškovo bute (duomenys neskelbtini). Apie 2001 m. tame bute buvo remontuojamas vienas kambarys: keičiamas langas, lubos, grindys, durys. 2003 metais buvo keičiami visi kiti buto langai ir daromas miegamojo remontas. Palaipsniui visame bute buvo keičiamos grindys ir durys. Lubos buvo keičiamos dvejuose kambariuose. Remontą pas juos darė ir P. S., tvarkė lubas. Sesuo ? atsakovė R. B., jai sakė, kad ieškovas L. B. padėdavo tvarkyti lubas. Sienas tapetais klijavo patys B.. Jie patys pasidarė vieno kambario remontą. Miegamojo remontą atliko du žmonės. Jai žinoma, kad tai ieškovo pažįstami ar draugai. Už kieno pinigus buvo daromas buto remontas, ji nežino. Sesuo jai sakė, kad ji mokėjo už visus buto langus, gavusi dekreto pinigus, ir buitinę techniką, šviestuvus, minkštus baldus, staliuką, gavusi pinigų iš jų tėvų – 20000,00 Lt. Likusią dalį pinigų atsakovė išleido buto remontui. Tėvai ir jai padovanojo 20000,00 Lt. Liudytoja paaiškino, kad jų tėvai visą laiką laikė gyvulius, taupė, pardavė žemę, be to, tėvas gavo kompensaciją iš Černobylio. Be to, liudytoja papasakojo, kad B. gyveno iš atlyginimų. Žiemą ieškovas nedirbdavo, šeima būdavo išlaikoma atsakovės. Vėliau – dirbo abu.

Liudytojas P. S. nurodė, kad jis pažįsta abu B., ir paaiškino, jog 2001 m. jis padėjo B. remontuoti butą (duomenys neskelbtini). Dėl pagalbos su juo tarėsi atsakovė R. B.. Jis apie savaitę tvarkė lubas, atėjo, kai remonto darbai jau buvo prasidėję, sienos dar buvo neliestos. Reikiamos medžiagos buvo nupirktos. Ieškovas L. B. jam padėjo. Jis matė, kad bute buvo pakeistas langas. Už jo darbą atsilygino atsakovė R. B., davė gal 100,00 Lt, gal 150,00 Lt.

Į dalintino turto balansą netrauktinas ir ieškovo L. B. bei atsakovės R. B. sūnaus naudojami daiktai: 2006 m. įgytas nešiojamas kompiuteris „Dell“ bei palydovinė antena su priedais, kurie skirti vaiko kompiuterinio raštingumo mokymui, žaidimams žaisti, animacinių filmukų ir mėgstamų laidų žiūrėjimui, pasaulio pažinimui bei laisvalaikiui (Lietuvos Respublikos CK 3.120 str. 1 d.). Ieškovas L. B. nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų.

Be to, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Nagrinėjamu atveju ir ieškovas L. B., ir atsakovė R. B. nurodo dalintiną santuokoje įgytą filmavimo kamerą „Sony“ (t. 3, b.l. 77), tačiau ieškovas L. B. teigia, kad ši filmavimo kamera yra pas atsakovę, o atsakovė R. B. tvirtina, kad ši filmavimo kamera yra pas ieškovą. Abi šalys teismo posėdžio metu teigė, kad nurodytą filmavimo kamerą įsigijo norėdami filmuoti gimusį sūnų, fiksuoti jo augimą. Ieškovas L. B. pateikė teismui rašytinį įrodymą, kad jis yra įsigijęs naują filmavimo kamerą (t. 3, b.l. 78), nes manęs, kad kartu su atsakove įsigyta filmavimo kamera yra likusi pas atsakovę. Atsižvelgiant į tai, šalių nurodyta filmavimo kamera „Sony“ į dalintino turto balansą netrauktina kaip neišlikusi.

Į dalintino turto balansą netrauktina ir atsakovės R. B. asmeninė 2800,00 Lt prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2010-02-26 Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-007338-RK (t. 2, b.l. 149).

Į dalintino turto balansą taip pat netrauktini atsakovei R. B. jos motinos J. G. dovanoti 19510,00 Lt (t. 2, b.l. 124).

Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikto pažymos (t. 1, b.l. 11, 105) matyti, kad ieškovo L. B. vardu Lietuvos Respublikoje kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje 2007-01-11 įregistruota transporto priemonė ,,Volvo V70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios VIN kodas: (DUOMENYS NESKELBTINI), registravimo dokumento Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vidutinė kaina Lietuvoje pagal VšĮ ,,Emprekis“ duomenys yra 10170,00 Lt (su PVM).

Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikto pažymos (t. 1, b.l. 10, 106) matyti, kad atsakovės R. B. vardu Lietuvos Respublikoje kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje 2007-10-06 įregistruota transporto priemonė „Audi, A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios VIN kodas: (DUOMENYS NESKELBTINI), registravimo dokumento Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vidutinė kaina Lietuvoje pagal VšĮ ,,Emprekis“ duomenys yra 14460,00 Lt.

Santuokos metu ieškovas L. B. ir atsakovė R. B. kartu įsigijo šiuos kilnojamuosius daiktus: 6500,00 Lt vertės miegamojo lovą ir 2000,00 Lt vertės dujinę viryklę „Bosch“. Teismo posėdžio metu šalys to neginčijo.

Atsakovė R. B. šį reikalavimą grindžia liudytojų: sesers A. B. ir P. S. parodymais, jos motinos J. G. 2011-06-20 19510,00 Lt dovanojimo sutartimi (t. 2, b.l. 124) bei antstolio 2011-04-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 2, b.l. 92-103). Ieškovas L. B. atsikerta jo motinos J. B. 2006 m. 35000,00 Lt dovana jam – kredito įstaigos pervedimais (t. 2, b.l. 4-5). Atsakovė ir liudytojai: jos sesuo A. B. ir P. S., nurodo, kad ieškovo L. B. butas buvo remontuojamas po truputį nuo 2001 m. Ieškovas tvirtina, kad jam priklausantį butą jie iš pradžių gerino abu, tai patvirtino ir liudytojai: atsakovės sesuo A. B. ir P. S., tačiau nuo tada, kad atsakovė R. B. nusprendė jo bute nebegyventi, norėjo jį parduoti, išsikėlė, prie buto remonto nebeprisidėjo. Ieškovas tvirtino, kad jam nieko nežinoma apie atsakovės asmenines piniginės lėšas ? 19510,00 Lt dovaną. Pažymėtina, kad atsakovė R. B. pateikė rašytinę 2011-06-20 19510,00 Lt dovanojimo sutartį, nors pinigai pagal ją buvo padovanoti iki 2006 m. (t. 2, b.l. 124). Tokia sutartis laikytina netinkamu įrodymu, kaip neatitinkanti rašytinio sandorio formos reikalavimų (Lietuvos Respublikos CK 1.73 str.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pinigus atsakovei dovanojo jos motina, apie pinigų dovanojimą buvo žinoma atsakovės seseriai A. B., o artimųjų giminaičių santykiai paprastai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, laiko įrodytu, jog atsakovė R. B. iki 2006 m. iš jos motinos J. G. gavo 19510,00 Lt dovanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. N. Č., V. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-280/2008). Tačiau pinigų dovanojimo faktas atsakovei pats savaime neįrodo tų pinigų panaudojimo ieškovo L. B. buto remontui. Sakymas kitiems asmenims apie asmeninių pinigų panaudojimą kažkokiam tikslui, kaip toks, nereiškia jų panaudojimo konkrečiam tikslui fakto. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovės R. B. asmeniniai pinigai buvo išleisti gerinant ieškovo L. B. asmeninį butą, teismui nepateikta. Antstolio 2011-04-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b.l. 92-103) užfiksuota antstolio atliekamo veiksmo metu buvusi ieškovui L. B. priklausančio buto būklė, t.y. 2011-04-20, ? butas remontuotas. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Tačiau šis įrodymas taip pat nepatvirtina, kad antstolio užfiksuotas buto remontas buvo atliktas apie 2001-2008 m. ir kad šiam buto remontui buvo išleisti atsakovės R. B. asmeniniai pinigai ? 19510,00 Lt. Teismui nepriimtinos pačios atsakovės R. B. priklijuotos fotografijos antstolio 2011-04-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Šiuo atveju atsakovės priklijuotos fotografijos nelaikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu. Teismas sutinka su atsakovės R. B. teiginiais, kad ieškovui L. B. jo motinos J. B. 2006 m. pervesti pinigai ? 35000,00 Lt (t. 2, b.l. 4-5), nebuvo ieškovo deklaruoti 2006 m. pajamų mokesčio deklaracijoje (t. 2, b.l. 90-91), t.y. ieškovas šių pinigų nenurodė kaip jam dovanotų, t.y. kaip jam priklausančių. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jam priklausantį butą ieškovas remontavo būtent iš jo motinos pinigų. Ieškovas L. B. pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas 2009 m. gruodį užsakė šarvo duris ir už jas sumokėjo, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų neaišku, kur šios durys buvo sumontuotos (t. 2, b.l. 73-76).

Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. palaikė savo reikalavimą ir patikslino jį: priteisti iš jo – ieškovo L. B., išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., mokant periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2010 m. spalio 15 d., nepilnamečiui sūnui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę R. B.. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu jis sutinka sūnui kas mėnesį teikti ne 300,00 Lt, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, o 400,00 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovo nuomone vaiką privalu išlaikyti abiem tėvams lygiomis dalimis. Jo siūloma suma yra visiškai pakankama patenkinti būtiniausius jų sūnaus amžiaus vaiko poreikius (jų sūnus neturi jokių specialių poreikių, sveikatos problemų) ir atitinka jo galimybes. Ieškovas mano, kad būtiniausi vaiko poreikiai yra maitinimasis, rūbai, mokymo priemonės ir vaistai. Šiuo metu jis yra bedarbis, ieškosi darbo. Gyvena nuosavame bute, turi automobilį, jokių kitų vertingų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų ar nematerialaus turto jis neturi. Pragyvena iš darbdavio jam išmokėtos išeitinės kompensacijos (gavo apie 18000,00 Lt, šiuo metu yra likę apie 15000,00 Lt). Be to, jis nori bendrauti su sūnumi ir pats, kartu su vaiku, apsipirkti. Ieškovas L. B. visiškai nesutiko su atsakovės R. B. prašomu priteisti išlaikymo dydžiu – 1266,00 Lt. Ieškovas taip pat nesutiko dėl atsakovės R. B. prašomo priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimo už tris metus. Ieškovas L. B. paaiškino, kad tuo metu, 2008 m., kai jis grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), jis dirbo, gavo gerą atlyginimą ir vaikui visus metus kas mėnesį jis duodavo po 1000,00 Lt. Prasidėjus ekonominei krizei, mažėjo atlyginimai, tai ir jo vaikui duodama pinigų suma mažėjo: duodavo 800,00 Lt, vėliau – 600,00 Lt. Be to, 2008 m. sausį jis su šeima vyko į kelionę, apmokėjo visas jos išlaidas. Po kiek laiko, jis pastebėjo, kad atsakovė R. B. ėmė reikalauti išlaikymo ir neigti, jog jis jai duoda pinigų. Ieškovas teigė, jog prašė atsakovės nurodyti banko sąskaitą, kad jis galėtų pervesti pinigų, tačiau ji banko sąskaitos nenurodė. Jis bandė pinigus siųsti paštu, tačiau pinigai jam būdavo grąžinami, nes atsakovė atsisakydavo juos paimti. Tik kai atsakovė nurodė jam banko sąskaitą, jis pervesdavo pinigus jai per banką. Be to, ieškovas L. B. tvirtino, kad ir jis vaiką apipirkdavo, jau tuo metu, kai jie kartu nebegyveno – visi trys važiuodavo apsipirkti į Kauną, pirko batukus, striukę, kelnes. Kartais nueidavo į kavinę, kiną. Ieškovas tvirtino, kad per tris metus atsakovė R. B. nė karto jam nepriekaištavo dėl išlaikymo dydžio, t.y. kad netinkamai išlaikymą teikia ar kad per mažai duoda pinigų. Tik nuo 2010 m. atsakovė ėmė reikšti pretenzijas. Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. taip pat nesutiko su atsakovės prašomo priteisti būsimų pirkinių nepilnamečiui sūnui išlaidų dydžio. Ieškovo nuomone atsakovės nurodyti ketinami sūnui pirkti daiktai nėra būtini. Sūnus šiuo metu lovą miegoti turi.

Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės aštuonmetis sūnus M. B. šiuo metu gyvena kartu su atsakove R. B. jos tėvų namuose. Po santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės sūnus liks gyventi su atsakove. Atsakovės pasirinkta išlaikymo forma periodinėmis išmokomis yra teisinga ir atitinka vaiko interesus.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas L. B. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį daiktą – butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 2010 m. – 56600,00 Lt) (t. 1, b.l. 12-13, 103). Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikto pažymos (t. 1, b.l. 11, 105) matyti, kad ieškovo L. B. vardu Lietuvos Respublikoje kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje įregistruota transporto priemonė ,,Volvo V70“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (10170,00 Lt vertės), kuri po santuokos nutraukimo atitenka jam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas L. B. santaupų kredito įstaigose neturi (t. 2, b.l. 36). Ieškovas L. B. nuo 1996 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo 2300,00 Lt (su mokesčiais) kas mėnesį. Nuo 2011 m. vasario 1 d. ieškovas L. B. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 2800,00 Lt (su mokesčiais) kas mėnesį, darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2012 m. vasario 29 d. šalių sutarimu (t. 1, b.l. 15, 134, 141-146, 152, t. 4, b.l. 3-5). Ieškovas šiuo metu niekur nedirba (t. 4, b.l. 36-37).

Atsakovė R. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (t. 1, b.l. 27). Iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikto pažymos (t. 1, b.l. 10, 106) matyti, kad atsakovės R. B. vardu Lietuvos Respublikoje kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje įregistruota transporto priemonė „Audi, A6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (14460,00 Lt vertės), kuri po santuokos nutraukimo atitenka jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė R. B. dirba MAXIMA LT, UAB, ir gauna apie 2500,00 Lt kas mėnesį (su mokesčiais) (t. 1, b.l. 47, 153). Atsakovė R. B. turi kreditorinių įsipareigojimų (t. 2, b.l. 149). Atsakovė R. B. santaupų kredito įstaigose neturi (t. 2, b.l. 123).