Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovė iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Atsakovas gyvena Klaipėdoje, vartoja alkoholį, prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja. Ieškovė gyvena jos močiutei priklausančiame bute.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vaiko E. J., gim.(duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. S. ir atsakovas E. J.. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, vaikas gyvena su ieškove.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri vaiku rūpinasi ir jį prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiai artimi ryšiai, atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, todėl teismas pripažįsta, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, ieškovės mėnesines pajamas sudaro 350,00 Eur darbo užmokestis, gaunamos socialinės pašalpos (30,00 Eur), nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ieškovė neturi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 250,00 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo neginčijo.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus ir šešis mėnesius. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje įrodymų, kad atsakovas dvejus metus ir šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui prisidėjo prie sūnaus išlaikymo nepateikė; ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, byloje nepaneigtos. Konstatuotina, kad atsakovas neteikė sūnui išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki kreipimosi į teismą dienos, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 30 mėnesių. Ieškovė prašo priteisti 7500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (t.y. po 250,00 Eur už 30 mėnesių). Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sūnui tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 200,00 Eur sūnui kas mėnesį, iš viso 6000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, 72,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėnesių x 3%) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, 180,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 167,91 Eur (CPK 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-03-31 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 6000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 293,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 167,91 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.