- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- eI2-7367-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01447-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas P. M. prašo panaikinti 2021m. gegužės mėn. 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus sprendimą dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., 6 p., 1 d. 2 p., 10 p., Taisyklių 93 p., o rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, kad jis: 1) 2021-01-17 apie 23 val. 40 min., būdamas neblaivus 2,12 prom. girtumas (kas turėjo įtakos nusižengimo padarymui) Kaišiadorių mieste (duomenys neskelbtini) bute triukšmavo, šūkavo taip trikdydamas kitų asmenų ramybę, uniformuotų policijos pareigūnų, atliekančių jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, atžvilgiu vartojo jų garbę žeidžiančius žodžius, sulaikomas tikslu sulaikyti asmenį kuris elgėsi neadekvačiai bei gestikuliavo rankomis, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesimuistyti, netrukdyti jiems sulaikyti, tokiais savo veiksmais padarė nusižengimus numatytus LR ANK 488 str. l d., 508 str. l d.,506 str. 4 d.; 2) 2018-12-16 apie 2 val. 50 min. būdamas neblaivus nustatytas 1,68 prom. girtumo laipsnis, adresu Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) naudojo dujinį revolverį "(duomenys neskelbtini)", įvykdė administracinį nusižengimą numatytą LR ANR 227 str. 2 d.; 3) 2018 09 09 d. 04.50 val. Kaune, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumo nustatymui P. M. nuvežtas i ligoninę) svirduliavo, šlitinėjo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, įvykdė administracinį nusižengimą numatytą LR ANR 484 str. 1d., 481 str. 1d. Pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė nekaltumo prezumpciją ir pareiškėjo teises, nes be teismo nustatė, kad pareiškėjas 2021-01-17 padarė nusižengimus numatytus LR ANK 488 str. l d., 508 str. l d., 506 str. 4 d. Dėl šių nusižengimų vyksta administracinių teisės pažeidimų byla Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, bylos Nr. A17.-1308-598/2021, todėl teismo sprendimas minėtoje bus priimtas vėliau. Pareiškėjui kyla klausimas, kaip policijos pareigūnas galėjo priimti sprendimą dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo remdamasis aplinkybėmis, kurios yra ginčytinos teisme, bei nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsakovas taip pat rėmėsi ir aplinkybe, kad 2018-12-16 būdamas neblaivus jis naudojo dujinį revolverį "(duomenys neskelbtini)" ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANR 227 str. 2 d., tačiau remiantis vien čia aplinkybe, klaidingai nurodė, kad: „konstatuotina, kad P. M. turėjo su savimi ginklą, jį viešai demonstravo aplinkiniams konflikto metu būdamas neblaivus, kas jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusi kelti grėsmę kitų. asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui“. Pareigūnai nesigilino nei kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas turėjo ginklą esant neblaiviam, nei dėl kokių priežasčių. Minėtas įvykis buvo nagrinėtas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose, administracinio nusižengimo byla Nr. A10.-58-393/2019, ir teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė, kad Lazdijų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pagal LR BK 140 str. 2 d., kurioje pareiškėjas (P. M.) pripažintas nukentėjusiuoju, kad iki tol tokios rūšies nusižengimą P. M. padarė pirmą kartą, papildomai nurodė, kad šiuo nusižengimu nebuvo sukelta neigiamų padarinių, ginklą panaudojo galimai gindamasis nuo smurtą naudojusio asmens, todėl vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principais, manytina, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta, neskiriant P. M. minėtos administracinės poveikio priemonės, t. y. nekonfiskuojant priklausančio šaunamojo ginklo. Teismų praktikoje pasisakyta, kad non bis in idem principas bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn. Todėl šiuo konkrečiu atveju, nors Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose, administracinio nusižengimo byloje Nr. A10.-58-393/2019 teismas nustatė, kad P. M. nėra pagrindo panaikinti leidimo ginklui ar jo konfiskacijai, tačiau policijos pareigūnai pareiškėją baudžia antrą kartą už tą patį nusižengimą, paskiriant ginklo leidimo panaikinimą remiantis nusižengimu, dėl kurio byla buvo nagrinėta teisme, ir kurioje teismas pasisakė, kad paskirta bauda bus tinkama atgrasymo priemonė nuo pakartotinio nusižengimo, susijusiu su ginklo naudojimo ar laikymo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs <...>, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties įstatymo reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis pareiškėjas teigia, kad, teismas privalo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu dėl jame minimų neobjektyvių motyvų, dėl kurių nėra priimto sprendimo teisme, ir kitų aplinkybių paminėtų skunde. Pareiškėjas nurodo, kad net jei skunde atmetus ginčytinus motyvus išliktų sąlygos, kurių pagrindu policijos įstaiga gali panaikinti neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, tokiu atveju, kai atsakovo Sprendimas naikinamas dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, atsakovas privalo iš naujo spręsti klausimą dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui naikinimo, kad jo motyvai ir pagrindai atitiktų teisės aktus ir minėtus įstatymus. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad, atsakovas klaidingai jį vertino tik neigiamai, kadangi pareiškėjas užsiima visuomenine veikla, daugiau kaip 10 metų yra kraujo donoras, yra gavęs donoro žymūno ir nusipelniusio donoro pažymėjimus, 2021 m. rudenį taip pat yra registruotas Garbės donoro laipsnio suteikimui, be visa to yra baigęs 3 aukštuosius išsilavinimus, todėl teigti, kad pareiškėjas veikia išimtinai prieš visuomenę ir jos normas yra klaidinga ir netgi melaginga.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė patenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus AVPK) nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad 2021-03-25 Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gauta informacija dėl P. M. padarytų administracinių nusižengimų. Atliekant patikrinimą dėl minėtos informacijos nustatyta, kad 2021-01-17 apie 23.40 val. P. M., būdamas neblaivus, 2,12 prom., Kaišiadorių mieste, (duomenys neskelbtini) bute triukšmavo, šūkavo taip trikdydamas kitų asmenų ramybę, uniformuotų policijos pareigūnų atliekančių jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas atžvilgiu vartojo jų garbę žeidžiančius žodžius, sulaikomas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesimuistyti, netrukdyti jiems sulaikyti jį patį dėl ko nepaklusęs ne kartą aiškiai išreikštiems reikalavimams jų nevykdė, tokiais savo veiksmais padarė nusižengimus numatytus LR ANK 488 str. 1 d., 508 str. 1 d., 506 str. 4 d. 2020 m. gruodžio 23 d. 4 val. 15 min., Kauno miesto sav., (duomenys neskelbtini), P. M., karantino laikotarpiu artimai kontaktavo su kitos šeimos nariais G. V. ir G. R. tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 4 d. ir buvo nubaustas 500 Eur bauda. 2020 m. spalio 5 d. 14 val. 20 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis kelio ženklo Nr. 541 (stovėjimo zona) su papildoma lentele Nr. 840 (Mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, 12 punktas „nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą ir tuo pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką“ ANK 418 str. 1 d. 2020 m. birželio 29 d. 16 val. 55 min., Vilniaus m. sav., Vilnius, Konstitucijos pr. vairavo automobilį 76 km/h greičiu, ten kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (- 3 km/h), nustatytą leistiną greitį viršijo 23 km/h, tuo padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 str. 3 d., už kurį paskirta 30 Eur bauda. 2019 m. lapkričio 1 d. 21 val. 42 min., Vilniaus m. sav., Vilnius, Geležinio Vilko g. esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, vairavo automobilį 75 km/h greičiu, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (± 2 km/h), nustatytą leistiną greitį viršijo 23 km/h, tuo padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 str. 3 d., už kurį paskirta 15 Eur bauda. 2018 m. gruodžio 16 d. 2 val. 50 min., Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nustatytas 1,68 prom. girtumo laipsnis, adresu Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), naudojo dujinį revolverį "(duomenys neskelbtini)", pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 3 p. tuo padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANR 227 str. 2 d., už kurį Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimu paskirta 120 Eur bauda. 2018 m. rugsėjo 18 d. 20 val. 24 min., Prienų r. sav., krašto keliai Kaunas-Prienai-Alytus, 42,00 km. vairavo automobilį 111 km/h greičiu, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (< 2 % km/h), nustatytą leistiną greitį viršijo 18 km/h, tuo padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 str. 2 d., už kurį paskirta 20 Eur bauda. 2018 m. rugsėjo 9 d. 4 val. 50 min., Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, Rotušės aikštėje prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumo nustatymui P. M. nuvežtas į ligoninę) svirduliavo, šlitinėjo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 484 str. 1 d., už kurį paskirta 70 Eur bauda. 2018 m. rugpjūčio 29 d. 15 val. 46 min., Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 str. 3 d., už kurio padarymą jam skirta 30 Eur bauda. 2018 m. gegužės 11 d. 14 val. 52 min., Šiaulių r. sav., magistraliniai keliai Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 62,20 km., vairavo automobilį 89 km/h greičiu, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, įvertinus greičio matuoklio paklaidą (- 3 km/h) nustatytą leistiną greitį viršijo 36 km/h, padarė administracinį nusižengimą už kurį atsakomybė numatyta ANK 416 str. 4 d. 2018 m. sausio 16 d. 14 vai. 59 min., Kauno r. sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 95,08 kilometre vairavo automobilį ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 115 km/h greičiu, padarė administracinį nusižengimą už kurį atsakomybė numatyta ANK 416 str. 3 d. 2011-03-26 Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus 1,04 promilės, tuo pažeisdamas ATPK 126 str. 1 d., už šį administracinį pažeidimą Alytaus rajono apylinkės teismas P. M. skyrė 1250 LTL (362 EUR) baudą su specialiosios teisės atėmimu teisė vairuoti transporto priemones 14 mėn. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“. Kaip matyti iš pateiktų P. M. padarytų administracinių nusižengimų, pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka. Paminėtinas 2018 m. gruodžio 16 d. įvykis, kuomet pareiškėjas būdamas neblaivus 1,68 prom. panaudojo šaunamąjį ginklą, nors tą daryti vadovaujantis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu draudžiama. Minėto pažeidimo pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę jo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei nuosavybei, kadangi šaunamasis ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo nešiojimas su šoviniais, esant neblaiviam, ne tik reikšmingai padidina pavojų ne tik pačiam asmeniui bet ir aplinkiniams asmenims. Todėl toks pareiškėjo elgesys, kai rizikuojama ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, kadangi praeityje jau yra baustas už tuos pačius pažeidimus, pareiškėjas sąmoningai, tyčia vis tiek taip elgiasi. Atsižvelgęs į nustatytus pareiškėjo daromus įstatymų pažeidimus, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti teisės aktais nustatytas taisykles, o toks neatsakingas elgesys pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 92 p. nurodyta, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo 92.1. p. Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Paminėtų teisės aktų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytojo tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytus objektyvius duomenis akivaizdu, kad pareiškėjo elgesys šių reikalavimų neatitinka. Alytaus AVPK, priimdamas ginčijamą sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas - Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimų, licencijų išdavimas laikomos administracinėmis paslaugomis. Policijos įstaiga, atlikdama viešąjį administravimą, nesprendė pareiškėjo nubaudimo klausimo, o sprendė klausimus, susijusius su leidimo laikyti ir nešiotis ginklus turėjimu. Leidimo nešiotis ir laikyti ginklus panaikinimas negali būti traktuojamas kaip administracinės atsakomybės taikymas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme. Atsižvelgiant į tai, teisės principas non bis in idem, numatantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą, nebuvo pažeistas. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus surinktus faktinius duomenis ir padarius išvadą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdant policijos įstaigai pavestas funkcijas, buvo imtasi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių tinkamai įgyvendinti įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo ginčijamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra jokio teisinio ar pakankamo faktinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir motyvais.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų nustatyta:
2013-11-28 Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate P. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ginčijamu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus sprendimu Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas pareiškėjui išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad panaikinimo teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 17 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktai ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 93 punktas. Kaip faktinį ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą atsakovas ginčijamame sprendime nurodė tris administracinius nusižengimus (pažeidimus):
1) 2021-01-17 apie 23 val.40 min., P. M., būdamas neblaivus, 2,12 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusižengimo padarymui, Kaišiadorių mieste (duomenys neskelbtini) bute triukšmavo, šūkavo taip trikdydamas kitų asmenų ramybę, uniformuotų policijos pareigūnų atliekančių jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas atžvilgiu vartojo jų garbę žeidžiančius žodžius, sulaikomas tikslu - sulaikyti asmenį kuris elgėsi neadekvačiai bei gestikuliavo rankomis, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesimuistyti, netrukdyti jiems sulaikyti jį tokiais savo veiksmais padarė nusižengimus numatytus LR ANK 488 str. 1 d., 508 str. 1 d., 506 str. 4 d.;
2) 2018-12-16 apie 2 val. 50 min. būdamas neblaivus, nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis, adresu Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) naudojo dujinį revolverį "(duomenys neskelbtini)", įvykdė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 227 str. 2 d.;
3) 2018 09 09 d. 04.50 val. Kaune, viešoje vietoje, Rotušės aikštėje prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumo nustatymui P. M. nuvežtas į ligoninę) svirduliavo, šlitinėjo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, įvykdė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 484 str. l d., 481 str. l d.
Byloje esančių Administracinių nusižengimų registro ir šalių faktų pripažinimo pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas P. M. ginčijamo sprendimo priėmimo metu 2021-02-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimu administracinėje byloje Nr. A17.-435-753/2021 buvo nubaustas už 2021-01-17 apie 23 val. 40 min., padarytus nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (2,12 promilių girtumas) pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 488 str. 1 d., 508 str. 1 d., 506 str. 4 d., tačiau šis nutarimas yra panaikintas 2021-05-04 Kauno apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-264-596/2021 ir administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2018-12-16 apie 2 val. 50 min. būdamas neblaivus, nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis, adresu Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) naudojo dujinį revolverį "(duomenys neskelbtini)", įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANK 227 str. 2 d. už ką buvo nubaustas 2019-02-26 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimu Nr. A10.-58-393/2019, o 2018 09 09 d. 04.50 val. Kaune, viešoje vietoje, Rotušės aikštėje prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumo nustatymui P. M. nuvežtas į ligoninę) svirduliavo, šlitinėjo bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, už ką buvo nubaustas 2018-09-12 Kauno apskrities VPK vyresniojo tyrėjo nutarimu Nr. 22-ANR_N-1499-2018 pagal ANK 484 str. l d., 481 str. l d.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatyme (toliau – Įstatymas).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, numato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus (toliau – Leidimas) galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriuo remiantis taip pat priimtas skundžiamas sprendimas, numato, kad Leidimas panaikinamas kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, numato, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriuo remiantis taip pat priimtas skundžiamas sprendimas, numato, ginklų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 93 punkte, kuris nurodytas skundžiamame sprendime, nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga; ja remiantis ir priimamas sprendimas; sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus ne tik asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bet taip pat ir griežtus reikalavimus dėl ginklus turinčių asmenų reputacijos, patikimumo ir prognozuojamumo, kuris siejamas su visuomenės saugumu. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių.
Skundžiamame sprendime nurodyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra pateikiama nuoroda į Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms atsiradus panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Atitinkamai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą. Toks asmuo ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą neturi teisės turėti ginklo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per 2018 metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis yra baustas 2019-02-26 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimu Nr. A10.-58-393/2019 pagal ANK 227 str. 2 d. už 2018-12-16 padarytą pažeidimą būnant neblaiviam (panaudojant dujinį revolverį), kurį padarė po to, kai 2018-09-12 Kauno apskrities VPK vyresniojo tyrėjo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo nubaustas pagal ANK 484 str. l d., 481 str. l d. už pažeidimą, padarytą 2018 09 09 d., kurį buvo padaręs taip pat būdamas neblaivus. Taigi, nustatęs, kad pareiškėjas per 2018 metus pakartotinai (2018 09 09 ir 2018-12-16) padarė teisės pažeidimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalį, kurios numato imperatyvų pagrindą panaikinti Leidimą asmeniui, kuris nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Taip pat teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, padarydamas 2018-12-16 pažeidimą būnant neblaiviam, t. y. panaudojant dujinį revolverį, pažeidė Įstatymo (2018-01-01 redakcija, galiojusi pažeidimo metu) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris imperatyviai draudžia A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Minėtu Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-02-26 nutarimu Nr. A10.-58-393/2019 nustatyta, kad pareiškėjas 2018-12-16 apie 2 val. 50 min., būdamas neblaivus (nustatytas 1,68 prom. neblaivumas), Lazdijų r., (duomenys neskelbtini) naudojo dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Įstatymo (2018-01-01 redakcija) 5 straipsnio 6 punktą C kategorijos ginklams priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai). Tai reiškia, kad pareiškėjas pažeidė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojantį teisės aktą, t. y. Įstatymo (2018-01-01 redakcija) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kas sudaro savarankišką pagrindą, numatytą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes toks pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo argumentas, kad šis administracinis nusižengimas ir Įstatymo pažeidimas nesukėlė pavojaus visuomenei, nes Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. A10.-58-393/2019 teismas nustatė, kad P. M. nėra pagrindo panaikinti leidimo ginklui ar jo konfiskacijai, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, nurodytoje byloje teismas nesprendė Leidimo panaikinimo klausimo, kadangi neturi tokių įgaliojimų. Antra, ginklo konfiskavimo ir Leidimo panaikinimo klausimai nėra tapatūs, todėl vien tai, kad teismas nekonfiskavo ginklo kaip nusižengimo priemonės, savaime nereiškia, kad negali būti sprendžiamas klausimas dėl Leidimo panaikinimo asmeniui, kuris nesilaiko Įstatymo reikalavimų. Trečia, nurodytoje byloje teismas nekonstatavo, kad pareiškėjo veiksmai nėra pavojingi visuomenei, o taikydamas sankciją atsižvelgė tik į tai, kad jie nesukėlė neigiamų padarinių. Tačiau tai, kad neigiami padariniai dėl Įstatymo pažeidimo nekilo, savaime nereiškia, kad Įstatymo pažeidimas nėra pavojingas visuomenei. Teismas pažymi, kad pavojus visuomenės saugumui yra būtinas kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, kadangi būtent dėl pavojingumo visuomenei laipsnio atitinkami veiksmai ir yra draudžiami kaip administraciniai nusižengimai. Kitaip tariant, be pavojingumo visuomenei požymio veika apskritai nebūtų laikoma administraciniu nusižengimu ir asmens teismas nepripažintų kaltu, todėl kiekvienas administracinis nusižengimas, dėl kurio asmuo pripažįstamas kaltu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, kelia pavojų visuomenės saugumui.
Pažymėtina ir tai, kad šio nusižengimo pavojingumo ir Įstatymo pažeidimo neeliminuoja pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad ginklą jis naudojo savo broliui atgrasyti kilusio konflikto metu, nes pareiškėjas Įstatymą pažeidė dar iki konflikto pradžios, kadangi vartodamas alkoholį jis iš viso neturėjo teisės su savimi turėti ginklo. Vadinasi, vartodamas alkoholį ir turėdamas su savimi ginklą, Įstatymo pažeidimą pareiškėjas padarė pirmiau nei jam iškilo poreikis atgrasyti savo brolį jų konflikto metu. Todėl apylinkės teismo atsižvelgimas į pareiškėjo ginklo panaudojimą galimai ginantis nuo smurtą naudojusio asmens, nepašalina Įstatymo pažeidimo pavojingumo, nes apsvaigęs nuo alkoholio asmuo naudodamas ginklą kelia pavojų nepriklausomai nuo aplinkybių, dėl kurių jis ginklą naudoja.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas naudojosi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojantį teisės aktą ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovo sprendimu antrą kartą baudžiamas už tą patį nusižengimą, tačiau toks argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra viešojo administravimo procedūra ginklų apyvartos srityje, o ne pakartotinis sankcijos taikymas. Leidimo panaikinimas siejamas su Įstatyme numatytos sąlygos atsiradimu, kuriai esant asmuo negali toliau turėti leidimo ginklui, todėl Leidimo panaikinimu vykdoma viešojo administravimo procedūra, susijusi su ginklų apyvartos kontrole, o ne dar kartą taikoma sankcija už tą patį pažeidimą.
Dėl skundžiamame sprendime nurodyto Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo pagrįstumo teismas pažymi, kad aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į nurodytus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2020 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam ir potencialiai galimam pavojui.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo 2018 metais padaryti administraciniai nusižengimai, kuriais rėmėsi atsakovas ir už kuriuos pareiškėjas nubaustas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą bei prognozuojamumą bei leidžiantys spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas per 2018 metus du kartus padarė skundžiamame sprendime nurodytus nusižengimus būdamas neblaivus, o antrojo nusižengimo metu dar ir panaudojo ginklą. Kaip minėta, šių pažeidimų visuma yra savarankiškas pagrindas panaikinti Leidimą pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas, nes sudaro pagrindą laikyti pareiškėją praradusiu nepriekaištingą reputaciją. Be to, nusižengimas, susijęs su ginklo neteisėtu panaudojimu, pats savaime sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu dėl Įstatymo pažeidimo, kuris kelia pavojų visuomenei. Todėl šių aplinkybių visuma atsakovui leido pagrįstai remtis ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu laikyti pareiškėją keliančiu grėsmę visuomenei, nes jis yra praradęs nepriekaištingą reputaciją ir pažeidęs Įstatymą naudojant ginklą tokiu būdu, kuris buvo pavojingas visuomenei. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstai kyla grėsmė, kad pareiškėjas ir ateityje gali sukelti pavojų vartodamas alkoholį ir turėdamas ginklą bei galėdamas jį naudoti.
Nors teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamame sprendime vertinti pareiškėją remdamasis nurodytu 2021-01-17 administraciniu nusižengimu, nes dėl jo nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir pareiškėjas iš tiesų skundžiamo sprendimo priėmimo metu dėl šio nusižengimo negali būti laikomas kaltu, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, nes šio nusižengimo nurodymas sprendime neturi jokios esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Visų pirma, iš paskutinėje skundžiamo sprendimo pastraipoje nurodytų atsakovo motyvų matyti, kad pareiškėją, kaip praradusį pagrindą turėti ginklą, atsakovas vertino remdamasis iš esmės nusižengimu, susijusiu su neteisėtu ginklo panaudojimu būnant neblaiviam 2018 metais, o ne su 2021-01-17 nusižengimu. Antra, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, 2021-01-17 nusižengimas nurodomas iš esmės tik kaip pretekstas, kuriuo remiantis buvo patikrinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo reikalavimams, o ne kaip nusižengimas, charakterizuojantis pareiškėją. Sprendime nurodyta, kad toks patikrinimas buvo atliktas dėl to, kad gauta informacija apie šį nusižengimą, tačiau sprendime nėra tokių motyvų, kuriuose atsakovas nurodytų, kad pareiškėjo pavojingumą sieja su 2021-01-17 nusižengimu. Taigi, atakovas iš esmės duomenimis apie 2021-01-17 nusižengimą rėmėsi tik kaip pagrindu pradėti patikrinimą ar pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus, bet ne kaip faktiniu pagrindu, patvirtinančiu jo pavojingumą. Todėl šio nusižengimo paminėjimas skundžiamame sprendime nesudaro jokio pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teisingai nustatė ir pagrįstai taikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose, 17 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktuose numatytus pagrindus, kuriems esant pareiškėjas neturi teisės turėti ginklo, o net ir bet kuris vienas iš šių pagrindų yra pakankamas Leidimui panaikinti, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo.
Ginčijamame sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl skundžiamas spendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai ir policijos turimų duomenų vertinimas kitaip nei mano jis, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to panaikinti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugią ginklų apyvartą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo ir Aprašo nuostatas bei, įvertinęs turimus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas negali turėti Leidimo, nes tai keltų pavojų visuomenei. Tokiu atveju pareiškėjo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.
Ginčijamas sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovo ir šis pareiškėjo prašymas atmestinas, o bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.