- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-8349-294/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03988-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., I. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjai J. S., pareiškėjos J. S. atstovui advokatui D. A., suinteresuotam asmeniui A. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. Š., I. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. S. pareiškimu prašo atnaujinti terminą atlikti 2000-07-25 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S., registro (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pirkimo teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale. Nurodo, kad 1997-07-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 1-4315, patvirtinta Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės T. N. iš pardavėjo V. Š. įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nustatytu terminu buvo įregistruota VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale. Po gyvenamuoju namu esančio žemės sklypo pareiškėja įsigyti negalėjo, nes pardavėjas nebuvo sutvarkęs žemės nuosavybės dokumentų, todėl buvo sutarta tai padaryti vėliau, kai bus sutvarkyti dokumentai. Minėtas žemės sklypas iš pardavėjo buvo nupirktas. Šio žemės sklypas nuosavybės teisės buvo įregistruotos I. Š. vardu 1999-09-07 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-7569 pagrindu, o V. Š. vardu - 2000-05-04. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5359 pagrindu, t. y. vėliau nei iš pardavėjo buvo įsigytas namas. Pareiškėja nurodo, kad tik šiais metais sužinojo, jog žemės sklypas nuosavybės teise nėra registruotas. Konkrečių aplinkybių, kodėl sutartis nebuvo tinkamai įregistruota pareiškėja nepamena, nes praėjo labai daug laiko. Galvojo, jog įsigijus namą ir jį įregistravus, žemės sklypo, esančio toje pačioje vietoje, atskirai registruoti nereikia. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad sutartis yra galiojanti ir visas joje nurodytas turtas yra pareiškėjos nuosavybė. Visus metus ne tik namu, bet ir žemės sklypu naudojosi kaip nuosavu: gyveno ir gyvena iki šiol, tvarko aplinką, dirba žemę, daržą ir kt. Pardavėjas V. Š. niekada neturėjo jokių reikalavimų, nereiškė pretenzijų grąžinti turtą iš neteisėto valdymo. Rengiantis kreiptis į teismą, pareiškėja sužinojo, kad pardavėjas V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo palikimą priėmė sūnūs I. Š. ir A. Š.. Šiems asmenims yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, tačiau juose nėra nurodytas ginčo žemės sklypas, kas pareiškėjos nuomone taip pat patvirtina, kad ir palikėjo sūnūs žinojo aplinkybę, jog šis sklypas yra parduotas pareiškėjai. Be to, antstolis D. T. šį žemės sklypą (I. Š. turtines teises) areštavo, kreditorė yra Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos prašymo prašė netenkinti. Nurodo, kad pareiškėja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2000-07-25 neįregistravo, t. y. pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju terminas yra praleistas daug (22 metus) ir priežastys, dėl kurių taip atsitiko, turi būti labai svarbios. Sutartyje yra nurodyta, kad ji turi būti įregistruota per tris mėnesius Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriuje. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, patvirtinta šalių bei notaro. Todėl nežinojimas privalomos registracijos buvimo, neturėtų būti vertinamas kaip išimtinio (ekstraordinarinio) pobūdžio. Termino praleidimą lėmė galimai netinkamas numatytų pareigų vykdymas. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) nėra gavusi pranešimų ir nevykdė V. Š. turto paveldėjimo procedūrų. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-03-30 duomenimis I. Š. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 1354,57 Eur. Antstolis D. T. vykdo išieškojimą pagal 2018-09-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1682-927/2018 - išieškoti 2460,00 Eur konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl areštuota I. Š. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), turtinė teisė, apribota disponavimo teisė, areštuota dalis 1/1. Tenkinus pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą įregistruoti 2000-07-25 sudarytą ir Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, būtų pažeisti VMI prie FM interesai, kadangi pasikeitus žemės sklypo savininkui, VMI prie FM negalėtų išieškoti I. Š. susidariusios skolos iš minėto žemės sklypo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į posėdį neatvyko, teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo ir šaukimai buvo įteikti tinkamai,
Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja, pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytą poziciją. Suinteresuotas asmuo A. Š. patvirtino, kad su pareiškimo reikalavimais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, kad 1997-07-11 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja iš pardavėjo V. Š. įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2000-07-25 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo iš pardavėjo V. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Pareiškėja įsigyto žemės sklypo neįregistravo, nes galvojo, jog įsigijus namą žemės sklypo, esančio toje pačioje vietoje, atskirai registruoti nereikia. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad sutartis yra galiojanti ir visas joje nurodytas turtas yra pareiškėjos nuosavybė.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2021-07-01, kol įsigaliojo 2000 m. priimtas CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. S. 2000-07-25 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo V. Š. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nustatyta, kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi žemės sklypu, sklype dirba žemę. Apie sandorio neįregistravimo faktą pareiškėja sužinojo tik šiais metais, kai kreipėsi į seniūniją dėl kompensacijos už kurą, kuomet buvo patikrinta jos turtinė padėtis. Nuosavybės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindui iš esmės svarbiu laikytinas ne registracijos faktas, bet sandoris, įvykis ar faktas, su kuriuo siejamas civilinių teisių atsiradimas arba pasibaigimas. Pareiškėja įsigijusi turtą jį valdė kaip savo, prižiūrėjo bei rūpinosi turtu nuo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 576-578 straipsniais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale 2000-07-25 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini), įgijimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.