- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- e2-8979-341/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02294-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (ieškovo) R. M. (per atstovę advokatę) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teisme gautas pareiškėjo (ieškovo) R. M. (per atstovę advokatę) prašymas, remiantis ieškinio turiniu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos:
1. Įpareigoti nepilnamečių vaikų motiną T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyventi skyrium nuo R. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini);
2. Nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. M., a/k (duomenys neskelbtini);
3. Nustatyti T. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pareiškimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (ieškovas) prašymu nurodo, kad:
„Pasikeitus tarpusavio santykiams tarp vaiko tėvų R. M. ir T. S., o būtent, paaiškėjus faktui, kad atsakovė naudoja tiek fizinį tiek psichologinį smurtą prieš R. M. nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neužtikrina jiems saugios ir tinkamos aplinkos gyventi, neskiria laiko vaikų auklėjimui ir rūpybai, iškilo būtinybė reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo nepilnamečių vaikų motinai gyventi skyriumi, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
2022 m. rugpjūčio 2 d. R. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) su prašymu dėl privalomosios mediacijos inicijavimo sprendžiant šeimos ginčą dėl įpareigojimo T. S. gyventi skyriumi, nepilnamečių vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų tėvu ir bendravimo su skyrium gyvensiančia vaikų motina tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog mediacijos procedūra dar nėra pasibaigusi, ieškovas iki jos užbaigimo negali inicijuoti teisminių procesų dėl įpareigojimo atsakovę gyventi skyriumi, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo.
Pasibaigus privalomajai mediacijai, ieškovas teiks teismui ieškinį dėl atsakovės gyvenimo skyrium nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo.
I. Esminės faktinės aplinkybės
1. Nuo 2007 m. ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) jiedu susilaukė dukters M. M., (duomenys neskelbtini) susilaukė antro vaiko – E. M. M..
Dėl pastovaus psichologinio smurto naudojimo vaikų akivaizdoje
2. Nuo 2017 m. bendras šeiminis gyvenimas ėmė prastėti, kol galiausiai pastaruoju metu pasidarė pavojingas vaikų gerovei. Visa tai prasidėjo, kai atsakovė ėmė naudoti psichologinį smurtą prieš ieškovą nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Psichologinis smurtas pasireiškė tarpusavio santykių aiškinimusi, o būtent įžeidinėjimais naudojant necenzūrinius žodžius, nuolatiniais nepagrįstais kaltinimais, ieškovo menkinimu.
3. 2021 m. situacija dar suprastėjo, kai judviejų dukra M. užtiko atsakovės mobiliajame telefone susirašinėjimus su kitu vyru, kuriuose buvo naudojami širdelių ir bučinių jaustukai. Po šio incidento dukra pasiguodė tėvui, ėmė ypatingai pergyventi, verkti. Tai sužinojęs ieškovas galiausiai visiškai atšalo atsakovės atžvilgiu, ką būtent ji ir pastebėjo. Atsižvelgiant į ieškovo pasyvumą taisyti susiklosčiusią tarpusavio su sugyventine situaciją, ir siekį nuo konfliktų apsaugoti vaikus, atsakovė ir toliau įkyriai manipuliuoja ieškovu, iš pradžių prašydama susitaikyti, o galiausiai vėl pradedanti naudoti psichologinį smurtą žemindama ieškovą, vaikų akivaizdoje būdama agresyvi, neadekvačiai šaukdama, keldama konfliktines situacijas. Vaikai nuolatos prašo motiną liautis konfliktavus, ką patvirtina ir prie šio prašymo pridedami vaizdo įrašai.
4. Nuolat įtempta situacija namuose neigiamai paveikė ir nepilnamečių vaikų psichologinę sveikatą. Kaskart vaikų motinai pradėjus konfliktuoti ir šaukti ant ieškovo, dukra pradeda verkti, tapo labai jautri, o sūnus turėjo lankytis mokykloje pas psichologą, kurį paskyrė klasės mokytojos prašymu dėl jo elgesio. Šeima yra pirmas socialinis kontekstas vaiko gyvenime, kuriame vaikas mokosi įvairių įgūdžių, elgesio normų ar bendravimo taisyklių.
5. Tėvų konfliktai neigiamai veikia vaikų santykius su bendraamžiais, daro žalą vaikų savivertei bei siejasi su vaikų vidinėmis ar elgesio problemomis, socialiniu nerimu, vienišumu bei prisitaikymo sunkumais. Atsakovė itin dažnai keldama konfliktus, nevaldydama savo emocijų, kuo pasireiškė jos agresija, kenkia vaikų gebėjimui bendrauti, pasitikėjimui savimi, kenkia jų emocinei sveikatai, kadangi vaikai nuolatos patiria nerimą, stresą. Tokiomis sąlygomis augantys vaikai yra nerimastingi, pasižymi liūdna nuotaika ir yra linkę kaltinti save dėl tokio motinos elgesio.
Dėl atsakovės (ne)bendravimo su vaikais
6. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė kaip mama, neįgyvendina savo pareigos rūpintis ir auklėti vaikus. Iki pat 2022 m. sausio mėn. kol atsakovė dirbo savo individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), ji grįždavo namo vėlai vakare 22.00 val., o kartais net ir nakties metu. Taip pat vaikai motinos nematydavo ir savaitgaliais. Nuo 2022 m. sausio mėn. atsakovė įsidarbino naujame darbe (duomenys neskelbtini) ir pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl programavimo kursų, ko pasekoje grįžusi namo nuo 18.00 val. iki 22.00 val. ji mokosi nuotoliniu būdu ir nepalaiko jokio ryšio su vaikais. Vaikų priežiūra, auklėjimu, ugdymu užsiima tik ieškovas. Tėvas su vaikais keliauja, praleidžia laisvalaikį užsiimdami įvairiomis aktyviomis veiklomis, prižiūri vaikus jų atostogų metu. Tuo tarpu atsakovė net nesidomi nei vaikų fizine ar psichine sveikata, nei higiena, nei mokymosi procesu ir elementariai nepalaiko jokio motiniško ryšio.
Dėl artimų šeiminių santykių nepalaikymo
7. Šiuo metu ieškovas ir atsakovė taip pat nebepalaiko artimų santykių, gyvena atskiruose kambariuose ieškovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atsižvelgdamas į vaikų gerovę, jog šiems daugiau netektų kasdien kęsti atsakovės agresijos išpuolių ir psichologinio smurto prieš tėvą, ne kartą primygtinai prašė atsakovės išsikelti į savo nuosavą būstą (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 2006 m.. Atsakovė, naudodamasi tuo, jog jai nereikia prisidėti prie bendro šeimos ūkio išlaikymo (būsto, vaikų išlaikymo, kitų pragyvenimo išlaidų), jai yra tiesiog patogu, kadangi tai daro ieškovas, savo butą nuomoja ir gautas lėšas naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti. Jokių objektyvių priežasčių, dėl ko ji negalėtų išsikeldinti iš ieškovo būsto ji nepateikia.
II. Teisinis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas
8. Ieškovas R. M. teikia teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti nepilnamečių vaikų motiną T. S. gyventi skyrium nuo ieškovo ir judviejų nepilnamečių vaikų, nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų M. M. ir E. M. M. gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti laikiną skyrium gyvenansiančios motinos T. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 2, 3 dalys).
10. CPK 148 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.
11. Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010).
12. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas (atsakovas) galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui (ieškovui) nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009).
13. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nepritaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vaikų interesai laikomi prioritetiniais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai.
14. Ieškovas teismui prašymą teikia išsamiai nurodydamas tokio kreipimosi faktines aplinkybes bei teikia tai patvirtinančius įrodymus. Prašymas teismui teikiamas vadovaujantis prioritetiniais laikomais nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams M. M. ir E. M. M. stabilią ir saugią aplinką viso mediacijos ir teisminio proceso metu.
15. Pirma, jei nebus nustatytas įpareigojimas T. S. gyventi skyrium, nepilnamečių vaikų M. ir E. M. psichologinė sveikatos būsena bus paveikta nebepataisomai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. 2 p. psichologiniu smurtu prieš vaiką yra laikoma ir vaiko gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas prašymo faktines aplinkybes, akivaizdu, jog toks atsakovės elgesys psichologiškai smurtaujant, agresyviai konfliktuojant, žeminant tėvą vaikų akivaizdoje, kelia pavojų vaikams, jų emocinei būsenai, kas turi įtakos normaliai jų raidai.
16. Šiuo metu mergaitė M. (10 metų amžiaus) jau yra bežengianti į paauglystės periodą, kuomet tai yra vienas iš pačių svarbiausių momentų vaiko savimonei, poreikiui suvokti save kaip asmenybę, formavimuisi. Šiuo amžiaus laikotarpiu pradeda formuotis savos pažiūros į tam tikrus reiškinius, dalykus, sava nuomonė, vertybių sistema, požiūris į save ir aplinkinius. Todėl toks motinos elgesys turi neginčijamas neigiamas pasekmes dukros brendimui, asmenybės formavimuisi. Tuo tarpu E. M., būdamas pažeidžiamo 8 metų amžiaus, jau turi lankytis pas psichologą, viso ko priežastis yra šeiminiai konfliktai, kuriuos sukelia atsakovė.
17. Vaikai turi teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias privalo užtikrinti tėvai. Viso ko pasekoje tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo bet kokios formos smurto.
18. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nėra suinteresuota rūpintis ir prižiūrėti vaikus, užsiimti jų auklėjimu ar skirti laiko elementariam motiniško tarpusavio ryšio palaikymui yra būtina nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, kuris, kaip jau minėta aukščiau, vienas augina ir visapusiškai rūpinasi vaikais be motinos pagalbos, ir be kita ko, nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su motina tvarką. Vaikų motina visą savo laiką ir laisvalaikį yra paskyrusi darbui ir mokymuisi, ji nėra suinteresuota vaikų auginimu. Nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su tėvu, jiems gali iškilti grėsmė būti nesaugioje aplinkoje. Vaikui nesaugi aplinka, pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą apibrėžiama kaip gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksmų.
19. Antra, ieškovas teismui nurodė, kad šiuo metu yra inicijavęs privalomosios mediacijos procedūras Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. Dėl mediacijos, kuri vykdytina siekiant išspręsti šeimos ginčą, o būtent įpareigoti nepilnamečių vaikų motiną T. S., gyventi skyrium, nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų M. M. ir E. M. M. gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti laikiną skyrium gyvenansiančios motinos T. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos procedūra nėra pasibaigusi dėl šios priežasties ieškovas neturi galimybės šioje stadijoje teikti teismui ieškinio.
20. Trečia, atsižvelgiant į šiai dienai susiklosčiusią situaciją, kuomet vaikai kasdien patiria nerimą ir yra emociškai išsekę dėl atsakovės neadekvačių ir nederamų veiksmų vaikų akivaizdoje, atitinkamai iškilusi grėsmė vaikų saugumui ir interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
21. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovės gyventi skyriumi, vaikai ir toliau turės kęsti sistemingai pasikartojantį atsakovės psichologinį smurtą ir žaloti savo emocinę sveikatą. Be to, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas būtų pajėgus tiek materialiai išlaikyti vaikus ir užtikrinti visų jų poreikių patenkinimą, tiek ir skirti laiko jų rūpybai. Tuo tarpu atsakovė nėra interesuota jokia forma prisidėti prie vaikų auginimo, ir tik siekia sau asmeniškai materialinės naudos gyvendama ieškovui priklausančiame būste ir neprisidėdama prie bendros buities ir bendro ūkio.
22. Be to, pagal CK 3.175 str. 1 d. nuostatas kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, jog atsakovė neskiria net minimalaus laiko vaikų auginimui ir priežiūrai, ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaikais M. M. ir E. M. M. tvarką, kuri išdėstyta šio prašymo reikalavimuose.“
Prašymas netenkintinas.
II. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 3 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad: „Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas trijų šimtų eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.“
CPK 147 str. 4 dalyje nurodyta: „Kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.“
CPK 147 str. 3 d. nustato, kad teikdamas šį prašymą ieškovas turi sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Teismas, netenkindamas prašymo nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad, visų pirma, ieškovą atstovauja profesionalus atstovas - advokatė. Ieškovas, pateikdamas prašymą (per atstovę advokatę) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, nėra sumokėjęs pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato. Ieškovas nurodė, kad sumokėjo 141 Eur dydžio užstatą ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju už reikalavimą įpareigoti sugyventinę gyventi skyriumi mokamas 100 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas turi mokėti 100 Eur žyminį mokestį, už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką turi mokėti 100 Eur žyminį mokestį, todėl bendrai ieškovas turėtų mokėti 300 Eur žyminį mokestį. Už šį prašymą iš viso mokamo teismui užstato suma lygi 150 Eur (CPK 80, 82 str. Vartojimo kainų indeksas yra 133,60).
Kadangi ieškovas CPK 147 str. 3 d. nurodyto žyminio mokesčio dalies užstato nėra sumokėjęs, tokiu pagrindu trūkumų šalinimo institutas netaikomas (CPK 147 str. 4 d.).
Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mediacijos įstatymo redakcija įtvirtina privalomą neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).
Prašymo turiniu pareiškėjas nurodo į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. R. M. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu dėl privalomosios mediacijos inicijavimo sprendžiant šeimos ginčą bei tai, kad mediacijos procedūra dar nėra pasibaigusi, tačiau tuo pagrindu oficialių duomenų, kad vyksta mediacijos procesas, kada jis pradėtas ir pan. nėra pateikęs. Iš pateiktų byloje duomenų nėra aišku, kada tiksliai buvo kreiptasi dėl privalomosios mediacijos, kadangi byloje pateiktas pranešimas siųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus su teksu, jog laiškas gautas, tačiau nenurodant tikslios datos ir kitos aktualios informacijos. Tai yra prašymas pateiktas su trūkumais, o aukščiau nurodyto pagrindais trūkumų šalinimo institutas netaikytinas (CPK 147 str. 4 d.).
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti vaizdo ir garso įrašai yra rusų kalba, akcentuotina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
III. Aukščiau nurodyto pagrindu, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyto pagrindu trūkumų šalinimo institutas netaikomas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pagal prašymą netenkintinas (CPK 147 str. 3 d., 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 145 str., 147 str. 3 d., 290-291 str., teismas
IV. Grąžintinas pareiškėjui R. M. jo sumokėtas 141,00 Eur užstatas (CPK 3, 87 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Netenkinti pareiškėjo (ieškovo) R. M. (per atstovę advokatę) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Grąžinti pareiškėjui R. M. (a/k (duomenys neskelbtini)) užstatą viso 141,00 Eur, sumokėtą 2022-08-02 gavėjui Vilniaus regiono apylinkės teismui, dokumento Nr. 209, suma 141,00 Eur. Užstatą grąžina Vilniaus regiono apylinkės teismas remdamasis teismo nutartimi.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.