Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-562-286/2012 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Ignalinos mokyklai-darželiui „Šaltinėlis“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą su ja neteisėtu ir grąžinti ieškovę į darbą Ignalinos mokykloje – darželyje „Šaltinėlis“, priteisti iš atsakovo 26 406 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 26 406 Lt darbo užmokesčio skirtumą, 6 441,12 Lt išeitinės pašalpos skirtumą, iš viso – 32 874,12 Lt, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-08-21 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 986 Lt žyminio mokesčio ir 22,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 1 008,72 Lt. Nustatė, kad ieškovė pagal 2007-01-15 darbo sutartį Nr. 24 dirbo Ignalinos mokykloje-darželyje „Šaltinėlis“ (nuo 2012-07-11 - Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla) muzikos mokytoja. Ieškovė šioje darbovietėje dirbo nuo 1991-08-30. Atestacijos komisija 1996-12-19 nutarimu ieškovei, kuri turi vidurinį išsilavinimą, suteikė muzikos mokytojos kvalifikacinę kategoriją. Ieškovei suteikta muzikos mokytojos kvalifikacinė kategorija neteko galios 2009-08-31. Ieškovės kvalifikacinės kategorijos pasibaigimą 2009-09-25 protokolu konstatavo Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ ikimokyklinių įstaigų pedagogų atestacijos komisija Nr. 1. 2012-01-03 atsakovas įspėjo ieškovę, kad po keturių mėnesių nuo šio įspėjimo įteikimo dienos ji bus atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 punktą. Įspėjime nurodė, kad ieškovė bus atleista 2012-05-02, apmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2012-07-18 įsakymu Nr. P. K.-48 atsakovas atleido ieškovę iš meninio ugdymo mokytojo (pedagogo) pareigų, išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovė neatitiko Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų, suteikiančių teisę dirbti mokytoju, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę atleisti ją iš meninio ugdymo mokytojo (pedagogo) pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 punktą dėl kvalifikacijos neatitikimo. Teismas sutiko su atsakovo nuomone dėl to, kad ieškovės atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti 2011-03-17 Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 2 straipsnio 6 dalį, nes ši išimtis liečia tik mokytojus, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą arba studijuoja aukštojoje mokykloje. Teismas konstatavo, kad ieškovės atleidimo pagrindas yra teisėtas ir pripažino, kad ieškovės atleidimo iš darbo procedūra nebuvo pažeista, todėl netenkino ieškinio dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą.

2007-01-15 darbo sutartyje Nr. 24 šalys susitarė dėl 26 valandų trukmės darbo savaitės ir dėl konkretaus darbo užmokesčio pagal koeficientą 9,7 bei 5 procentų priedo už darbą su negalią turinčiais vaikais. 2009-10-30 įsakymu Nr. P.K.-25 atsakovas nuo 2009-09-01 ieškovei darbo užmokestį sumažino, patvirtindamas 9,2 darbo užmokesčio koeficientą. Su šiuo įsakymu ieškovės nesupažindino. 2011-09-01 įsakymu atsakovas vėl sumažino ieškovės darbo užmokestį, nustatydamas 6,56 darbo užmokesčio koeficientą. Abiem atvejais atsakovas ieškovės sutikimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo nereikalavo. Kadangi su ieškove darbo sutartimi buvo sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, o ne dėl darbo apmokėjimo pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymus ar pagal tarifikaciją, todėl darbo užmokesčio koeficientų sumažinimą teismas pripažino darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu. Todėl atsakovas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas (darbo užmokesčio koeficientą) galėjo keisti tik gavęs raštišką ieškovės sutikimą, o šiai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, galėjo būti sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo klausimas. Per visą darbo laiką ieškovė jokių pastabų dėl darbo neturėjo, gavo daugybę padėkų už dalyvavimą šventėse ir konkursuose, nuolatos tobulinosi įvairiuose seminaruose ir kursuose. Pagal darbo sutartį ieškovė pradėjo dirbo Ignalinos mokykloje-darželyje „Šaltinėlis“ muzikos mokytoja ir iki atleidimo iš darbo dienos ji dirbo meninio ugdymo mokytojo (pedagogo) pareigose. Ieškovės darbo pobūdis ar krūvis nuo 2007-01-15 iki jos atleidimo iš darbo dienos nepakito. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas, sumažindamas ieškovės darbo užmokestį tik dėl to, kad jos kvalifikacija pradėjo nebeatitikti teisės aktų reikalavimų, tačiau ir toliau reikalaudamas ją dirbti sutartyje sulygtą mokytojos darbą už žymiai mažesnį atlyginimą, akivaizdžiai pažeidė DK 35 str. Teismas sprendė, kad padarytas darbo įstatymų pažeidimas dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo yra tęstinis, nes jis tęsėsi nuo 2009-10-30 iki atleidimo iš darbo dienos, todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Esant tęstiniam pažeidimui, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei į ieškovės konstitucinę teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei darbo užmokesčio skirtumą tarp gauto iki sumažinimo ir gaunamą po sumažinimo už visą terminą, kuris neviršija DK 298 straipsnyje nustatytų trejų metų. Abi ginčo šalys sutiko, kad ieškovės darbo užmokestis dėl koeficientų sumažinimo iš viso sumažėjo 26 406 Lt. Remdamasi išdėstytais argumentais teismas priteisė ieškovei iš atsakovo sulygto darbo sutartyje ir faktiškai išmokėto per laikotarpį nuo 2009-10-30 iki 2012-07-17 darbo užmokesčio skirtumą – 26 406 Lt. Kadangi ieškovei buvo išmokėta 6,56 koeficiento pagrindu paskaičiuota išeitinė pašalpa, todėl jos naudai taip pat priteisė 6 441,12 Lt skirtumą, susidariusį dėl neteisėtai sumažinto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų patenkinimą, atitinkamai teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą dalyje, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą toje dalyje – ieškinį atmesti pilnai. Nurodo, kad remiantis 2009-08-21 Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-1736 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 39 p., 2009-10-30 atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovei nuo 2009-09-01 buvo nustatytas 9,2 darbo užmokesčio koeficientas. Atsakovas sutinka, kad vadovaujantis 2009-08-26 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1766, ieškovės darbo užmokesčio koeficientas galėjo būti 9,45, todėl remiantis skaičiavimo principais ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio suma laikotarpyje nuo 2009-09-01 iki 2011-09-01 galėtų būti 1 063,31 Lt. Pažymi, jog pagal Švietimo įstatymą ieškovė nuo 2011-09-01 nebegalėjo dirbti pedagoginio darbo. Kadangi ieškovei nuo 2011-08-29 iki 2011-09-02 buvo nemokamas nedarbingumas, nuo 2011-09-05 iki 2012-01-02 sirgo, todėl atsakovas negalėjo jos įspėti apie būsimą atleidimą iš darbo. Todėl 2011-09-01 atsakovo direktorius įsakymu Nr. P.K-1, vykdant 2011-07-18 Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. V-1315 punktą 52, priskyrė ieškovę prie asmenų neturinčių išsilavinimo ir nustatė jai 6,56 darbo užmokesčio koeficientą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad šalys 2007-01-15 darbo sutartyje Nr. 24 nesusitarė dėl darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, o atvirkščiai susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio. Tačiau darbo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus darbo užmokesčio dydis išreikštas litais, o nurodytas 9,7 koeficientas. Be to, pagal 2008-12-30 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK - 3545 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 34.2 punktą, nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovei darbo užmokestis buvo mokamas pritaikius 14,1 koeficientą ir išmokamas mėnesinis ieškovės darbo užmokestis buvo 1 859 Lt. Jeigu ieškovei būtų taikytas darbo sutartyje nurodytas 9,7 koeficientas, tai darbo užmokestis būtų 1 279 Lt. Ieškovė ir teismas nepagrįstai darbo užmokestį skaičiavo 9,7 koeficientą padauginę iš 186 Lt, nes Vyriausybės patvirtintas bazinis algos dydis - 128 Lt, o ne 186 Lt. Pažymi, jog nuo 2009-09-01 bazinės algos dydis sumažėjo iki 122 Lt, o bazinis valandinis atlygis - 0,73 Lt. Todėl nuo 2009-09-01 skaičiuojant ieškovės darbo užmokestį pagal 9,7 koeficientą, jo dydis būtų 1183 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, kad ieškovės darbo sutartyje nurodyto 9,7 koeficiento darbo užmokesčio ir faktiškai išmokėto per laikotarpi nuo 2009-10-30 iki 2012-07-17 darbo užmokesčio skirtumas yra ne 26 406 Lt, o 3 751,39 Lt. Atitinkamai šešių mėnesių išeitinės pašalpos skirtumas – 2 250 Lt. Todėl ieškovei galėjo būti iš viso priteista ne daugiau kaip 6 001,39 Lt.

Apeliantas mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas sumažindamas ieškovei atlyginimą elgėsi nesąžiningai. Atsakovas vykdė teisės aktus, todėl neturėjo kito pasirinkimo, juolab nei teismas nei ieškovė nenurodė, kad atsakovas pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymus būtų priskyręs ją ne tai kategorijai darbuotojų. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes reikalavo atlikti tą patį darbą už žymiai mažesnį atlygį. Darbo užmokestis yra nustatomas remiantis teisės aktais, o ne šalių valios dispozityviškumu. Be to, remiantis Švietimo įstatymo pakeitimu bei Darbo kodekso nuostatomis, ieškovė buvo įspėta apie būsimą atleidimą iš darbo ir privalėjo dirbti dar keturis mėnesius ne dėl atsakovo iniciatyvos, o dėl imperatyvaus įstatymo reikalavimo. Ieškovės atleidimo iš darbo atveju konkuravo du iš darbo atleidimo pagrindai: DK 129 str. ir 139 str. Atsakovas taikydamas finansiškai ieškovei palankesnį atleidimo iš darbo pagrindą buvo socialiai atsakingas, o ieškovė reikalaudama sumokėti tariamai neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio skirtumą už įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpį, kurio galėjo ir nebūti ir šešių mėnesių išeitinę išmoką, kurios galėjo ir nebūti, priešingai, elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 str. 2 d. nėra taikomas darbo bylose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčai dėl darbo užmokesčio turi būti nagrinėjami ikiteisminėje darbo ginčų nagrinėjimo stadijoje - darbo ginčų komisijoje. Mano, jog teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio atmesti. Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie sumažėjusį darbo užmokestį sužinojo 2010 metų pradžioje ir ėjo į atsakovo buhalteriją aiškintis kodėl jos darbo užmokestis sumažėjo, o atsakovo atstovai paaiškino jai, kad dėl pasikeitusių teisės aktų, todėl laikytina, jog ieškovė apie sumažėjusį darbo užmokestį sužinojo jau prieš du metus iki kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė su atsakove susitarė darbo sutartyje dėl konkretaus dydžio koeficiento ir priedo, o ne dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją ar pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymus. Todėl norint pakeisti darbo sutartyje nustatytą koeficientą į kitokį, būtina pakeisti darbo sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai teigia, jog šalys susitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją. Atsakovo teiginiai, kad iš darbo sutarties nuostatų neaišku, kaip yra apskaičiuojamas ieškovės darbo užmokestis, yra visiškai nepagrįsti, nes darbo sutartyje nustatytas 9,7 koeficientas yra dauginamas iš nustatytos bazinės mėnesinės algos dydžio. Šiuo atveju vienintelis dydis, kuris gali kisti nepriklausomai nuo darbo sutarties šalių valios ir yra bazinė mėnesinė alga, kurios pagrindu yra skaičiuojamas koeficientas, ir kurią nustato Vyriausybė savo nutarimu, kadangi darbo sutartyje nėra nurodytas konkretus jos dydis. Tačiau koeficiento dydis darbo sutartyje yra labai konkretus. Mano, jog atsakovas neturėjo teisės mažinti ieškovės darbo užmokestį be jos raštiško sutikimo, nepaisant to, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo sumažinti koeficientai. Atsakovas privalėjo gauti ieškovės rašytinį sutikimą dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir tada pakeisti darbo sutarties nuostatas arba, negavus ieškovės rašytinio sutikimo, atleisti ją pagal DK 129 str. Tačiau atsakovas elgėsi neteisėtai ir net nepranešė ieškovei apie sumažėjusį darbo užmokestį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovei darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant 14,1 koeficientą. Taip pat nepateikta įrodymų dėl darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, detaliai nurodant iš ko tokia alga susidarė, kiek sudarė priedas už darbą su negalią turinčiais vaikais ar kt. Ieškovei nuo 2009 metų sausio pirmos dienos buvo mokama 1 859 Lt alga, kuri buvo sumažinta du kartus, todėl ir reikalaujama sumokėti skolą nuo šios sumos. Pažymi, kad atsakovas su ieškovės skaičiavimais teismo posėdžio metu pilnai sutiko, todėl teiginiai apeliaciniame skunde jog tiek ieškovė, tiek teismas neteisingai skaičiavo neišmokėtą ieškovei darbo užmokestį yra absoliučiai nepagrįsti. Be to, atsakovas savo paskaičiavimus dėl darbo užmokesčio galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, nes sutiko su ieškovės paskaičiavimais. Mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti ir vertinti šiuos atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus paskaičiavimus. Atsakovas teigdamas, jog jis tik vykdė teisės aktus ir dėl to negalėjo būti nesąžiningas, prieštarauja pats sau, nes jis vykdydamas teisės aktus, pažeidė DK nuostatas du kartus -sumažindamas ieškovės darbo užmokestį du kartus be jos raštiško sutikimo. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog su ieškove darbo sutartį galėjo pagal DK 139 str. 1 d., nes šalių darbo sutartis jos sudarymo metu atitiko įstatymų reikalavimus ir neprieštaravo įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. Todėl vienintelis pagrindas, kuriuo atsakovas galėjo nutraukti darbo sutartį - DK 129 str., t.y. dėl svarbių priežasčių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas negalėjo priteisti 5 proc. metinių palūkanų, nes remiantis DK 300 str. darbuotojas yra pastatomas į jo atžvilgiu nepalankesnę padėtį. Kadangi atsakovas nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio kiekvieną dieną, ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną iš naujo, todėl laikytina, jog ieškovė trijų mėnesių termino nepraleido.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje panaikinamas ir ieškovės reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, atmetamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Ignalinos mokykloje-darželyje „Šaltinėlis“ (nuo 2012-07-11 - Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla) dirbo nuo 2007-01-15 muzikos mokytoja (b. l. 6-8). Ieškovės darbo užmokesčio koeficientas nuo 2007-01-15 buvo 9,7, nuo 2009-09-01 - 9,2 ir nuo 2011-09-01 – 6,56 (b. l. 6, 50, 88). Atsakovas 2012-01-03 įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2012-05-02 pagal DK 129 straipsnio 2 punktą (dėl darbuotojo kvalifikacijos netekimo). Įspėjimas ieškovei įteiktas 2012-01-03 (b. l. 10). Ieškovė atleista iš darbo nuo 2012-07-18, išmokant jai šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b. l. 90).

Ieškovė ginčijo atleidimo iš darbo teisėtumą bei darbo užmokesčio sumažinimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atleidimą iš darbo pripažino teisėtu ir ginčo dėl šios sprendimo dalies nėra. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl sumažinto užmokesčio priteisimo ir priteisė iš atsakovo ieškovei 26 406 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-10-30 iki 2012-07-17, motyvuodamas tuo, kad atsakovas sumažino darbo užmokestį be ieškovės sutikimo. Atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo netenkino, konstatuodamas pažeidimo tęstinumą.

Apeliantas nesutinka su šią sprendimo dalimi. Jo nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas susijusias su darbo apmokėjimu švietimo įstaigose bei nepagrįstai netaikė 3 mėnesių ieškinio senaties reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Kaip žinia, darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui –sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį, yra privalomos. Darbo sutartyje nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) įsipareigoja mokėti darbuotojui (ieškovei) darbo užmokestį, taikydamas koeficientą 9,7. Nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje, b. l. 7).

Pagal DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

Atsakovas 2009-10-30 įsakymu Nr. P.K.-25 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-11-24 įsakymo Nr. ĮSAK-3216, 2.2 punktu meninio ugdymo mokytojai D. G. nuo 2009-09-01 skyrė 9,2 darbo užmokesčio koeficientą (b. l. 50). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-18 įsakymu Nr. Nr. V-1315, atsakovas 2011-09-01 įsakymu Nr. P. K.-1 patvirtino Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ ir jo skyrių tarifikaciją ir ieškovei nuo 2011-09-01 skyrė 6,56 darbo užmokesčio koeficientą (b. l. 51, 88).

Atsakovas yra ikimokyklinė įstaiga, kuri savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais reglamentuojančiais ikimokyklinių įstaigų veiklą, įstaigos nuostatais. Darbo apmokėjimo tvarką tokio tipo įstaigose nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai. Įstaigai vadovauja direktorius, kuris atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi ir tinkamą jų įgyvendinimą (b. l. 32-40, įstaigos nuostatų 32.1 punktas). Ieškovė su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindinta (Taisyklių 3, 4, 28 punktai, b. l. 104-109).

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad atsakovas ir jo vadovas, nustatydamas darbo užmokesčio koeficientus, tame tarpe ir ieškovei, negali elgtis savo nuožiūra, o privalo vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktus. Ta jis ir darė, 2009-10-30 ir 2011-09-01 įsakymais nustatydamas ieškovės darbo užmokesčiui taikytinus koeficientus.

Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokestis ieškovei buvo mokamas pagal tarifikaciją, o ne konkretus, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas, keisdamas ieškovei darbo užmokesčio koeficientus, neprivalėjo gauti jos raštišką sutikimą.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Pagal DK 296 straipsnio nuostatas, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

Apie sumažintą darbo užmokestį ieškovei buvo žinoma jau 2009 metų lapkričio mėnesį ir 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad pastebėjo sumažintą atlyginimą, kreipėsi į buhalteriją, kur jai buvo paaiškinta, jog darbo užmokestis sumažintas ministro įsakymais. Tačiau darbdavio veiksmų neskundė, sutiko dirbti su mažesniu darbo užmokesčiu (b. l. 176-177). Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2012-08-20, t. y. praleidusi trijų mėnesių terminą pažeistai teisei ginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, išaiškino, jeigu darbuotojas dėl pažeistos teisės nesikreipė į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 26 406 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nepagrįstas ir atmestinas, todėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 32 874,12 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir išeitinės pašalpos skirtumas, panaikinama.

Pakeitus teismo sprendimą, keičiamos priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 4 428,60 Lt už advokato pagalbą, o apeliacinės instancijos teisme – 986,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2 541 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 62-63, 112-113, 224-225).

Priteisiant atsakovui advokato pagalbos išlaidas, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsakovo advokatas teisme dirbo 6 valandas, kas sudaro 0,9 koeficiento (6 x 0,15 = 0,9), už atsiliepimo į ieškinį surašymą -3, bendras koeficientas 3,9 (0,9 + 3). Minimali mėnesinė alga iki 2013-01-01 buvo 800 Lt, todėl už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovui priteistina 3 120 Lt (800 x 3,9).

Atsakovo advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, todėl iš ieškovės priteistinos visos apeliacinėje instancijoje atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos; 986,50 Lt žyminio mokesčio ir 2 541 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Bendra bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės atsakovui – 6 647,50 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą skundžiamojoje dalyje pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

Sprendimo dalį, kuria iš Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ ieškovei D. G. priteista 35 874, 12 Lt darbo užmokesčio ir išeitinės pašalpos skirtumo, 5 % metinių palūkanų už priteistą 35 874, 12 Lt sumą nuo 2012-08-21 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikinti.

D. G. reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, atmesti.

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ priteitos bylinėjimosi išlaidos: 986 Lt žyminio mokesčio ir 22,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 647,50 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus 50 centų) Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“, JAK 191847216 naudai bylinėjimosi išlaidų pirmoje ir apeliacinėje instancijose.