Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims – O. Ž., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo O. Ž. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje iš gimimo liudijimo nustatyta, kad J. A. Ž. ir K. Ž. santuokoje susilaukė sūnaus A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjo R. Ž. tėvas. J. A. Ž. žmona K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. Ž. 2006 m. spalio 12 d. surašė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko R. Ž.. J. A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), kuris taip pat 2006 m. spalio 12 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko R. Ž.. Pareiškėjas R. Ž. turi brolį O. Ž., kuris po senelio mirties į notarą nesikreipė ir paveldėjimo nepriėmė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad J. A. Ž. priklausė 151/275 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas rūpinosi seneliu, prižiūrėjo, lankė jį, o po jo mirties pradėjo rūpintis senelio turtu, prižiūrėjo žemės sklypą, kad nedirvonuotų ir būtų tinkamai rūpinamasi žemės sklypu, todėl kaimynui leido jame auginti grūdines kultūras.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo J. A. Ž. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo senelio J. A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po senelio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.