Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. N., V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkė neįvykdė antstolio 2025 m. gegužės 29 d. Reikalavimo dėl informacijos pateikimo, o tai apsunkina vykdomosios bylos vykdymą ir pažeidžia išieškotojo interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

9. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio pareiškimas išnagrinėtas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis), todėl nebuvo galimybės V. J. su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad teikiamas įrodymas yra susijęs su antstolio nurodomų reikalavimų nevykdymu, ir tai, kad jis yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, dėl ko kiti proceso dalyviai turėjo galimybę su juo susipažinti ir pateikti apeliacinės instancijos teismui savo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

10. Suinteresuotas asmuo E. N. 2025 m. lapkričio 19 d. teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo. Prašė prie bylos pridėti 2025 m. liepos 29 d. reikalavimą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo ir E. N. 2025 m. rugpjūčio 5 d. pranešimą. Nurodė, kad prie prašymo prideda analogiško turinio kaip ir 2025 m. gegužės 29 d. antstolio 2025 m. liepos 29 d. reikalavimą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, taip pat E. N. 2025 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas, kuriuo buvo įvykdytas 2025 m. liepos 29 d. reikalavimas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo. Tuo metu 2025 m. gegužės 29 d. reikalavimas buvo neįvykdytas tik dėl to, jog skirtingai nei 2025 m. liepos 29 d. reikalavimas, 2025 m. gegužės 29 d. reikalavimas faktiškai nebuvo E. N. įteiktas, o jo įteikimas buvo tik formalus. Apie 2025 m. gegužės 29 d. reikalavimą, taip pat šią civilinę bylą (įskaitant ir procesą pirmos instancijos teisme) E. N. sužinojo tik gavusi iš antstolio R. B. 2025 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą dėl skundo netenkinimo Nr. S-25-85-19911, po kuriuo su šia byla susipažino E. N. atstovas. Apie šią civilinę bylą E. N. taip pat buvo informuota tik formaliai per teismų elektroninių paslaugų portalą, tačiau atitinkamu laikotarpiu E. N. nebuvo prisijungusi prie teismų elektroninių paslaugų portalo, todėl atitinkamų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes nežinojo apie šią bylą (CPK 314 straipsnis), o kai sužinojo jau buvo pasibaigę terminai tiek atsiliepimams, tiek ir atskirajam skundui paduoti. Dėl tų pačių priežasčių E. N. nerašė jokių atsiliepimų šioje byloje nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių prašė pridėti prie bylos pridedamus rašytinius įrodymus ir į juos atsižvelgti priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.

11. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. atstovo advokato A. G. 2025 m. rugsėjo 29 d. prašymas dėl prieigos prie bylos suteikimo teisme buvo gautas ir patenkintas 2025 m. rugsėjo 29 d., taip pat į tai, jog E. N. iki paskirto rašytinio teismo posėdžio (2025 m. lapkričio 20 d. 9:15 val.) turėjo pakankamai laiko pateikti turimus rašytinius įrodymus, tačiau prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos pateikė tik 2025 m. lapkričio 19 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindą atsisakyti priimti E. N. 2025 m. lapkričio 19 d. teismui pateiktą prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos. Dėl to šio prašymo turinio bei jo pagrįstumo teismas nevertina ir dėl jo esmės nepasisako. Prašymo priėmimas šioje proceso stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes tektų atidėti paskirtą rašytinį teismo posėdį, išsiųsti prašymą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti.

Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų ir baudos dydžio

12. Nustatyta, kad antstolio R.B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0085/24/00210 pagal Kauno miesto 8-ojo notaro biuro 2024 m. sausio 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 27, dėl 75 380,21 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. N., išieškotojo V. J. naudai.

13. 2025 m. gegužės 29 d. antstolis priėmė Reikalavimą Nr. S-25-85-11282 pateikti duomenis apie turimą turtą, kuriuo pareikalavo skolininkės ne vėliau kaip per dvi dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti duomenis apie turimą turtą. Minėtas reikalavimas 2025 m. gegužės 29 d. buvo išsiųstas skolininkei žinomais adresais (duomenys neskelbtini), bei el. paštu (duomenys neskelbtini). ir laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 3 d. skolininkė reikalautos informacijos nepateikė. Patvarkyme buvo išaiškinta, kad už antstolio reikalavimo nevykdymą, gali būti skiriama bauda, tačiau antstolio patvarkymas nebuvo vykdomas, nenurodant priežasčių. Todėl antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skolininkei skirti baudą už 2025 m. gegužės 29 d. reikalavimo nevykdymą.

14. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu egzistavusias aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundžiama nutartimi išnagrinėjo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir nustatė, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 585 straipsnio 2 dalimi, paskyrė 150 Eur baudą skolininkei.

15. Apeliantas nurodo, kad teismo paskirta bauda neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, yra pernelyg maža, todėl nepasiekia jai keliamų tikslų, neskatina skolininkės vykdyti antstolio reikalavimų. Tokiu būdu pažeidžiami išieškotojo ir visuomenės interesai; visuomenei susidaro įspūdis, kad antstolio įpareigojimų nevykdymas skolininkei nesukelia neigiamų pasekmių. Teismas neatsižvelgė į tyčinį pažeidimo pobūdį, į ilgalaikę pažeidimo trukmę. Pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimų neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininkės ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

17. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra pernelyg mažas ir/ar neatitinka proporcingumo principo. Pažymėtina, kad įstatyme yra nustatyta maksimali baudos riba, tačiau nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl konkrečios skirtinos baudos dydžio, todėl kiekvienu atveju teismas baudos dydį nustato įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) ir jam įstatymo suteikta diskrecijos teise.

19. Priešingai nei teigia apeliantas, įvertinus priverstinių vykdymo veiksmų skolininkės atžvilgiu pradžią - 2024 m. sausio 25 d. (Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), nėra pagrindo pripažinti, kad vykdymo procesas yra užsitęsęs. Šiuo atveju aplinkybė, kad dar 2021 m. liepos 4 d. išieškotojas skolininkei paskolino 75 000 Eur, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, kadangi nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju bylos ribas apibrėžia ne skolos negrąžinimo aplinkybės arba kitų, vykdymo metu atliekamų antstolio veiksmų, teisėtumo patikrinimas, o šioje byloje nagrinėjamas išimtinai tik antstolio pateikto pareiškimo dėl baudos skyrimo pagrįstumo klausimas, skolininkei neįvykdžius 2025 m. gegužės 29 d. antstolio reikalavimo pateikti informaciją. Pažymėtina, kad vykdomoji byla laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2025 m. gegužės 21 d. buvo sustabdyta, kol buvo nagrinėjami išieškotojo ir skolininkės ginčai teisme. Įvertinus reikalavimo pateikti informaciją neįvykdymo laikotarpį, nėra pagrindo spręsti, kad išieškojimo procesas yra tyčia vilkinamas, priešingai, nustatyta, kad atnaujinęs vykdomąją bylą, antstolis aktyviai atlieka vykdomuosius veiksmus. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad skolininkė ilgą laiką nesąžiningai negrąžindama skolos, siekia kuo ilgiau jam daryti turtinę žalą, jo pinigus naudoti neteisėtam jos praturtėjimui yra visiškai nesusiję su skundžiamos nutarties dalyku, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkei baudą, be kita ko įvertino skolininkės padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgė į tai, kad skolininkė už reikalavimų nevykdymą šioje vykdomojoje byloje baudžiama pirmą kartą. Vien tik ta aplinkybė, kad skolininkė apeliantui negrąžina skolos nuo 2021 m. liepos 4 d., nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkė piktnaudžiaudama, sąmoningai ar tyčia neįvykdė antstolio 2025 m. gegužės 29 d. reikalavimo pateikti informaciją. Maksimalus baudos taikymas pateisinamas tik tais atvejais, kai informacijos nepateikimas yra sistemingas, tyčinis, trukdo procesui ar sukelia realią žalą bylos nagrinėjimui, tačiau šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

21. Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kokį konkrečiai neigiamą poveikį išieškotojo teisėms turėjo skolininkės neveikimas. Deklaratyvūs skolininko teiginiai, kad dėl nurodytų aplinkybių pašlijo jo sveikata, neigiamai paveikė jo turtinius interesus, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkei paskirta bauda yra per maža ir nepasiekia savo tikslų. Kitų aplinkybių, kad didesnė bauda skatintų skolininkę įvykdyti teismo sprendimą, apeliantas nenurodė, teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytu baudos dydžiu, kuris yra penkiasdešimties procentų, įstatyme nustatyto maksimalų baudos dydžio ir yra pakankama poveikio priemonė, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl įpareigojimų nevykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kadangi teismas aiškiai motyvavo skiriamos baudos dydį, todėl taip pat atmestini apelianto argumentai dėl motyvacijos stokos.

22. Minėta, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, vykdymo procesas yra savarankiška civilinio proceso stadija, kurios metu, CPK ir Antstolių įstatymo nuostatos būtent antstoliui suteikia teisę reikalauti pateikti ir gauti informaciją apie skolininko turtinę padėtį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis, apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Todėl vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju, vykdydamas išieškojimą, būtent antstolis rinko reikiamą informaciją, siekiant efektyvaus skolos išieškojimo ir išieškotojo interesų užtikrinimo, taip pat kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei (CPK 585, 616, 645 straipsniai). Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl antstolio nurodytų ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų, todėl teismui nebuvo jokio poreikio papildomai savo iniciatyva rinkti įrodymus apie skolininkės turimą turtą ir gaunamas pajamas, kurie jau surinkti vykdomojoje byloje.

23. Pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus. Šiuo atveju vykdomoji byla susijusiu su privačiu išieškotojo interesu susigrąžinti skolą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl galimo išieškotojo ar visuomenės, kaip viešojo intereso, pažeidimo. Išieškotojas neginčija, kad jam vykdymo procese suteikiamos pakankamos sąlygos įgyvendinti savo teises. Vien tik ta aplinkybė, kad iki šiol skolos išieškojimas nebuvo toks efektyvus, kaip tikisi apeliantas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad išieškojimas dėl to tapo neįmanomas, arba, kad skolininkė tyčia slepia savo turtą ir pajamas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, apeliantas taip pat aktyviai dalyvauja išieškojimo procese, su vykdomąją byla yra susipažinęs, todėl taip pat žino realią skolininkės turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti ginčijamas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau apeliantas jokių įrodymų, kad skolininkė tyčia vilkina išieškojimą, slepia savo turtą ir pajamas ir, kurie nebuvo žinomi antstoliui ar teismui, nėra pateikęs.

24. Įvertinus baudos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaujantis įstatyme ir teismų praktikoje nustatytais baudų taikymo principais, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, kad bauda skolininkei skiriama pirmą kartą, nežinomos antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastys, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino skatinamąjį šio instituto tikslą, tuo tarpu didesnės baudos skyrimas šiame etape vertintinas kaip neproporcinga prevencijos priemonė, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kartu pažymėtina, kad nepasiekus baudos skyrimu siekiamo tikslo, t. y. skolininkei ir toliau nevykdant antstolio reikalavimų, antstolis gali pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl didesnės baudos skyrimo.

25. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.