- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- ATP-361-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniau miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V. Š. paskiriant galutinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-01, apie 17.05 val., Savanorių pr. 7, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Chrysler“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Honda“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinęs abi transporto priemones, V. Š. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarimą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis kaltu prisipažino tik dėl galimo eismo įvykio fakto, nes neturėjo jokios galimybės įrodyti, kad nekliudė kito automobilio, tuo tarpu teismas be pagrindo vertino jo paaiškinimus kaip gynybinę poziciją tariamai siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jis negalėjo pajusti jokio kontakto su kitu automobiliu. Būtent tai lėmė jo tolimesnius veiksmus, jog jis nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos toliau. Pasak apelianto, jis yra apsidraudęs transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę, žino, kad eismo įvykio dalyviai turi galimybę išspręsti klausimą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nekviečiant policijos pareigūnų. Jis niekada nevairuoja išgėręs. Taigi, jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tvirtina, kad esant panašioms situacijoms įvairiems asmenims buvo nutrauktos administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdyje nebuvo apklaustas joks asmuo, kuris būtų paneigęs jo parodymus ir kuriam jis būtų turėjęs galimybę pateikti klausimus, nors nutarime teigiama, kad jo kaltę įrodo liudytojo paaiškinimai.
Be to, teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų. Mano, kad administracinės atsakomybės taikymo tikslai galėjo ir gali būti pasiekti jam neatimant teisės vairuoti transporto priemones, kuri yra būtina tiek tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, tiek jo asmeniniam ir šeiminiam gyvenimui. Apelianto nuomone, šiuo atveju jo pripažinimas dėl galimo eismo įvykio turėjo būti įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. Š. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su V. Š. inkriminuotu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).
V. Š. viso proceso metu neigia tyčia pasitraukęs iš eismo įvykio vietos. Apylinkės teismas, pagrįsdamas V. Š. kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, rėmėsi liudytojo paaiškinimais. Nubaustasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas joks asmuo, kuris būtų paneigęs jo parodymus ir kuriam jis būtų turėjęs galimybę pateikti klausimus. Iš R. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis 2011-12-01, apie 17.05 val., Savanorių pr. 7, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje, eidamas pastatyto automobilio „Honda“, v/n (duomenys neskelbtini) link, pastebėjo, kad stovintį automobilį kliudė ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis „Chrysler“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Nėra duomenų, kad minėtas asmuo būtų apklaustas teismo posėdyje, nors jis žino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su automobilio „Chrysler“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užduoti klausimus nukentėjusiajam ir liudytojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-6/2012). Toks procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tik liudytoju apklausus R. S. ir įvertinus jo parodymus su kitais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, galima daryti atitinkamas išvadas dėl V. Š. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad V. Š. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl kitos transporto priemonės apgadinimo ir gailėjosi. Kita vertus, šiame procesiniame dokumente taip pat užfiksuota, kad jis paaiškino, jog nepastebėjo kliudęs kitą automobilį, nepajuto jokio kontakto (b.l. 25). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius paaiškinimus apskritai davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą bei tuo pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1333/2007, N261-621/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, negalima daryti išvados, jog buvo laikytasi Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtinto reikalavimo visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-18 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti V. Š. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.