Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-03-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-704-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
e2YT-704-805/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01108-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
A. R., A. J., L. B., S. R., S. G., valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-704-805/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01108-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai J. Š., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,suinteresuotam asmeniui A. R.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. J.,suinteresuotam asmeniui L. B.,suinteresuotam asmeniui S. R.,suinteresuotam asmeniui S. G.,suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., A. J., L. B., S. R., S. G., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims A. R., A. J., L. B., S. R., S. G., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Š. po savo motinos A. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

Patikslintame pareiškime nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 59-62), kad ji yra mirusiosios A. R. dukra. Pareiškėjos motina A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėjos tėvu K. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pirmojoje santuokoje A. R. susilaukė trijų vaikų – pareiškėjos J. Š., J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) J. B. susilaukė dukros A. J., o J. B. keturių vaikų – S. R., L. B. ir S. G., kurie visi įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis. Mirus K. B. A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po pareiškėjos motinos sutuoktinio J. R. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų – inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ½ dalį mirusiojo turto priėmė jo dukra iš pirmos santuokos A. R.. Pareiškėjos motina A. R. po savo sutuoktinio J. R. mirties likusią ½ dalį palikimo priėmė, turtą valdė, jame gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo iki pat savo mirties. Į notarą A. R. kreipėsi, tačiau dėl teisinio neišprusimo dokumentų iki galo nesitvarkė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. (duomenys neskelbtini) A. R. mirė būdama našle. Paveldėjimo byla į mirusiosios palikimą neužvesta. Pažymėjo, jog pareiškėjos motina A. R. nuolatos gyveno (duomenys neskelbtini). Tik paskutiniais gyvenimo mėnesiais, labai pablogėjus sveikatai, pareiškėja motiną parsivežė į savo namus Kauno rajone. Po motinos mirties nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl teisinio neišprusimo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ji pati apsigyveno motinai priklausančioje namo dalyje. Nuo 2006 m. gegužės – birželio mėnesių namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sodino daržoves, prižiūrėjo namų valdą, šienavo. Namo dalyje, kurioje gyveno motina, padarė einamąjį remontą, nudažė langus, duris. Po motinos mirties pasiliko brangius motinos daiktus, nuotraukas, paveikslus, rūpinosi motinos laidotuvėmis, prižiūri kapavietę. Be to, su seserimi A. R. atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, už kuriuos sumokėjo 870,00 Lt (251,96 Eur), prisidėjo sumokėdama įmokas už suvartotą elektros energiją, 2011 m. viena sumokėjo žemės mokestį. Pinigus A. R. perduodavo grynaisiais pinigais, o ji sumokėdavo mokesčius paslaugų teikėjui.

Teismo posėdyje pareiškėja J. Š. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad po motinos mirties (duomenys neskelbtini) liko ūkis, gyvulių: karvė, arklys. Ji pradžioje su broliu J. B., kuris tenai gyveno, rūpinosi ūkiniais reikalais, šienavo, namus prižiūrėjo ir tvarkė. Motina iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), dabar nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė, anksčiau nebuvo pavadinimų. Broliui mirus ji toliau viena dirbo žemę, sodinosi daržus, šienavo, prižiūrėjo sodą, kuris didelis, patvarkė namus, perrinko nereikalingus daiktus. Pareiškėja nežinojo, kad per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą, tuo tarpu laikas greitai prabėgo. Motina mirė našle, J. R. buvo motinos antras vyras, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Motina santuokoje su J. R. pragyveno apie dvidešimt metų. Liko trys vaikai po motinos mirties, ji, J. B. ir J. B. mirę. A. R. yra J. R. dukra, jos motinos vyro dukra iš kitos santuokos. Pareiškėja perėmė visą valdymą po motinos mirties, pusiau su A. R. darė kadastrinius matavimus, žemę tvarkėsi. Nurodė, kad už žemę po vyro mirties pradžioje motina mokėjo, paskui perėmė A. R., ji taip pat prisidėjo prie mokesčių už elektrą mokėjimo, nes brolis J. B. savarankiškų pajamų neturėjo. Kvitų išsaugotų ji neturi, nes kaime jų niekas nerinko. Pareiškėja žemę dirbo, bulves, daržoves sodino, obelis genėjo, kreipėsi į S. M. dėl technikos žemei apdirbti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė prašo tenkinti patikslintą pareiškimą (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad pareiškėjos motina buvo sudariusi antrą santuoką su J. R., kuris mirė anksčiau už sutuoktinę. Po J. R. mirties liko nesutvarkyta ½ dalis turto. A. R., mirus tėvui J. R., susitvarkė ½ dalį palikimo, likusi nesutvarkyta jo sutuoktinės A. R. palikimo dalis. Pareiškėjos motina turėjo tris vaikus, kurių du yra mirę, įpėdiniai įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, pareiškimui neprieštarauja. Po pareiškėjos motinos mirties liko ūkis, pareiškėja prižiūrėjo sodą, samdė liudytoją apdirbti žemę, sodinosi bulves, rūpinosi vaismedžiais, skynė obuolius. Be to, 2009 metais buvo suformuota kadastrinių matavimų byla, kurios pusę sumos A. R. kompensavo pareiškėja. Atsiskaitymo knygelės likusios senos, mirusio J. R. vardu, tačiau sumokėti mokesčiai už elektrą, šiukšles, nors netiesiogiai, tačiau taip pat patvirtina aplinkybes, kad buvo rūpinamasi po A. R. mirties likusiu turtu. J. Š. mokėjo ir už elektrą, ir už žemę, skolų nėra. Prašo pareiškimą tenkinti pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose ir teismo posėdyje tam neprieštarauja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 106), kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje su pareiškimu, kad pareiškėja J. Š. po motinos A. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama turtą valdyti, sutinka (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad pareiškėja prisidėjo prie mokesčių mokėjimo kai ji darė kadastrinius matavimus, dėl šiukšlių išvežimo, elektros mokesčių mokėjimo, pareiškėja sąžiningai tvarkėsi ūkyje, tvarkė namus, juos prižiūrėjo. Namai, įgyti jos tėvui ir palikėjai gyvenant santuokoje, nebuvo apleisti. Daugiau suinteresuotų asmenų nėra, nes kiti vaikai mirę. Patvirtino, kad po palikėjos mirties liko arklys, karvė, kuriais po A. R. mirties rūpinosi pareiškėja, ji sodino kopūstus, bulves, svogūnus, žemė nebuvo apleista.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 87-89), kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja J. Š. po A. R. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 31-32), į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktame teismui atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 101-103), kuriame nurodė, jog palieka teismui vertinti ar pareiškėjos pateikti įrodymai bei aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 41-42), į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktame teismui atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuoti asmenys A. J., L. B., S. R. ir S. G., būdami tinkamai informuoti apie pareigą pateikti teismui atsiliepimus į patikslintą pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 81-82, 83-84, 85-86, 92-93) per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos J. Š. patikslintą pareiškimą nepateikė. Minėti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 62-63, 66-67, 68-69, 115-116). S. R., S. G. ir L. B. teismui pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 117, 118, 119), todėl byla išnagrinėta minėtiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina A. R. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. B. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Santuokoje susilaukė trijų vaikų – pareiškėjos J. B. (Š.), J. B. ir J. B. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20, 21, 27). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 22), jo dukra A. J. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 23, 24), byloje yra suinteresuotas asmuo. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) išsituokęs (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 28). Jo vaikai – S. R., L. B. ir S. G. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 28) byloje suinteresuoti asmenys. A. R. pirmasis sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16).

Mirus K. B. pareiškėjos motina A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką su J. R. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18). A. R., mirusio J. R. dukra (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 55), kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19, 20). Paveldėjimo byla į mirusiosios A. R. palikimą nepradėta, A. R. buvo priėmusi savo sutuoktinio J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, paveldėjimo liudijimas A. R. neišduotas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 33). A. R. testamento sudariusi nebuvo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 53). Mirusiosios A. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 34). Mirusiojo J. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų – inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 35, 36-38) bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 39-40). Kita minėto nekilnojamojo turto dalis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. R., priėmusiai palikimą po J. R. mirties (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 32).

Pareiškėja po savo motinos A. R. mirties per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po motinos A. R. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji po savo motinos A. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama turtą valdyti ir jį valdo iki šiol, kadangi po motinos mirties apsigyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sodino daržoves, prižiūrėjo namų valdą, atliko nekilnojamojo turto remontą, šienavo, prisidėjo prie įmokų už elektros energiją, kitų mokesčių, patvirtino liudytojo S. M. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. M. paaiškino, kad nuo gimimo žinąs pareiškėjos šeimą, gyvenęs kaimynystėje pusės kilometro atstumu (duomenys neskelbtini). Pažinojo R. šeimą, patvirtino, kad J. Š. ir J. B. buvo dvyniai. Žino R. dukrą A. ir žentą J., kuriuos mažai matęs. Paaiškino, kad, dar būdama gyva pareiškėjos motina A. R., jį prieš mirtį samdydavo apdirbti žemę, vėliau (duomenys neskelbtini) mirus motinai žeme rūpinosi pareiškėja. Ji rūpinosi sodyba (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) gatvė, prašė jo pagalbos žemės darbuose. Liko daržas sodas, keletas arų prie namų žemės, viskas buvo apšienauta, apžiūrėta. Žemė ariama, sodas apgenėtas ir prižiūrėtas. Jis pats turi technikos, todėl padėdavo apdirbti žemę. Pareiškėja palaidojo motiną, prižiūri kapavietę. Jis nėra matęs jokių kitų žmonių, kurie būtų rūpinęsi palikimu. Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti surinkti bei ištirti byloje esantys duomenys. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo sutartimi A. R. užsakė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų tikslinimo darbus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 49-50). Tiek pareiškėja J. Š., tiek ir suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje patvirtino, jog už atliktus darbus mokėjo kartu. Įsiskolinimo už elektros energijos tiekimą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 51-53), nors mokesčiai buvo mokami mirusiojo J. R. vardu (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 71-97), tačiau byloje dalyvaujantys asmenys teismo paaiškino, kad minėtas įmokas mokėjo pusiau lygomis dalimis pareiškėja J. Š. ir suinteresuotas asmuo A. R.. J. Š. už A. R. yra sumokėjusi žemės mokestį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 54). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens ir liudytojo žodinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. R., kuri įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio J. R. mirties (duomenys neskelbtini), ką neginčijamai patvirtina Prienų rajono I-ojo notarų biuro išduotas liudijimas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 33) priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir pačios pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojo paaiškinimai dėl aktyvių veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas, likęs po motinos mirties, pareiškėjos nebuvo apleistas, priešingai, juo buvo rūpinamasi, jis buvo prižiūrėtas, sumokėti mokesčiai patvirtino ne tik suinteresuoto asmens betarpiški paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir pareiškėjos pateikti netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys dėl mirusiojo vardu tolimesnio mokesčių sumokėjimo, kas neprieštaravo ir iš esmės atitiko A. R. parodymams teisme. Suinteresuoti asmenys jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po A. R. mirties neatliko, sutinka, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas ir jam neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojo parodymais kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. R. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė