- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2-138-999/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės, R. D.
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos atstovams L. P., Ž. D., S. K., T. Z.,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos, tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, R. D., dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pagal UAB „Gistamos projektai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. parengtą Servitutų nustatymo planą nustatyti žemės sklypo (tarnaujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), servitutinėje zonoje „S“ 458 kv. m. ploto kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 458 kv. m. ploto servitutą su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai.
1.1. Ieškinyje nurodė, jog ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių kilo dėl patekimo į ieškovo sklypą per atsakovo sklypą, nes kito patekimo į ieškovo sklypą nėra, o kelio servitutas atsakovės sklype nenustatytas. Nurodė, jog iš pateikto antstolės Redos Vizgaudienės 2023 m. birželio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F23-22 matyti, kad į ieškovo žemės sklypą galima patekti iš Kuršių tako per atsakovės sklypą faktiškai naudojamu neasfaltuotu keliu. Ieškovas siekia nusistatyti atsakovės sklype kelio servitutą faktinio keliuko vietoje, o atsakovė su tuo nesutinka, todėl kelio servitutą jis siekia nusistatyti teisminiu keliu, nes kito būdo tai padaryti nėra.
1.2. Ieškovo užsakymu UAB „Gistamos projektai“ dar 2021 m. rugsėjo 21 d. parengė Servitutų nustatymo planą, kuris buvo teikiamas atsakovės sklypo patikėtiniui VĮ Valstybinei miškų urėdijai su prašymu nusistatyti kelio servitutą notarinio sandorio būdu, tačiau susitarti nepavyko. Pagal Planą numatyta, kad kelio servitutas atsakovės sklype bus 458 kv. m. dydžio, o plotis apie 4 m. Jo vieta ir konfigūracija sutampa su natūroje esančiu keliuku, todėl atsakovės sklypo suvaržymas bus minimalus. Prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nes problema atsirado tada, kai 2013 m. liepos 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110.)-252 buvo patvirtinti atsakovės sklypo kadastro duomenys, neįvertinus aplinkybės, jog naujai formuojamam atsakovės sklypui nenustatytas kelio servitutas ir taip yra atimama žemės sklypų, esančių už atsakovės sklypo, savininkams galimybė patekti į savo žemės sklypus. Kelio servitutą prašo nustatyti esamo keliuko vietoje, nekeičiant jo konfigūracijos ir pločio, kuris ir yra apie 4 m. pločio. Be to, kadangi išvažinėtas keliukas neturi tvirto pagrindo, todėl jį reikėtų sustiprinti užpilant grunto, o tokiems darbams (tiesti) atlikti taip pat reikalingas servitutas kelio, kaip antžeminės komunikacijos, tiesimui, o vėliau – jo naudojimui ir aptarnavimui. Todėl ieškovas prašo teismo toje pat atsakovės sklypo vietoje, t. y. Plane pažymėtoje servitutinėje zonoje „S“ ir tokio pat dydžio nustatyti kitą servitutą su kitu turiniu, t. y. servitutą, suteikiantį teisę ieškovo sklypo savininkams tiesti atsakovės sklype požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė miškų urėdija (toliau – VMU) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Lietuvos valstybei priklausantis ir VMU patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangos sav. teritorijoje, pagal VMU atliktus kadastrinius matavimus ir surinktus kadastro duomenis buvo suformuotas NŽT skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110)-252. Šio įsakymo pagrindu Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre ir 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1077 Žemės sklypas perduotas patikėjimo teise valdyti VMU. Žemės sklypo formavimo metu VMU patikėjimo teise valdomame žemės sklype nebuvo automobilių kelių, kuriais galima būtų privažiuoti prie ieškovui priklausančio žemės sklypo. Tokių kelių nebuvo nei įrengtų natūroje, nei įregistruotų NTR, nei pavaizduotų miškų valstybės kadastro žemėlapiuose, nes Žemės sklypo teritorija priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl juose esantys keliai turėtų būti įregistruoti miškų valstybės kadastre. Miškų valstybės kadastro duomenų bazėje tokių kelių įregistruota nebuvo. Todėl teigia, kad Žemės sklypo formavimo metu nebuvo daikto, kuriam būtų nustatomas tarnaujantis servitutas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio nuostatas. Tai patvirtina ir pridėtos ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio.
2.1. Pažymėjo, kad ieškovo prašomoje nustatyti kelio servitutą Žemės sklypo vietoje yra viso labo išvažinėtas tarpas tarp medžių, kuris nei faktiškai, nei teisiškai neatitinka Lietuvos Respublikos Kelių įstatyme apibūdintos kelio sąvokos. Ieškovo pateiktame antstolės Redos Vizgaudienės 2023 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F23-22 (toliau - Protokolas) nurodyta aplinkybė, jog iš pateiktų dviejų nuotraukų (2021 m. gegužės 13d.) iš puslapio www.geoportal.lt matyti vienos juostos, neasfaltuotas kelias, su neaiškiomis provėžomis, kurių tarpe želia žolė. Iš Protokolo negalima nustatyti tikslaus kelio pločio, nuotraukose ne tik, kad nesimato jokio kelio, bet ir nėra galimybės įžiūrėti provėžų, kurių tarpe auga žolė. Tokiu būdu Protokole įvardinamo kelio fiksacija tik patvirtina, kad natūroje neva esamas ieškovo įvardinamas „kelias“ nėra prašomo nustatyti 4 metrų pločio kelias, ir jis aiškiai neatitinka kelio sąvokos, o atitinka miško žemės sąvoką, apibrėžtą Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Akivaizdu, kad esamas tarpas tarp medžių, kurį ieškovas įvardina „keliu“ negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos ir 4 metrų juostoje augančių medžių.
2.2. Žemės sklype nustačius ieškovo naudai kelio servitutą transporto priemonių važiavimui, ieškovas įgytų teisę tokiu keliu vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (buitinių atliekų išvežimas, statybų atveju ir pan.), kas nepataisomai pakenktų kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui turėtų būti kertami medžiai, ardoma miško paklotė, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei). Tai, kad bus ardoma miško paklotė patvirtina ir kitas ieškovo prašymas toje pat VMU sklypo vietoje, t. y. plane pažymėtoje servitutinėje zonoje „S“ ir tokio pat dydžio nustatyti kitą servitutą su kitu turiniu, t. y. servitutą, suteikiantį teisę ieškovo sklypo savininkams tiesti VMU sklype požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis.
2.3. Žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti kelio ir požeminių bei antžeminių komunikacijų tiesimui servitutą, naudmena - miško žemė (teritorija priskirtina kopoms), kurio naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai. Žemės sklypas patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją, kurioje saugomi tipiški ir unikalūs reljefo formų kompleksai. Geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ir keisti reljefą, sausinti žemę, keisti natūralias vandenskyrų ribas, kirsti mišką kalvų viršūnėse, statyti statinius, sodinti mišką žemės ūkio naudmenose, miško laukymėse ir aikštėse, jeigu tai sudarko reljefo raiškumą. Kadangi Žemės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl Žemės sklype norint ieškovo naudai nustatyti kelio servitutą, būtų būtina dalį valstybinio miško paversti keliu, atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus su tuo susijusius veiksmus. Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyti išimtiniai atvejai (inter alia 2 punkte, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti). Be to, remiantis Miškų įstatymo 11 str. 5 d., miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, kas šiuo atveju nėra atlikta. Todėl mano, kad statyti statinius (šiuo atveju įrengti kelią bei tiesti inžinerines komunikacijas) miško žemėje draudžiama. Statyti statinius miško žemėje galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis, tik kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra suplanuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.
2.4. Be to, VMU patikėjimo teise valdomame Žemės sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai (V skyrius, aštuntasis skirsnis)“ ir „Geomorfologiniai draustiniai (V skyrius, dešimtas skirsnis)“. SŽNSĮ 68 str. teigiama: „šiame skirsnyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos atskiroms gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšims papildomai nustatytos šio skyriaus devintajame-dvidešimt antrajame skirsniuose“. Pagal SŽNSĮ 69 str. 2 d. 4 p. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus. Už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje saugomas gamtos ir (ar) nekilnojamąsias kultūros vertybes arba neleis jų atkurti, eksponuoti ar tvarkyti (SŽNSĮ 69 str. 3 d.). SŽNSĮ 83 str. numatyta, kad „Kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama tiesti antžemines elektroninių ryšių tinklų laidines linijas, elektros oro linijas ir elektros kabelių oro linijas“. Kartu pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalingas / nereikalingas projekto suderinimas su už draustinio apsaugą atsakinga institucija, nagrinėjamu atveju, kai draustinis yra ir miško žemė, kompleksiškai su minėtomis sąlygomis dėl draudimų ir apribojimų gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose taikomos ir kitos specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Miško žemėje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, nurodytos SŽNSĮ 95 str., kurios, VMU nuomone, numato draudimą miško žemėje įrengti ieškovo norimus objektus, nesusijusius su miško infrastruktūra, kaip ji apibrėžta Miškų įstatymo 2 str. 11 d.
2.5. Be to, Žemės įstatymo 7 str. 6 d. numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.
2.6. Taigi ieškovo reikalavimai leisti VMU patikėjimo teise valdomame Žemės sklype įrengti kelią bei tiesti inžinerinius tinklus, pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį laikytini su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusiu sandoriu. Aukščiau cituoti įstatymai imperatyviai draudžia patikėtinei VMU (valdančiai ir naudojančiai valstybinę žemę patikėjimo teise, pagal nurodytą jos paskirtį, vykdančiai kompleksinę miškų ūkio veiklą) priimti sprendimus, susijusius su valstybinės žemės perdavimu naudoti kitu būdu ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šią žemę.
Šalies argumentai
3. Ieškovas dublike nurodė, kad sutinka, jog ginčo žemės sklype nėra kelio kaip inžinerinio statinio, o natūroje yra miško kelias, kuris patenka po miško žemės sąvoka, tačiau nesutinka, kad kelio servitutas negali būti nustatytas miško keliui. Be to, VMU keldama hipotezes, kad ginčo žemės sklype nustačius kelio servitutą transporto priemonių važiavimui, ieškovas įgytų teisę tokiu keliu vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kas nepataisomai pakenktų kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui turėtų būti kertami medžiai, ardoma miško paklotė, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei), turėtų pateikti ir įrodymus, kad iš tikrųjų atsiras žala gamtai ir kokia tai bus žala, kaip tai atsilieps biologinei įvairovei. Spėlionės nėra įrodymai. Antstolės fiksuotoje medžiagoje matyti, kad kelias eina per miško žemę, kur nėra brandžių medžių, o yra krūmynai, žolynai, taip pat jau nutiesta elektros linija. Be to, šitas kelias buvo naudojamas ir sunkiajai žemės ūkio technikai pravažiuoti tiek į ieškovo žemės sklypą, tiek į gretimus. Taip pat atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad prašomoje nustatyti kelio servitutą vietoje yra kopos, kad toje vietoje yra kokio nors draustinio teritorija. Pažymėjo, kad prašymas nustatyti kelio servitutą nėra prašymas leisti statyti. Jei bus reikalinga miško žemę paversti kitomis naudmenomis, tai tam įstatymų nustatyta tvarka bus parengti atitinkami projektai ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, tuo labiau, kad ir VMU sutinka, kad Miško įstatymo 11 straipsnis tai leidžia padaryti. Tokiu būdu abiejų servitutų nustatymo galimybės yra suderinamos su Miško įstatymo nuostatomis ir nėra teisės akto, kuriam prieštarautų šių servitutų nustatymas, o tam tikra infrastruktūra (elektros linija) jau šiuo metu yra nutiesta ginčo žemės sklype, todėl šiai elektros linijai servitutas tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas jau nustatytas įstatymu. Taip pat paminėtina, kad elektros linijai tiesti miške buvo reikalinga iškirsti daug medžių, tačiau tam atsakovė nesipriešino.
4. Atsakovė triplike papildomai pažymėjo, kad VMU patikėjimo teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pažymėta jokio miško kelio, kas tik patvirtina atsakovo teiginius, kad natūroje miško kelias neegzistuoja. Ieškovo prašymas VMU sklype nustatyti servitutą būsimoms požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms, su galimybe jas aptarnauti bei jomis naudotis, tik dar kartą patvirtina, jog bus nepataisomai pakenkta kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui bei komunikacijų įrengimui turėtų būti kertami medžiai, ardomos kopos, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei).
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog esamas tarpas tarp medžių, kurį ieškovas įvardina „keliu“ negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos ir 4 metrų juostoje augančių medžių. Atkreipė dėmesį, kad pagal prie ieškovo pateiktą antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra nurodytas kelias, kuriuo ieškovas naudojasi patekdamas į savo sklypą ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro išrašą matyti, kad kelias patenka į saugomą teritoriją – Būtingės geomorfologinį draustinį. Servitutas planuojamas įrengti ne tik saugomoje teritorijoje bet ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. Didžioji dalis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėto kelio patenka ne tik į Būtingės geomorfologinį draustinį, bet dar ir į pajūrio juostą. Papildomai pažymėjo, kad patikrinus Lietuvos reljefo žemėlapį, nustatė, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose, o tai yra visiškai nesuderinama su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SŽNS – 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas – kopos, kas iš esmės pažeistų Būtingės geomorfologinio draustinio steigimo tikslus. Todėl, jeigu teismas šioje byloje nustatytų servitutą prašomoje vietoje, tokiu būdu būtų sukurtas precedentas, kad saugomos teritorijos sąskaita bus nustatinėjami keliai ir į kitus sklypus (greta esančius), kurie galimai galės būti įsigyjami. Sukūrus tokį precedentą nukentės saugoma teritorija ir Būtingės geomorfologinis draustinis taptų kelių į sklypus tinklu, kas iš esmės sudarkytų saugomą teritoriją ir visiškai paneigtų jos esmę ir prasmę, t. y. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus geomorfologinio draustinio steigimo tikslus, be kita ko būtų ardoma miško paklotė. Todėl trečiojo asmens vertinimu, turi būti įvertintos visos atsiliepime nurodytos aplinkybės ir spręsti klausimą ne dėl vieno ieškovo teisės į nuosavybę užtikrinimo, bet nesukurti precedento, kuriuo Būtingės geomorfologinis draustinis taptų servitutiniu kelių į sklypus tinklu, turi būti ieškoma kitų vietų, kur būtų galima nustatyti servitutą, taip užtikrinant siauro Lietuvos pajūrio kopų apsaugą, Būtingės geomorfologiniame draustinyje saugomą pajūrio kopų ruožą.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog atsižvelgiant į esamą sklypo faktinę padėtį, trečiojo asmens nuomone, servitutų nustatymas būtų racionaliausias būdas užtikrinti minėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Pažymėjo, kad kiti būdai užtikrinti patekimą ir inžinerinių tinklų tiesimą į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))), (duomenys neskelbtini), būtų netikslingi, kadangi aplenkiant miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų panaudojamas daug didesnis valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, plotas, tuo apsunkinant ateityje šioje valstybinės žemės teritorijoje formuojant racionalių ribų žemės sklypus. Todėl NŽT, vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, neprieštarauja, kad teismo sprendimu būtų nustatomi servitutai, užtikrinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) savininko teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį.
7. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kol miško žemės paskirtis nebus pakeista į kitą paskirtį ir būdas nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, tol Palangos m. savivaldybė su ieškiniu nesutinka. Sklypas, kuriame norima nustatyti kelio servitutą priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo VMU), žemės naudojimo paskirtis miškų ūkio, naudojimo būdas rekreacinių miškų sklypai. Siekiant nurodytoje teritorijoje įrengti kelią, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., reikėtų keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį ir žemės naudojimo būdą į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos - Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2013, Nr. 128-6536) 22 punktas. Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Žemė paverčiama kitomis naudmenomis pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašu (Žin., 2013, Nr. 139-7011), ieškovas turėtų teikti savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl detaliojo plano rengimo, kurio tikslas būtų susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus suplanavimas nurodytoje vietoje. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, kai yra išnaudotos absoliučiai visos kitos galimybės privažiavimui įsirengti. Ieškovas nepateikė duomenų, jog išnaudojo visas galimybes įstatymų nustatyta tvarka privažiavimui įsirengti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo žemės naudojimo paskirtis yra bendro naudojimo teritorijos, kurios skirtos urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms, t. y. šioje žemėje nei gyvenamoji, nei poilsio pastatų statyba, nei trumpalaikiam, nei ilgalaikiam poilsiui, yra negalima.
7.1. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovo žemės naudojimo paskirtis yra bendro naudojimo teritorijos, kurios skirtos urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms (želdinimas, skverams), todėl ieškovas neįrodė servituto būtinumo. Ieškovas nenurodo, kodėl nededa pastangų suplanuoti ir finansuoti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant Būtingės geomorfologinio draustinio teritorijos ir valstybinio miško. Be to, yra rengiama Palangos m. bendrojo plano B1 kvartalo (būtent tos teritorijos) korektūra TPD Nr. K-RJ-25-21-725, kuria pagal išduotas planavimo sąlygas numatyta spręsti (optimizuoti) socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Vykstant viešinimo procedūroms, ieškovas turės galimybę teikti savo norimus pasiūlymus (neliečiant valstybinio miško ir draustinio). Ieškovas nepateikė duomenų, jog pats išnaudojo visas kitas galimybes įstatymų nustatyta tvarka privažiavimui įsirengti.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovės Valstybinės miškų urėdijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė procesiniuose dokumentuose, kuriais prašė remtis.
10. Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nuo 1992 m., kai galiojo Vyriausybės nutarimas Nr. 343 „Dėl specialių žemės sąlygų“ iki 2000 m., kai įsigaliojo Specialiųjų žemės sąlygų įstatymas, ar buvo, ar nebuvo įrašytos specialios žemės sklypo sąlygos, jos visada galiojo, ir ne nuo žemėtvarkininkų priklausė tų sąlygų buvimas. Todėl negalima kvestionuoti, kad nei šiuo metu, nei anksčiau nebuvo ir nėra Būtingės geomorfologinio draustinio, kuris buvo įkurtas 1992 m. Valstybės saugomų teritorijų kadastras yra įvardintas Saugomų teritorijų įstatyme, jis yra vienas iš valstybės informacinių šaltinių, kuriuose yra kaupiama visa informacija apie saugomas teritorijas, kurios buvo įsteigtos ir nustatomi kiti reikalavimai. Jų tarnyba į bylą yra pateikusi oficialius duomenis iš valstybės saugomų teritorijų kadastro. Šitame etape suformuoti servitutą tam, ko nėra oficialiai, tai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Draustinis turi ribas, bet neturi tvarkymo plano. Teritorijos ribų tarnyba nebraižo.
11. Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko pateiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad dėl Bendrojo plano konkrečių sprendinių dar nėra padaryta, jis tiktai rengiamas, o jeigu nori ieškovas greičiau daryti, pats turi inicijuoti. Jeigu bus pakeitimai, bus viešinimas ir galės tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo R. D. reikšti pastabas. Jis neturi tokių duomenų, kad į savivaldybė būtų kreipęsi ieškovas ar trečiasis asmuo. Detalusis planas tos vietos neapima.
12. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu parodė, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. tarnyba nebeturi patikėjimo teisės, nebegali priimti sprendimų, taip pat ir dalyvauti teritorijų planavime. Žemės sklypas, kurį nuosavybės teise valdo ieškovas ir trečiasis asmuo, jis buvo suformuotas teritorijų planavimo organizatorių, ką ir toliau atlieka Palangos miesto savivaldybė. Negali atsakyti, kodėl žemės sklypas buvo suprojektuotas be privažiavimo ir servituto. NŽT gavusi sprendimą atkūrė nuosavybės teisę. Asmuo, priėmęs nuosavybės atkūrimo rezultatą, jokių pretenzijų nereiškė. Žemės sklypas 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo perduotas VMU. 2022 m. lapkričio mėnesį, ieškovas G. J. buvo pateikę NŽT prašymą dėl servituto nustatymo. Jie pateikė atsakymą, kad dėl servituto reikia kreiptis į VMU. Susipažinus su atsakovės, saugomų teritorijų procesiniais dokumentais, prašo teismo spręsti ginčą teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinys turėtų būti atmestas.
13. Trečiasis asmuo R. D. teismo posėdžio metu parodė, jog kai 2008 m. pirko ginčo sklypą kartu su mama (po to mama padovanojo jam), buvo privažiavimas, kur dabar proceso dalyviai vadina, kad tai yra jų išvažinėtas. Šitas įvažiavimas ir šitas keliukas buvo iš seno, visą laiką jį naudojo privažiuodami prie sklypų. Po to bendrasavininkas kreipėsi į NŽT, kurie davė atsakymą, kad čia jau ne jų reikalas, o VMU. Kreipėsi ir į VMU, iš kur irgi gavo neigiamą atsakymą, kad yra draustinis ir dar buvo apkaltinti, kad patys ir pravažinėja tą kelią, kas yra netiesa, nes tas kelias buvo daug metų. Jis nežino, kokiu kitu būdu galėtų patekti į savo sklypą, kad būtų kuo mažiau pažeistas tas paklotas, nes iš kitos šiaurės jiems atvažiuoti, yra žymiai didesnis atstumas, ir jie dar daugiau sugadins pakloto. Dėl to ir kreipėsi, kad būtų kažkoks optimalus sprendimas ir kad kartu su valstybinėmis institucijomis išspręsti problemą. Sutinka, kad Kuršių takas yra kopose ir ten buvo smėlis ir niekas negalėjo pravažiuoti, nes smigdavo į smėlį ir tik šiais metais užpylė žvyrą. Į Palangos miesto savivaldybę su prašymu nesikreipė.
14. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nuo 1995 m. iki 2012 m. dirbo gamtosaugininku Palangos savivaldybės administracijoje, todėl ginčo vietą labai gerai žino. Jam teko būti toje vietoje ir šiuo metu ir jis neatpažino tos vietos, kaip viskas apaugo, sužėlė, sužaliavo. 2005 m. buvo audra ir sugadino Palangos-Šventosios kopagūbrį. Jiems reikėjo tą žalą sužymėti, reikėjo pravažiuoti visą pajūrio ruožą nuo sienos iki Palangos pietinės ribos ir tas buvo padaryta ir sudarytos schemos. Schemoje matosi, kad keliukai tuo metu buvo. Kai būdavo reidai, tai tais keliukais irgi važiuodavo. Dabar ant to keliuko užaugo žolė, jis nebe toks smėlėtas. Žinojo, kad tai yra draustinis, dėl to ir darydavo reidus. Tvirtina, kad tas keliukas buvo jau 1995 m. Keliukas nebuvo savavališkai įrengtas, juo visi naudojosi. Tas kelias buvo ne toks žvyruotas, o smėlėtas. Istoriškai buvo susiformavusi tokia sala, ten atrodo buvo kažkokie pastatai, o paskui keliukai vėl susijungia į vieną kelią ir nueina link sienos.
15. Liudytojas Ž. B. parodė, jog jis ten gyvena nuo 2017 m., Kuršių takas 46, truputį toliau už savo kaimyno. Iki praeitų metų rudens Kuršių taku buvo praktiškai neįmanoma pravažiuoti. Visi vietiniai naudojosi tais senaisiais keliais. Vasarą dėl smėlio visi klimpdavo. Praeitą rudenį Palangos savivaldybė tą kelią sutvarkė, dabar jau ten galima pravažiuoti Kuršių taku. Žino, kad tai yra draustinis. Turėjo leidimus. Pas jį nėra namų, ten keliautojų karavanai. Jie, vietiniai, anksčiau naudodavosi ne Kuršių taku, o tais ginčo keliukais. Keliukai darydavo apylanką, kad apvažiuoti Kuršių tako smėlyną. Nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo du keliai, vienas vedantis nuo Būtingės, kitas Kuršių tako kelias. Žiemą kelias nuo Būtingės yra nepravažiuojamas, užliejamas iki 80 cm vandeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
16. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis byloje nustatyta, kad ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. t.1, b. l. 9-12). Antstolės Redos Vizgaudienės parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog iš ieškovo antstolei pateiktų dviejų nuotraukų iš puslapio www.geoportal.lt matyti, kad iš Kuršių tako gatvės, į dešinę (einant Latvijos link) veda kelias. Tai neasfaltuotas kaip ir Kuršių tako gatvė, vienos juostos, senas, su aiškiomis padangų provėžomis, kurių tarpe želia žolė, kelias, Šalikelėse auga erškėtrožės, kiti krūmai, žolynai pušys. Šalikelėje yra elektros stulpai, toliau kertantys šį kelią. Užfiksuota vieta, kur abiejose kelio pusėse auga ieškovo pasodintos pušys (e. b. t. 1, b. l. 13-15). Pateiktas UAB „Gistamos projektai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. Servitutų nustatymo planas, pagal kurį numatyta, kad kelio servitutas VMU patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype bus 458 kv. m. dydžio, o plotis apie 4 m. Be to, pagal planą VMU sklypo vietoje, t. y. plane pažymėtoje servitutinėje zonoje „S“ prašoma nustatyti ir tokio pat dydžio nustatyti kitą servitutą su kitu turiniu, t. y. servitutą, suteikiantį teisę ieškovo sklypo savininkams tiesti VMU sklype požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis (e. b. t. 1, b. l. 16).
17. Lietuvos valstybei priklausantis ir VMU patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangos sav. teritorijoje pagal VMU atliktus kadastrinius matavimus ir surinktus kadastro duomenis buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110)-252. Šio įsakymo pagrindu Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre ir 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1077 Žemės sklypas perduotas patikėjimo teise valdyti VMU. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patenka į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 3 miško kvartalo 12 taksacinį sklypą, inventorizuotos kopos (t. 1, b. l. 30, 34-37).
18. Byloje taip pat nustatyta, kad Būtingės valstybinis geomorfologinis draustinis (toliau – Draustinis) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti pajūrio kopų ruožą. Šio nutarimo 2-ame punkte nurodoma „įsteigti draustinius pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių projektus (2-8 priedėliai)“. 1992 m. draustiniai buvo įsteigti pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių ribų planus. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas priimtas 1993 m., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas priimtas tik 1995 m. 2008 m. vasario 26 d. pradėjus veikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrui, Draustinio skaitmeninės ribos įregistruotas jame, jo ribos nebuvo keičiamos, nebuvo rengiamas kitas ribų planas. Būtingės geomorfologinio draustinio ruožas išskiriamas Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2023–2032 m., kuri patvirtinta 2023 m. balandžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 m. patvirtinimo“, kurios 27 punktu numatoma „Saugoti natūralius krantodaros procesus – draustinio teritorijoje saugomi tipiniai ir unikalūs reljefo formų kompleksai“.
19. Į bylą pateiktas Palangos miesto savivaldybės 2024 m. rugsėjo 24 d. raštas, kuriame pateikta informacija, jog vadovaujantis 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-28 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. D1-601 „Dėl pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, Kuršių takas yra numatytas kaip valstybinės reikšmės dviračių takas bei gatvė su nurodyta šio tako trajektorija, todėl buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinė byla, kurio registro Nr. 44/2522048. Vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos priėmimo perdavimo aktu Nr. 1251, Kuršių takas buvo perduotas Palangos miesto savivaldybei, kuris 2020 m. liepos 30 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.
Dėl ieškinio
20. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260-687/2019, kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2012).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip asmuo prašantis nustatyti servitutą, turi pareigą įrodyti, jog 1) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančio daikto naudoti pagal paskirtį, 2) egzistuoja objektyvus bei konkretus poreikis, 3) nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ir kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
23. Byloje nustatyta, kad ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybei priklauso ir VMU patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Palangos sav. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 458 kv. m. ploto servitutą su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, motyvuodamas tuo, kad nenustačius servituto, jis negali patekti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir juo naudotis. Servitutus prašo nustatyti pagal UAB „Gistamos projektai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. parengtą Servitutų nustatymo planą. Atsakovė nesutinka su servitutų nustatymu, kadangi Žemės sklypo formavimo metu VMU patikėjimo teise valdomame žemės sklype nebuvo automobilių kelių, kuriais galima būtų privažiuoti prie ieškovui priklausančio žemės sklypo. Tokių kelių nebuvo nei įrengtų natūroje, nei įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nei pavaizduotų miškų valstybės kadastro žemėlapiuose. Be to, kadangi žemės sklypo teritorija priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl juose esantys keliai turėtų būti įregistruoti miškų valstybės kadastre. Miškų valstybės kadastro duomenų bazėje tokių kelių įregistruota nebuvo.
24. Ieškovo pateiktame antstolės Redos Vizgaudienės parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog iš ieškovo antstolei pateiktų dviejų nuotraukų iš puslapio www.geoportal.lt matyti, kad iš Kuršių tako gatvės, į dešinę (einant Latvijos link) veda kelias. Tai neasfaltuotas kaip ir Kuršių tako gatvė, vienos juostos, senas, su aiškiomis padangų provėžomis, kurių tarpe želia žolė, kelias, Šalikelėse auga erškėtrožės, kiti krūmai, žolynai pušys. Šalikelėje yra elektros stulpai, toliau kertantys šį kelią.
25. Atsakovė nurodo, jog tą išvažinėtą tarpą tarp medžių negalima pavadinti keliu, tiesiog išvažinėtas tarpas tarp medžių.
26. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo R. D. teikė fotonuotraukas, kvietė liudytojus, kurie patvirtintų, kad tas keliukas egzistuoja jau daug metų. Tačiau pagal Kelių įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Sutiktina, jog tas keliukas galėjo egzistuoti ilgą laiką, tačiau teismas niekaip negali sutikti su tuo, jog keliukas atitinka daikto, kuriam būtų nustatomas tarnaujantis servitutas pagal CK 4.111 straipsnio nuostatas. Todėl jau tai yra pagrindas ieškinį atmesti.
27. Tačiau atskirai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus Valstybės saugomų teritorijų tarnybą, pastaroji pateikė duomenis apie tai, kad ginčo keliukas patenka ir į saugomą teritoriją – Būtingės geomorfologinį draustinį, kuris buvo įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti pajūrio kopų ruožą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“) ir yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje.
28. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas nurodo, kad draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos.
29. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyti draustinių steigimo tikslai: 1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves; 2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą; 3) išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas; 4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams; 5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui; propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.
30. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad gamtiniai draustiniai yra ir geomorfologiniai draustiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti, nagrinėjamu atveju, saugomas pajūrio kopų ruožas.
31. Veiklai draustiniuose taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS) normos. Šio įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: naikinti ar žaloti reljefo formas (SŽNS 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas planuojamas įrengti ne tik saugomoje teritorijoje, bet ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. SŽNS 97 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pajūrio juostoje draudžiama: niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją.
33. Iš Lietuvos reljefo žemėlapio ekrano nuotraukos nustatyta, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose, išvažiuojamojo posėdžio metu taip pat buvo galima matyti, kad keliukas yra smėlėtas ir nors kopos kažkiek laiko paveiktos, tačiau galima teigti, kad keliukas eina per kopas, kas visiškai nesuderinama su minėto Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SŽNS – 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas – kopos, kas iš esmės pažeistų Būtingės geomorfologinio draustinio steigimo tikslus, o nustačius ieškovo prašomą servitutą ir transporto priemonių važiavimui, tiesti VMU sklype požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis, ieškovas įgytų teisę tokiu keliu vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (buitinių atliekų išvežimas, statybų atveju ir pan.), kas nepataisomai pakenktų kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui turėtų būti kertami medžiai, ardoma miško paklotė, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei). Servituto nustatymas lemtų kopų pažeidimus, prieštarautų draustinio tikslams ir Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimams.
34. Be to, pažymėtina ir tai, kad Žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti kelio ir požeminių bei antžeminių komunikacijų tiesimui servitutą, naudmena – miško žemė, kurio naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Kadangi Žemės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl Žemės sklype norint ieškovo naudai nustatyti kelio servitutą, būtų būtina dalį valstybinio miško paversti keliu, atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus su tuo susijusius veiksmus.
35. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis neturi jokios galimybės patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškovo atstovui ir trečiajam asmeniui teismo posėdžio metu nurodžius, kad kitos galimybės patekti į savo sklypą nėra, teismas organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu teismas nustatė, kad visgi ta galimybė egzistuoja, ko nepaneigė vėliau vykusių teismo posėdžių metu ieškovo atstovas ir tretysis asmuo, nes į sklypą galima pateikti iš šiaurinės pusės, tačiau ieškovui ir trečiajam asmeniui kils nepatogumų, kadangi pailgės atstumas iki patekimo iki žemės sklypo. Taigi, teismas nustatė, kad ieškovas turi alternatyvų patekimą į savo sklypą iš šiaurinės pusės. Alternatyva, nors ir mažiau patogi ar ekonomiškai brangesnė, egzistuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės ribojimas galimas tik esant ypatingai būtinybei (CK 1.5 straipsnis). Ieškovo pageidavimas, pagrįstas patogumu, nesukuria objektyvios būtinybės servituto nustatymui.
36. Be to, ir trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė nurodė, jog yra galimybė ieškovui ir trečiajam asmeniui suplanuoti ir finansuoti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant Būtingės geomorfologinio draustinio teritorijos ir valstybinio miško. Be to, patvirtino ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog yra rengiama Palangos m. bendrojo plano B1 kvartalo (būtent tos teritorijos) korektūra TPD Nr. K-RJ-25-21-725, kuria pagal išduotas planavimo sąlygas numatyta spręsti (optimizuoti) socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Vykstant viešinimo procedūroms, ieškovas turės galimybę teikti savo norimus pasiūlymus (neliečiant valstybinio miško ir draustinio). Tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui reikia kreiptis į Palangos miesto savivaldybę su prašymu įsirengti kelią ir šis klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Kaip jau buvo minėta, negana to, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus ir įrodytas, tačiau tai turi būti ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos civilinėse bylose: 2009 m. balandžio 3 d. byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. birželio 22 d. byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).
38. Atsižvelgiant į šio sprendimo 35-39 punktuose nurodytas aplinkybes, ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Ieškovas ir trečiasis asmuo R. D. pateikė byloje prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
41. Ieškinį atmetus, ieškovui ir trečiajam asmeniui R. D., jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.