- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- 1-1848-1205/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45497-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, dirbantis pavienius darbus, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: Radviliškis, neteistas, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 37 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įpareigotas atlikti per 9 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, 2023 m. gruodžio 21 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis V. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, t. y. 2024 m. lapkričio 20 d. laikotarpyje nuo 02:00 val. iki 07:30 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia virtuvės kambaryje suėmė nukentėjusiai L. R. už plaukų, juos tempė, vėliau iš abejų delnų sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajai L. R. į veido sritį, tris kartus koja spyrė į sėdmenis, suėmęs jai už kaklo jį spaudė ir dar kartą sudavė smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: kairės pusės aplink akiduobę nubrozdinimą, dešinės pusės peties nubrozdinimą, galvos paviršinį sumušimą.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. gėrė kartu su L. R., tada grįžo namo, truputį pamiegojo. Atsikėlęs jis ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, alų. Tada atsikėlė ji, pradėjo jam priekaištauti, kilo žodinis konfliktas ir prasidėjo smurtas. Jis paėmė už plaukų ir du kartus sudavė į veido sritį, daugiau neatsimena. Pripažįsta, kad naudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę L. R.. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusiosios atsiprašė. Visko nepamena dėl girtumo. Tą dieną buvo išgėręs apie tris pakuotes alaus. Smurtas pasikartojo dėl alkoholio. Jis neturi alkoholio vartojimo problemų. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Sutiktų dirbti viešuosius darbus.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
4.1. nukentėjusiosios L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d. su sugyventiniu V. B. buvo pas jos mamą, vartojo kartu alkoholinius gėrimus – alų. Iki pat grįžimo į namus ji ir V. nesipyko. 2024 m. lapkričio 20 d. apie 02:00 val., tik grįžusi į namus pamatė, jog V. atsidarė alaus butelį ir pradėjo jį vartoti, o ji šiam pradėjo priekaištauti, kadangi jis mėgsta piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo metu jie pradėjo konfliktuoti, ir ji šiam pasakė, kad eitų miegoti, o šis pasileido iš telefono muziką. Kol jis buvo virtuvėje prie stalo, ji paėmusi alaus butelį, bandė jo turinį išpilti į virtuvės kriauklę, bet jis tai pamatęs pradėjo ją stumdyti. Būnant virtuvės kambaryje, prie viryklės jis suėmė jai už surištų plaukų ir pradėjo juos tempti, taip juos pešdamas, tuo metu jis ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, o ji gindamasi sudavė jam į veidą delnu vieną kartą. Jis tik paleidęs jos plaukus pastūmė ją nuo virtuvės link koridoriaus, o ji nieko nelaukusi nuėjo į miegamąjį ir verkdama naudojosi savo telefonu. Ji norėjo paskambinti mamai, kad galėtų naktį praleisti pas ją namuose, o tuo metu iš jos rankų paėmė telefoną V. ir iš buto durų ištraukė raktą. Tu metu ji nuėjo į buto balkoną, bet ten ją nusekė V. ir tęsė tyčiojimąsi iš jos necenzūriniais žodžiais, dėl to nuėjo į darbo kambarį, bet ten taip pat atėjo sugyventinis ir tęsė patyčias. Supratusi, jog V. jai neduos ramybės, ji susiruošė miegoti, persirengė bei atsigulė į miegamojo lovą užgesinusi šviesą, o tuo metu V. vartojo alkoholinius gėrimus virtuvėje. Po kiek laiko ji nuėjo pas V. ir paprašė, kad jis ateitų į lovą miegoti. Šis atėjo, atsisėdo ant lovos ir pradėjo snausti. Apie 06:00 val. atsibudo nuo iš virtuvės girdimo triukšmo, kuris pasireiškė muzikos grojimu. Atėjusi į virtuvę pamatė, jog V. vis dar vartoja alkoholį bei triukšmauja. Ji išjungė muziką ir paėmusi jo telefoną nusinešė jį į miegamąjį, šis ją nusekė ir po žodinio konflikto ji jo telefoną atidavė. Po to šis vėl leido muziką iš telefono, dar kartą atėjusi išjungė muziką ir išpylė alaus likutį, kuris buvo taroje. Iš karto po to jis priėjęs prie jos, abejomis rankomis paeiliui, delnais po kartą sudavė į veidą ir pasakė, kad ją „sukiš į gartraukį“, tuo metu ji gindamasi sudavė ir jam vieną kartą delnu į veidą. Paskui paėmęs naują alaus butelį išpylė jai ant galvos. Po to ji paėmė savo telefoną ir paskambino mamai, dėl to jis paėmė jos telefoną ir metė jį į sieną ir pradėjo niokoti kambarį – nutraukė užuolaidų laikiklį – karnizą, sudaužė televizorių, sulaužė stalą, suskaldė elektros jungiklį, sudaužė puodelį. Radusi galimybę ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Po skambučio V. ją pargriovė ant grindų ir spyrė 3 kartus į užpakalį. Grumtynių metu ją buvo suėmęs už kaklo ir jį spaudė, sudavė į veidą bei sužalojo pečius. Įvykio metu ji su V. buvo dviese, jokių asmenų daugiau nebuvo. Kai ją mušė, ji nerėkė, neprašė pagalbos, bet prašė, kad V. nustotų smurtauti prieš ją. Jai sukeltą skausmą 10-ties balų sistemoje vertina 5-iais balais. Po įvykio ją apžiūrėjo Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikai, kurie ją paliko gydytis ambulatoriškai. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako (b. l. 5-13);
4.2. 2024 m. lapkričio 20 d. asmens apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios L. R. rūbais neuždengtas kūno vietas, nustatyti šie sužalojimai: po moters kaire akimi matomi nubrozdinimai ir šalia jų matoma neryški kraujosruva, apie 30 x 20 mm dydžio. Ant kairės pusės žando ties apačia paraudimas, apie 10 mm ilgio x 10 mm pločio. Ant kaklo dešinės pusės matomi paraudimai, apie 50 x 10 mm dydžio. Ant kaklo priekinės dalies matomi paraudimai, apie 10 x 10 mm dydžio. Ant kairės pusės kaklo paraudimas, apie 15 mm ilgio x 10 mm. Ant raktikaulio kairėje pusėje, šalia kaklo matoma paraudusi oda, apie 40 x 15 mm dydžio. Nubrozdinta dešinio peties viršutinė dalis, apie 30 x 60 mm dydžio, taip pat matoma kraujosruva. Ant dešinės kojos priekinės šlaunies dalies matoma paraudusi oda ir neryški kraujosruva, apie 50 x 20 mm dydžio (b. l. 49-52);
4.3. 2024 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), įėjus pro 19 buto laukines duris patenkama į buto koridorių, kuriame vyko dalis konflikto. Būnant buto koridoriuje priešais save matosi virtuvės kambarys. Įėjus į virtuvę priešais stovi stalas, dešinėje pusėje matosi šaldytuvas ir kriauklė prie kurios vyko dalis konflikto. Koridoriuje po kaire puse matosi miegamasis kambarys, kuriame vyko dalis konflikto. Nurodytame kambaryje kairėje pusėje stovi ištiesta sofa, ant kurios yra sujaukta patalynė. Šalia lovos guli apverstas puodelis, telefonas, priešais guli apverstas televizorius, sulaužytas medinis stalas, po dešine puse stovi spintelė. Prie lango sulaužytas užuolaidų karnizas. Įėjus į miegamojo kambarį kairėje pusėje matosi darbo kambarys. Prie įėjimo į darbo kambarį vyko dalis konflikto. Įėjus į darbo kambarį matosi spintelė, ant kurios padėtas kompiuteris. Darbo kambario viduryje stovi darbo kėdė. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 33-35);
4.4. 2024 m. lapkričio 20 d. GMP kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad buvo apžiūrėta pacientė, po draugo sumušimo. Vakar abu vartojo alkoholį, ryte susipyko, trenkė jai į veidą, matosi kairės pusės aplink akiduobę nubrozdinimas. Dešinės pusės peties nubrozdinimas. Nebuvo be sąmonės, skausmo neišsako, kitų nusiskundimų neturi, vykti į ligoninę atsisako. Teigia, kad galvos skausmas nuo vakarykščių išgertuvių. Preliminari diagnozė: Galvos paviršinis sužalojimas sritis nepatikslinta, sumušimas (b. l. 72-73).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).
7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.4 punktuose išvardintų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog V. B. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia virtuvės kambaryje suėmė nukentėjusiai L. R. už plaukų, juos tempė, vėliau iš abejų delnų sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, tris kartus koja spyrė į sėdmenis, suėmęs jai už kaklo jį spaudė ir dar kartą sudavė smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: kairės pusės aplink akiduobę nubrozdinimą, dešinės pusės peties nubrozdinimą, galvos paviršinį sumušimą.
Bausmės skyrimas
8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
11. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Kaltinamasis V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis yra neteistas, tačiau jo atžvilgiu buvo du kartus nutraukti ikiteisminiai tyrimai, pradėti dėl smurtinių nusikaltimų, vadovaujantis BK 37, 38 straipsniais, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią kaltinamasis baigė vykdyti (duomenys neskelbtini). Nepraėjus metams nuo baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo, kaltinamasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą (b. l. 76-82). Kaltinamasis yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 84-86). V. B. vykdo individualią veiklą, tačiau pastovių pajamų negauna, dirba atsitiktinius darbus (b. l. 88-89).
13. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nors ir neteistas, bet ikiteisminiai tyrimai dėl smurtinių nusikaltimų jo atžvilgiu buvo pradėti, tačiau nutraukti, kaltinamajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje teigiamo rezultato kaltinamojo elgesiui nedavė, kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymo sureguliuotų elgesio taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti V. B. skyrus įstatyme numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad jam būtų skirta viešųjų darbų bausmė.
14. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 08.10 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 14.25 val., t. y. viena para, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).
16. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką savo šeimos nariui – sugyventinei, todėl jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią jis įpareigotinas atlikti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors V. B. yra neseniai išklausęs analogišką programą, teismas mano, kad pakartotinis dalyvavimas programoje gali geriau paveikti kaltinamąjį daryti išvadas dėl savo elgesio ir jį keisti į teigiamą pusę.
17. 2024 m. gruodžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. B. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo V. B. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Vigintas Strička. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos V. B. sudaro 66,67 Eur.
18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
19. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), V. B. parinko gynėją advokatą Vigintą Stričką. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš V. B. nepriteistinos.
21. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. B. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 08.10 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 14.25 val., t. y. 1 (vieną) parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią įpareigoti atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojamą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už būtiną gynėjo dalyvavimą palikti valstybei ir iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.