- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- II-66-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00011-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Nukentėjusysis
- T. Š., P. G.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui padėjėjui Gediminui Lukaševičiui
dalyvaujant nukentėjusiesiems T. Š. (dalyvavo 2025-03-27 posėdyje), P. G. ( dalyvavo 2025-04-30 posėdyje)
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-33094-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:24243191509, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, Vilniaus apskr. VPK ANBN) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. L. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį paskirta 1 350 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. gegužės 26 d., apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį pasirinktu greičiu jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio veidrodžio stovą ir namo tvorą. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Policijos pareigūnui pareikalavus vairuotojas vengė patikrinimo Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, ar nėra neblaivus, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. sausio 21 d. gautas pareiškėjo A. L. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėjas A. L. skundu prašo Vilniaus apskr. VPK ANBN skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.
1.1 Pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka su faktu, kad sukėlė eismo įvykį ir dėl to labai gailisi, tačiau pažymėjo, kad eismo įvykį sukėlė nenorėdamas partrenkti į važiuojamąją keli dalį išbėgusio katino, t. y. buvo priverstas staigiai manevruoti ir būtent dėl šios priežasties atsitrenkė į tvoros atraminį stulpą ir jį išvertė.
1.2 Pirmiausia, pareiškėjas nesutinka su nutarime jam inkriminuotu straipsniu, pagal kurį jam taikyta atsakomybė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei teisės aktais, teigia, kad nieko neteisingo bei neteisėto jo elgesyje nebuvo. A. L. nurodė, kad įvykis buvo padarytas šviesiu paros metu, šeimininkus, kurių turtą sugadino, informavo telefonu, gavęs telefono numerį iš kito kaimyno. Kadangi sugadintos tvoros savininkų nebuvo namuose, buvo susitarta eismo įvykio deklaraciją užpildyti vėliau, kitą dieną, kada jie atvyks į kaimą.
1.3 Pareiškėjas pažymi, kad savo vairuotą automobilį, su kuriuo ir sukėlė eismo įvykį, kad netrukdytų eismui, pastatė jį kiek toliau, maždaug už 50 metrų šalikelėje. Jam nebuvo pagrindo vengti atsakomybės bei žalos atlyginimo, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Iš eismo įvykio vietos nesišalino, automobilį paliko netoli eismo įvykio vietos ir nuėjo iki netoliese esančių savo namų, kadangi apie įvykį jau buvo pranešęs jo savininkei, todėl jo veiką kvalifikuoti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos teisinga nėra.
1.4 Antra, pareiškėjas nesutinka su nutarime jam inkriminuotu straipsniu, pagal kurį jam taikyta atsakomybė dėl asmenų vartojusių psichotropines medžiagas ar alkoholį, arba vengusių atlikti apsvaigimo patvirtinimą, sukeltų kitų asmenų nežymių sveikatos sutrikdymų arba lėmusių kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą. Pareiškėjas pažymi, kad prieš padarydamas eismo įvykį buvo visiškai blaivus, nes alkoholio nevartojo daugiau nei kelias savaites prie įvykį.
1.5 Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad susidūrimas buvo stiprus ir būtent dėl šios priežasties eismo įvykio metu jis susižalojo kelio girnelę, nubrozdino odą. Dėl tokių sužalojimų buvo stiprus pagrindas jam patirti didelį stresą. Po įvykio jis galėjo būti neadekvatus, kadangi jam pasidarė bloga, sukilo spaudimas, pradėjo stipriai plakti širdis, todėl nuėjo iki namų, kur išgėrė valerijono tinktūros bei susitvarstė žaizdą. Po įvykio praėjus nemažai laiko, atvykus policijos pareigūnams, jo kalbėjimas galėjo būti neaiškus dėl to, nes po įvykio buvo nuėjęs miegoti, tačiau tikrai nebuvo neblaivus.
1.6 Pareiškėjas teigia, kad policijos pareigūnų prašomas nesutiko tikrintis neblaivumo, kadangi apie eismo įvykio aplinkybes jau buvo pranešta apgadinto turto savininkei, be kita ko, dėl padarytos žalos atlyginimo ir deklaracijos pildymo jau buvo susitarta. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamo straipsnio dispozicija uždraudžia eismo įvykio dalyviams vartoti alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju, jam apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nestatytas, kadangi po ilgo laiko atvykusiems pareigūnams paprašius pasitikrinti neblaivumą, jis tą padaryti atsisakė, kadangi po įvykio buvo praėję nemažai laiko, tiek bijodamas valerijono tinktūros neigiamo poveikio organizmui, kuris galėtų daryti įtaką alkoholio koncentracijos kiekį jo iškvėptame ore.
1.7 Skunde Pareiškėjas nurodo, kad apie eismo įvykį policijai pranešė ne apgadinto turto savininkė, o kitas asmuo, kuris teigė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ir stulpas su panoraminiu veidrodžiu, buvęs netoli pareiškėjo palikto automobilio. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad jo vairuojama transporto priemonė galėjo nežymiai kliudyti minėtą stulpą, tačiau jis tuo įsitikinęs nėra. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis būtų aiškiai kliudęs kelio stulpą, būtų apie tai pranešęs.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, bei pasišalino iš jo ir tokiu būdu bando išvengti administracinės atsakomybės, bei su tuo susijusių pasekmių, todėl prašo Institucijos 2024 m gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-33094-2024 palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.
1.8 Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų Pareiškėjo kaltei konstatuoti. Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vengė atsakomybės. Įvykio vietoje dirbę policijos pareigūnai užfiksavo, kad Pareiškėjas nesilaikė kelių eismo taisyklių, padarė eismo įvykį ir pirminio bendravimo su policijos pareigūnas metu nepateikė jokios informacijos ar paaiškinimų apie įvykį, pokalbio aplinkybės buvo užfiksuotos kūno kameromis.
1.9 Žodinio nagrinėjimo metu Institucijoje, pareiškėjas su pareikštais kaltinimais nesutiko ir nurodė, kad įvykus eismo įvykiui t. y. kai jis vairuodamas transporto priemonę atsitrenkė į kaimynų tvorą bei ją apgadino policijos pareigūnų nekvietė, kadangi pažįsta savo kaimynus ir vėliau apie įvykį jiems pranešė telefonu, taigi, Pareiškėjas suprato sukėlęs eismo įvykį, o tokiu atveju transporto priemonių vairuotojams kyla atitinkamos pareigos, tokios kaip skubus įvykio vietos pažymėjimas, pranešimas policijai, apie įvykusį eismo įvykį, visų įmanomų priemonių panaudojimas, siekiant suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, be kita ko, alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų nevartojimas.
1.10 Tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek pateiktame skunde Pareiškėjas teigė, kad atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimams pūsti į alkotesterį, kadangi buvo sutarta pildyti eismo įvykio deklaraciją. Institucija, remdamasi 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis atkreipia dėmesį, kad jeigu vairuotojas atsisako atlikti apsvaigimo patikrą, ar vairuotojas yra neblaivus yra nustatoma pagal kompetenciją. Administracinio nusižengimo byloje yra užfiksuoti ir pateikti duomenys, kuomet Pareiškėjas atsisako policijos pareigūnų būti patikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, todėl jo veiksmai neabejotinai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
1.11 Taigi, Institucijos teigimu, Pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, bei pasišalino iš jo ir tokiu būdu bando išvengti administracinės atsakomybės, bei su tuo susijusių pasekmių. Institucijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžiant KET reikalavimus
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, kadangi padaręs eismo įvykį, pranešė nukentėjusiems, niekas nenukentėjo, tik kaimyno tvora. Su kaimynais susitarė, kad kitą dieną jis tvorą sutvarkys bei kartu užpildys eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusiajai paskambino po įvykio praėjus 20 min. Eismo įvykis įvyko po 18 val. Jam grįžus namo, buvo itin bloga savijauta ir jis dėl šios priežasties išgėrė raminamųjų (valerijono). Po įvykio turėjo problemų su dideliu kraujo spaudimu, sužeistu keliu, buvo šoko būsenoje. Alkoholio nevartojo. Blaivumą pasitikrinti vengė dėl to, nes manė, kad nuo valerijono lašų gali parodyti neblaivumą. Išgėrė kelis buteliukus valerijono, jau beveik miegojo. Į medikus nesikreipė, nes manė, kad sveikata savaime pagerės. Kai išgėrė valerijono, sveikata pamažu pradėjo gerėti. Prieš tai tvinksėjo galvoje, panašiai, kaip panikos priepuoliai, nerimas. Visą dieną dirbo prieš saulę, tad bloga savijauta galimai buvo dėl to. Kad eismo įvykio metu susižalojo koją, pareigūnams nesakė, nes pasimetė. Turi blogą patirtį su policija. Policijos pareigūnams neminėjo ir apie vartotą valerijoną, kadangi manė, kad gerti lašai gali parodyti neblaivumą. Nurodė, kad jeigu pareigūnai būtų atvažiavę iš karto po eismo įvykio, patikros būtų nevengęs, tačiau pareigūnams atvykus po 4 val. jis niekur nesislėpė, susisiekė su asmeniu, kuriam priklausė apgadinta tvora, grįžo namo, o pareigūnams galiausiai atvykus, juos įsileido. Policijai apie įvykį pats nepranešė, pranešė kaimynai. Jis nebijojo skambinti policijai, tačiau manė, kad užteks paskambinti nukentėjusiajam ir susitarti dėl dokumentų pildymo bei atlyginti žalą. Manė, kad policijos nėra būtina informuoti, kai yra susitarta su nukentėjusiuoju. Turto savininkų namuose nebuvo, tad atsižvelgdamas, kad nukentėjusius kaimynus jis pažįsta, niekas nenukentėjo, buvo susitarta įvykio dokumentus užpildyti vėliau. Nukentėjusiems kaimynams paskambino iš draugo telefono, maždaug po 20 – 30 minučių po įvykio. Per minėta laiko tarpą jis skambino tik draugui A. S. su tikslu sužinoti nukentėjusio kaimyno numerį. Maždaug už 10 minučių nuo skambučio atvažiavo draugas ir padėjo patraukti automobilį. Automobilį padėjo patraukti ir kiti žmonės, kuriems automobilis trukdė pravažiuoti, kadangi kelias yra labai siauras. Automobilis buvo nustumtas, nes jis nevažiavo. Kai automobilis buvo stumiamas, jis sėdėjo už vairo. Įvykio deklaracija dar nėra užpildyta. Policijos pareigūnams apie eismo įvykį pranešė kiti kaimynai. Automobilis negalėjo važiuoti, tad jį pastatė prie kito kaimyno namų. Sugadinto turto savininkams žalą atlygino iš karto. L. Š. pateikė sąmatą, per kelias dienas pinigus jiems sumokėjo. Kelio stulpas su panoraminiu veidrodžiu buvo prie kito kaimyno namų, ten automobilis ir buvo paliktas. Automobilis galimai galėjo prisiliesti prie minėto kelio stulpo tuomet, kai automobilis buvo nutempiamas avarinės tarnybos. Kad stulpas buvo pažeistas, sužinojo tik po kelių dienų, kadangi užsukus pas kaimyną, jo žmona išreiškė nepasitenkinimą. Be kita ko, buvo apgadinta tik kairė automobilio pusė, o dešinė, kurioje buvo stulpas – ne. Dėl žalos atlyginimo susitarė su kaimyno žmona, tą savo lėšomis ir padarė. Į draudimą kreiptis negalėjo, nes automobilis buvo nutemptas į saugomą automobilių aikštelę. Tuomet jis tyrėjui, kuris veda nusižengimo bylą, parašė paaiškinimą ir automobilis buvo leistas pasiimti, tačiau negalėjo jo parduoti. Tai buvo pirmas eismo įvykis per visą vairavimo patirtį. A. L. ir jo atstovas prašo panaikinti nutarimą dėl administracinio nusižengimo toje dalyje, kur asmuo kaltinamas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Savo skundą grindžia rašytiniais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. KET numato, kad jei eismo įvykis yra techninis, privaloma apie tai informuoti nukentėjusįjį, o jei to padaryti nepavyksta – pranešti policijai. Pareiškėjas pasišalino iš įvykio vietos manydamas, kad viską atliko tinkamai – jis informavo nukentėjusįjį. Situacija būtų pasibaigusi taikiai, jei nebūtų atsiradęs kitas kaimynas, pareiškėjas apie žalą iki tol nieko nežinojo ir jos nebuvo matęs. Vertinant pasišalinimą iš įvykio vietos, būtina konstatuoti, kad Pareiškėjas nesiekė išvengti atsakomybės – dėl vienam asmeniui padarytos žalos jis susisiekė su savininku ir sutarė dėl atlyginimo, o apie kitą žalą jis net nežinojo. Tie, kas iškvietė policiją nematė kas vairavo automobilį, o pats Pareiškėjas taip pat nepastebėjo, kad būtų padaryta žala. Policijos pareigūnai kaltina jį dėl nepranešimo, tačiau įstatymas leidžia ir kitas galimybes. Be to, pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus 3–4 valandoms. Nėra pagrindo kaltinti jo dėl pasišalinimo ar alkoholio vartojimo po įvykio, nes tai įvyko vėliau, ne iš karto. Jis elgėsi pagal Kelių eismo taisykles. Tai, kad šalys buvo sutarusios dėl žalos atlyginimo, rodo, jog tarp jų ginčo nebuvo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į policijos pareigūnų veiksmus. Transporto priemonės paėmimo aktas buvo surašytas, nors pareigūnai pripažino, kad ji netrukdė eismui. Šaukimą Pareiškėjas atsisakė priimti, tai pareigūnai net neišrašė jo. Pats nukentėjusysis patvirtina, kad nieko nematė. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik po 23 val., kai Pareiškėjas jau miegojo, ir pareigūnai bendravo tik su nepilnamečiu. Sutinka tik su ta dalimi, kad asmuo padarė eismo įvykį, tačiau nesutinka su kaltinimais dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir alkoholio vartojimo po įvykio. Prašo šioje dalyje nutarimą panaikinti.
Institucijos atstovas Gytis Vaitkevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuotojas sukėlė eismo įvykį nesilaikydamas KET reikalavimų ir neinformuodamas policijos pareigūnų. Svarbi aplinkybė yra ta, kad KET numato, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo privalo pranešti policijai, jei pats nukentėjo arba buvo sužalotas kitas asmuo. Iš įvykio vietos jis negalėjo pasitraukti, tai numato KET 219 str. 4 p. turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam arba jam pačiam. Pranešti policijai jis privalėjo jau vien dėl šios priežasties. Asmuo netinkamai įvertino aplinkybes, dėl to padarė daugiau žalos ne tik sau, bet ir kitiems, įskaitant kaimynus. Su vienais nukentėjusiaisiais jis kontaktavo netinkamu būdu, o su tais, kurie turi pretenzijų, apskritai nebendravo. Šiuo atveju privalėjo būti iškviesta greitoji pagalba ir policija. Dėl atsisakymo tikrintis blaivumą: yra vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad asmuo buvo įspėtas apie atsisakymo pasekmes. Jis pats priėmė tokį sprendimą, suprasdamas galimas pasekmes. Asmuo pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį, kadangi nusižengimo padarymo dieną, sukėlęs eismo įvykį, nevykdė jam įstatymu numatytų pareigų. Po eismo įvykio vairuotojas vartojo alkoholį jau po to, kai turėjo būti nustatytos įvykio aplinkybės. Kaip matyti, ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo esmė yra susijusi su tuo, kad asmuo, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, sąmoningai pasišalina iš įvykio vietos. Tai reiškia, kad nusižengimas padaromas tyčia. Pareiškėjas pripažino, kad padarė eismo įvykį – transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, apgadintas ir nukentėjusiųjų turtas. Esant tokiai situacijai, kai įvykio vietoje nėra nukentėjusiųjų ir nėra galimybės užpildyti eismo įvykio deklaracijos, privaloma kviesti policiją. Kaip pats nurodo, jis įvykio metu nukentėjo ir jam reikėjo medicininės pagalbos. Tačiau skambučio nei policijai, nei medikams nebuvo atlikta – buvo ieškoma tik nukentėjusiųjų. Pareiškėjo ir liudytojų parodymuose yra neatitikimų – pareiškėjas nurodė, kad po įvykio kartu su draugu ir praeiviais nustūmė automobilį, tuo tarpu jo draugas nurodė, kad viską darė tik dviese. Tai apsunkina tikslių aplinkybių nustatymą. Pareiškėjas su pareigūnais neketino aiškintis įvykio aplinkybių, nevykdė jų prašymų, o tik teisme nurodo, kad nori atlyginti žalą ir labai domisi bylos eiga. Visa tai leidžia vertinti kaip bandymą išvengti atsakomybės, o ne nuoširdų gailėjimąsi. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. Š. nurodė, kad gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 17:00 val., jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad į jo tvorą buvo įvažiuota. Sakė kol kas policijos nekviesti, nes asmuo, padaręs žalą, galbūt bandys su juo susitarti. Apie 19:30 val. paskambino P. (teismo pastaba - P. G.) ir pasiteiravo, ar matė, kad buvo įvažiuota į jo tvorą ir nuverstas ženklas. P. pasiūlė kviesti policiją, nes žala padaryta ir jam. P. vaikai iškvietė policiją, tačiau jam paskambino tik apie vidurnaktį – apie 23:30 ar 00:00 val. Tuomet pasakė, kad atvykti negalės, ir jie nurodė, kad pakvies mane į apklausą vėliau. Po kelių dienų gavo informaciją, kad yra pradėta byla. Buvo paklausta, ar buvo susitikęs su kaltinamuoju. Patvirtino, kad buvo susitikę su A. L. – jis pasiūlė atlyginti žalą, nukentėjusysis nurodė sumą, su kuria A. L. sutiko. Maždaug po savaitės jie užpildė laisvos formos protokolą, kuriame jis įsipareigojo sumokėti nukentėjusiam 2000 eurų. Žalą asmuo atlygino, pinigus pervedė į nukentėjusiojo žmonos sąskaitą. A. L. pretenzijų neturi, kadangi žalą jis atlygino. Įvykio dienos vakarą Pareiškėjas jam neskambino, skambino jo žmonai, kurios numerį rado klausdamas kaimynų. Tyrėjas nukentėjusiojo nekvietė, tik paklausė, ar kaltininkas susisiekė, pasakė, kad susitarė ir Pareiškėjas apmokės žalą.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Š. nurodė, kad sekmadienio vakarą sulaukė kaimyno skambučio, jis pranešė, kad sugadinta jos tvora. Po kiek laiko vėl paskambino kitas asmuo (neprisistatė) ir pranešė, kad būtent jis sugadino tvorą ir norėtų susitarti bei viską aptarti. Kaip buvo susitarta, taip ir įvyko, jis norėjo viską išspręsti geruoju. Tuo metu buvo nustatyta, kokio dydžio žala padaryta. Jis pasakė, kad pagalvos ir vėliau susisieks, kad būtų galima sudaryti draugišką susitarimą. Nežino, ar tikrai skambino A. L. – galbūt jaunesnis asmuo, sprendžia tik iš balso. Apie 18 – 19 val. paskambinęs pasakė, kad jie yra kaimynai ir norėtų susitikti bei susitarti. Iki įvykio Pareiškėjo nepažinojo. Daugiau skambučių tą vakarą nebuvo. P. skambino jos vyrui. Jie patikėjo A. ir nekvietė policijos. Jie nesakė, kad kvies policiją, tuo metu net nežinojo, kad žala padaryta ir kitam kaimynui. Asmuo pripažino kaltę, jai buvo žinoma, kad įvykis padarytas su automobiliu. Pareiškėjas skambino man paskutinį gegužės sekmadienį, gal 26 d., susitarė susitikti sekančią dieną – pirmadienį, susitiko kaip planuota. Sodyba, kurios tvora buvo apgadinta, registruota jos vardu. Policija įtraukė jos vyrą kaip nukentėjusįjį todėl, nes kaimynas turėjo jos vyro telefono numerį. Jų apskaičiuota žala buvo virš 2 000 eurų, susitikus A. minėjo, kad po savaitės bandys ją atlyginti. Rašytiniame susitarime yra jos parašas. Pokalbio metu, kai buvo pranešta apie įvykį, niekas nekalbėjo ir neminėjo nieko apie jokius dokumentų pasirašymus. Jeigu nebūtų susitikę, tai viskas baigtųsi kaip kitam kaimynui.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytojas A. K. nurodė, kad su A. L. yra draugai. A. L. jam paskambino ir paprašė kaimynės numerio, nes jis su ja bendrauja. Pasakė, kad tuoj atvažiuosi ir paskambins kartu. Kai atvyko, pamatė, kad A. automobilis sulūžęs. Jam atvažiavus, pareiškėjas buvo vienas. Padėjo jam jį priparkuoti, nes tas, kas atvežė, jau buvo išvažiavęs. Automobilis dar šiek tiek važiavo, jį buvo galima pastumti. Prie tvoros stovėjo kita mašina – ten buvo vaikai, kurie pasakė, kad tėvų nėra. Paprašė, kad pastatytų mašiną prie savo namų ir pasakytų tėvams, kad perskambintų. Kai jis atvyko automobilis buvo prie šeimininkų tvoros, toliau nuo tos tvoros kur buvo apgadinta, apie 100 metrų atstumu. Kai automobilis stovėjo kelyje, jo nebuvo galima apvažiuoti, todėl ir patraukė jį nuo kelio. Mašiną nustūmė į galą – A. buvo įkišęs ranką į automobilį ir sukinėjo vairą, o liudytojas stūmė automobilį. Tada jie su A. L. nuėjo į jo namus, paskambino kaimynei, kurios tvora buvo apgadinta, ir viską jai paaiškino. Su kaimyne kalbėjo jis, A. L. pats nekalbėjo, nes jam buvo bloga, pakilęs spaudimas. Kai viską išsiaiškino, paliko A. L. ir išvažiavo. Kas toliau vyko pas A. L. namuose, nežino. Liudytojas buvo blaivus, pas A. L. atvyko maždaug po pusės valandos nuo jo skambučio. Kaimynės numerį sužinojo per kitą kaimyną, pasakė, kad Pareiškėjas išmušė ratą ir sugadino tvorą. Liudytojas manė, kad ten nebuvo eismo įvykio, o tiesiog išmušė ratą. Po eismo įvykio A. L. savijauta buvo bloga, tad jis norėjo namo. A. L. buvo „pabalęs“, norėjo priparkuoti mašiną ir eiti pagulėti. Alkoholio kvapo nepastebėjo. A. L. nebuvo išgėręs tą vakarą, jis beveik nevartoja alkoholio. Apgadintos tvoros savininkams nusprendė paskambinti A. L..
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. nurodė, kad su kolega gavo pranešimą. Juos pasitiko jaunas vaikinas, kuris paaiškino, kad yra apgadintas stulpas su veidrodžiu, šalia stulpo stovėjo apgadintas „Passat“ automobilis, taip pat buvo apgadinta ir kažkieno tvora. Patikrinus automobilio valstybinį numerį, nuvyko pas savininką. Duris atidarė Pareiškėjas. Jis bendravo grubiai, nenoriai. Bandė patikrinti blaivumą, judesiai buvo nekoordinuoti, tačiau jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Kas konkrečiai siūlė tikrintis girtumą, nepamena. Jis tiesiog pasakė: „Nepūsiu ir viskas“. Pasiūlius patikrinti blaivumą, domėjosi, kas yra transporto priemonės savininkas. Jeigu būtų paaiškėję, kad vairavo Pareiškėjas, tuomet vėliau būtų galima nustatyti, jog jis yra įvykio kaltininkas, todėl ši informacija buvo svarbi. Kad būtent A. L. yra kaltininkas, nestatyta nebuvo. Pareigūnai vietoje nepriiminėja sprendimų, kas kaltas, o kas ne, tik įforminame įvykį bei atlieka apklausas. Buvo įteiktas šaukimas, bet jis jį išmetė mums matant. Į klausimus, kas vairavo ir kam priklauso automobilis, tiksliai neatsakė, sakė neprisimena. Kvapas, sklidęs nuo Pareiškėjo, buvo toks pat kaip ir kitų neblaivių asmenų, niekuo neišsiskiriantis. Įvykis buvo įformintas, o transporto priemonė buvo paimta. Iš patirties nusprendė, kad asmuo gali būti neblaivus, jis atrodė atsipalaidavęs, judesių koordinacija sutrikusi. Įvykio vietoje prie stulpo ir tvoros buvo transporto priemonės detalės. Kai ji su kolega nuvyko prie automobilio, jau buvo tamsu, vakaras, gal net vidurnaktis, tiksliai neprisimena. Kas vairavo nematė. Paties vairavimo fakto niekas nematė. Tie asmenys, kuriems priklausė stulpas, sakė turintys vaizdo kamerą, tačiau vietoje įrašų peržiūrėti negalėjo. Liudytoja turėjo informaciją, kad buvo apgadinta tvora, o šalia stovėjo automobilis ir mėtėsi jo detalės. Buvo patikrinti transporto priemonės numeriai ir nustatyta, kad savininkas yra A. L.. Kada tiksliai įvyko eismo įvykis nustatyti nepavyko.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytojas O. A. nurodė, kad įvykis įvyko pernai vasarą, Vilniaus rajone. Dienos metu gavo iškvietimą dėl eismo įvykio. Atvykus į vietą, buvo matyti tamsios spalvos „VW“ automobilis, kuris kliudė veidrodį prie namo. Vairuotojo įvykio vietoje nebebuvo, jis buvo pasišalinęs. Namo savininkai buvo išvykę, vietoje buvo tik nepilnamečiai vaikai. Kažkas iš jų nurodė, kad automobilio savininkas gyvena netoliese, už miško. Nuvykus pas jį, liudytojo manymu, jis buvo neblaivus, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą. Kad asmuo neblaivus, suprato iš nekoordinuotų judesių, jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojo nuomone, Pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ne valerijono. Tai buvo vidutinis ar net stipresnis girtumas. Sužalojimų ant asmens nepastebėjo. Įvykio vietoje veidrodis buvo kliudytas prie namo, bet automobilis stovėjo ne visai šalia, jis buvo pastatytas šone, o apgadinimai buvo matomi. Atvykus į įvykio vietą bendravo tik su vaikais. Kai baigė įforminimą, jau buvo tamsu, o kai atvyko buvo dar šviesu buvo, maždaug apie 17 val. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato padėjėjo Gedimino Lukaševičiaus prašymu liudytojui buvo parodyta eismo įvykio schema. Liudytojas nurodė, kad įvykio schemą braižė jis. Jo manymu, pirmiausia buvo apgadinta tvora, o tik po to stulpas. Stulpas buvo kliudytas priekine dešine automobilio puse. Automobilio ratas galėjo būti išlaužtas kliudant tvorą. Kada tiksliai įvyko eismo įvykis, nenustatė, tik orientavosi pagal gauto pranešimo laiką. Liudytojo, kuris būtų matęs patį eismo įvykį, taip pat nenustatė. Buvo įtarimas, kad asmuo galėjo vairuoti, todėl dėl viso pikto pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jei vėliau būtų nustatyta, kad vairavo jis. Konkrečiai, kas vairavo automobilį, nustatyta nebuvo. Ar įvykio metu buvo sužaloti asmenys, nustatyta nebuvo.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. G. nurodė, kad įvyko įvykis, apie tai sužinojo būdami išvykę iš Lietuvos. Jam paskambino sūnus Kipras ir pranešė, kad nuverstas prie namo esantis stulpas su veidrodžiu, neva, atsitrenkė automobilis. Kai susiskambino su sūnumi vaizdo skambučiu, tai buvo netrukus po įvykio. Sūnus atrodė susijaudinęs. Tai vyko ne naktį. Susiskambino per „Viber“ programėlę. Automobilis buvo priparkuotas pas jį sklype, kadangi buvo ne Lietuvoje, paprašė paskambinti vaizdo skambučiu ir parodyti. Sūnus iškvietė policiją, jie atvažiavo, surašė protokolą ir uždarė klausimą, nes jis namo grįžo po 3 dienų. Grįžęs į Lietuvą matė stovintį sudaužytą automobilį, jame buvo išneštas priekis vairuotojo pusėje, automobilio modelis – „VW Passat“, sidabrinės spalvos. Automobiliui buvo sudaužyta kairė priekinė dalis, išlaužtas ratas, stipriai sudaužyta lempa, mašina važiuoti negalėjo. Stulpą ant savo žemės ribos pasistatė jis su šeima, nes išvažiavimas iš kiemo sudėtingas. Pareiškėjas sudaužė patį veidrodį, esantį ant stulpo, žala yra 300 Eur. Veidrodis buvo stiklinis, internete kainos svyravo apie 280 eurų, bet teko įsigyti plastikinį, jo kaina apie 100 eurų. Nusipirko prastesnį plastikinį, tačiau stiklinis geresnis, geriau rodo ir nerasoja, skirtumas akivaizdus. Jis vairuotojo nematė, su juo kontakto nebuvo. Žinojo, kad jo sklype stovintis automobilis yra kaimyno, tačiau su pačiu kaimynu jis artimai nebendrauja, jo pavardės nežino – pažinojo tik iš matymo. Po įvykio su juo susisiekta nebuvo. Veidrodis stovėjo kito jo žemės sklypo ribose, kadangi turi kelis žemės sklypus. Veidrodis buvo pastatytas priešais mūsų išvažiavimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
2. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
3. Nagrinėjamuoju atveju A. L. savo kaltės dėl padaryto eismo įvykio neginčija, tačiau nesutinka su nutarimo dalimis, kuriomis jis yra laikomas pasišalinęs iš įvykio vietos ir įvykio metu arba po jo vartojęs alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojus alkoholį, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo. Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą dėl administracinio nusižengimo toje dalyje, kuriomis jis nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nurodo, kad nei įvykio metu nei po įvykio alkoholio ar psichotropinių medžiagų nevartojo. A. L. atkreipė dėmesį, kad dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė pats eismo įvykis, išgėrė kelis buteliukus valerijono tinktūros. Be kita ko, Pareiškėjas teigia, kad jam girtumas ar apsvaigimas nustatytas nebuvo, kadangi jis atsisakė jį tikrintis. Atsisakymą tikrintis motyvavo tuo, jog dėl susijaudinimo buvo pavartojęs valerijono tinktūros, ir manė, kad nuo valerijono lašų gali parodyti neblaivumą, taip pat nurodo, jog apie eismo įvykį buvo pranešęs nukentėjusiajam. Teismas kritiškai vertina, tokius A. L. parodymus, kadangi kaip matyti iš liudytoja apklaustos pareigūnės A. A. parodymų, jog gavus iškvietimą apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas, nuvykus į Pareiškėjo namus bei pastarajam atidarius duris, kvapas, sklidęs nuo Pareiškėjo, buvo toks pat kaip ir kitų neblaivių asmenų. Be kita ko, bendraudama su Pareiškėju, liudytoja pastebėjo, kad jis bendravo grubiai, nenoriai, judesiai buvo nekoordinuoti. Liudytojos parodymus patvirtino ir liudytoju apklausto pareigūno O. A. parodymai. Liudytojas nurodė, kad asmuo neblaivus, suprato iš nekoordinuotų judesių, jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojo nuomone, Pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ne nuo valerijono tinktūros. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais.
Pažymėtina, kad konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakyme „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ įtvirtinta, kad požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Teismo vertinimu, pats faktas, kad Pareiškėjas atsisakė tikrintis blaivumą bei apsvaigimą ir liudytojų nurodyti bendroji Pareiškėjo būklė po eismo įvykio leidžia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad A. L. vengė apsvaigimo patikrinimo iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo, dėl jog buvo vartojęs alkoholį. Be to, iš vaizdo įraše matyti, jog pareigūnams atvykus pas Pareiškėją aiškinantis įvykio aplinkybes, A. L. pavartojo alkoholio. Ką patvirtino ir posėdžio metu, peržiūrėjus vaizdo įrašus, jog manė, kad jį sulaikys, todėl įsipylė ir išgėrė. Be to pažymėtina ir tai, jog tiek iš vaizdo įrašo, tiek tarnybinio pranešimo ( b.l.27) matyti, jog pareigūnams atvykus pas Pareiškėją į namus, teigė, jog apie jokį eismo įvykį nežino ir automobilio nevairavo, vėliau teigė, kad automobilio apskritai neturi. Taigi nagrinėjamoje byloje nepaneigiamai nustatyta, kad A. L. po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo, jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-17-139/2015, Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-52-511/2015, Nr. 2AT-11-303/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015).
KET 219-222 straipsniuose numatytos eismo dalyvio pareigos, keliamos įvykus eismo įvykiui: nedelsiant sustoti, nesukelti papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, informaciją, būtiną žalai nustatyti, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, apie tai pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pranešti nukentėjusiesiems, nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, o jeigu nesutariama – kviesti policiją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje, iki kol bus nustatytos ir užfiksuotos įvykio aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas savo skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad pareigą informuoti asmenį, kurio turtas buvo sugadintas eismo įvykio metu jis įvykdė. Iš nukentėjusiuoju apklausto T. Š. parodymų matyti, jog skambino kaimynas ir pasakė, kad buvo įvažiuota į jo tvorą. Sakė, kol kas policijos nekviesti, nes asmuo padaręs žalą, bandys susitarti. Liudytoja L. Š., taip pat nurodė, jog sekmadienio vakarą sulaukė kaimyno skambučio, jis pranešė, kad sugadinta jos tvora. Po kiek laiko vėl skambino kitas asmuo , nepristatė ir pranešė, kad būtent jis sugadino tvorą ir norėtų susitarti. Tačiau pažymėtina, jog eismo įvykio buvo apgadinta ne tik G. Š. priklausanti tvora, bet ir P. G. priklausantis turtas-stulpas su veidrodžiu. Taigi pagal ANK 426 straipsnį A. L. atsakomybė kyla ir P. G. turto, kuris eismo įvykio metu taip pat buvo sugadintas. Nors Pareiškėjas teigia, jog jis minėto turto, t. y. stulpo su veidrodžiu nepastebėjo bei apgadinimo fakto nepamena. Tačiau teismas tokius A. L. paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi tai paneigia surinkti įrodymai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. policijos pareigūnų eismo įvykio deklaracijoje nurodytą schemą bei įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame yra matomas Pareiškėjo automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, daro išvadą, kad A. L. apgadino tiek tvorą, tiek ir panoraminį stulpą su veidrodžiu, kuris priklauso P. G. bei po viso, paliko eismo įvykio vietą. 2024 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint eismo įvykio vietoje stovintį automobilį „VW Passat“ matosi apgadintas priekinis bamperis, kairėje automobilio pusėje sugadintas ratas, žibintas, trūksta kairėje pusėje priekinės bamperio dalies, taip pat ir automobilio dešinės pusės sparnas. Iš bylos duomenų matyti, jog Pareiškėjas su byloje apklausti liudytoju A. K. automobilį pastūmė į kitą vietą. Iš byloje esančio nutarimo matyti, jog institucijoje bylos žodinio nagrinėjimo metu A. L. teigė, kad pas kitus kaimynus , kurių stulpą su veidrodžiu apgadino bei prie kurių paliko savo vairuojamą transporto priemonę nesikreipė, kadangi matė, jog kieme nėra jų automobilio, o pro langą įvykį stebėjo vaikai, dėl ko padarė išvadą, kad namų šeimininkai yra išvykę ( b.l.14). Teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog A. L. galėjo pastebėti stulpo apgadinimo faktą bei apie tai pranešti apgadinto turto savininkams, o jų nesant įvykio vietoje informuoti policiją.
Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, o sukėlęs tokias pasekmes, prisiimti už jas atsakomybę. Pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir/ar policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, itin apsunkinančiu eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarančiu prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes ( Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-220-468/2022).
KET 220 punktas nurodo, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Taigi nagrinėjamoje situacijoje A. L. nevykdė vairuotojo pareigos, numatančios užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pažymėti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus tam , kad užfiksuoti eismo įvykio faktą, o pats pasitraukė iš įvykio vietos. Nors A. L. savo pasitraukimą grindė sveikatos būkle, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė. Atvykus pareigūnams neigė apie įvykį. Nors Pareiškėjas teigė, jog pareigą pranešti nukentėjusiems įvykdė, pranešė dėl tvoros sugadinimo. Tačiau kaip matyti, iš byloje esančių duomenų ir su apgadintos tvoros savininkais dėl žalos tarėsi susitikti kitą dieną. Taigi visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog A. L. pasitraukimas iš įvykio vietos buvo sąmoningas ignoravimas eismo dalyviams keliamų pareigų.
Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog A. L. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-33094-2024, administracinio nusižengimo byloje ROIK:24243191509 yra pagrįstas.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bylos duomenimis praeityje buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu transporto priemonių, kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra, baudos sumokėtos. Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota.
Todėl, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. L. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-33094-2024, administracinio nusižengimo byloje ROIK:24243191509, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.