Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-220-468/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-18
Bylos Nr.
AN2-220-468/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00208-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. B.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK aministracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-220-468/2022Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00208-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.10.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-27 nutarties, kuria atmestas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2022-02-18 nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2022-02-18 nutarimu R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2022-01-26, apie 13:20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,47 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklės sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip jį kliudė, buvo apgadintos abi transporto priemonės, palikęs transporto priemonę iš eismo įvykio pasišalino. Šiais veiksmais R. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje. Institucijos nutarimu R. B. paskirta 1 200 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu R. B. pateikė skundą apylinkės teismui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-27 nutartimi R. B. skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, todėl skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Nesutikdamas su priimta nutartimi R. B. pateikė skundą apygardos teismui.

3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-27 nutartį dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir šioje dalyje administracinio nusižengi­mo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę poveikio priemonę.

Šalies argumentai

3.1. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, kad iš karto po eismo įvykio pripažino savo kaltę bei su „BMW“ automobilį vairavusiu M. M. susitarė, kad dėl eismo įvykio užpildys eismo įvykio deklaraciją, telefonu nufotografavo abi transporto priemones ir tik tuomet, kad netrukdyti kitoms transporto priemonėms pravažiuoti, transporto priemones patraukė į šalį, o jis kadangi automobilyje neturėjo draudimo dokumentų nuėjo į namus jų pasiimti. Apelianto vertinimu, eismo įvykio aplinkybės jau buvo nustatytos. Nurodo, kad iš eismo įvykio vietos nesišalino, automobilį paliko vietoje, buvo sulaikytas ne namuose, o grįžtant prie eismo įvykio vietos. Pažymi, kad jam nebuvo pagrindo vengti žalos atlyginimo, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Apelianto teigimu, namuose buvo paliktas automobilio registracijos liudijimas bei techninės apžiūros talonas, draudimo polisas buvo daiktadėžėje, bet iš susijaudinimo iš karto jo nerado, apie tai, kad nerado dokumentų, paliudijo ir policiją iškvietęs liudytojas E. V.. Nurodo, kad pats nukentėjusysis nekvietė policijos, o policiją iškvietė su eismo įvykiu nesusijęs asmuo, kuris galėjo neteisingai interpretuoti aplinkybes.

3.2. Apelianto vertinimu, jam turėtų būti taikoma švelnesnė, nei įstatymu numatyta administracinio poveikio priemonė. Nurodo, kad gyvena kartu su sutuoktine R. B., turi dvejų metų anūką, yra vienintelis šeimoje, turintis teisę vairuoti, sutuoktinė nevairuoja, nuo 2015 m. yra neįgalus, jo darbingumas yra 40 proc., darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad nuo 2017 metų dirba UAB „G.“ ekskavatoriaus operatoriumi, vykdant darbinę veiklą transporto priemonės vairavimas jam yra būtinas, kadangi tenka vykti į objektus ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose. Nurodo, kad dėl neįgalumo negali dirbti sunkesnio fizinio darbo ar užsiimti kita veikla, todėl šis mano darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pažymi, kad dėl patirtos traumos atsirado problemų dėl šlapimo nelaikymo, todėl važiavimas viešuoju transportu jam yra labai komplikuotas.

3.3. Nurodo, kad kartu su sutuoktine R. B. prižiūri jos vieniša pusseserę N. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, neįgalus asmuo, jai yra nustatyti specialieji priežiūros poreikiai, periodiškai reikia vežti į polikliniką ar ligoninę gydytojų apžiūrai, konsultacijoms, tyrimams bei gydymo stebėsenai atlikti, gydymosi procedūroms bei vaistams išrašyti, vykti ir į parduotuves nupirkti jai būtinuosius buities reikmenis bei maisto produktus, gali tekti pusseserę vežti operuoti. Pažymi, kad po nusižengimo padarymo dienos savo iniciatyva nedelsdamas išklausė 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, 2022-02-11 psichoterapeuto pagalba yra užkoduotas nuo alkoholinių skysčių vartojimo dešimčiai metų. Nurodo, kad nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per daugiau nei 30 metų vairavimo stažo nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, žala už eismo įvykį yra atlyginta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka, kad pasitraukė iš įvykio vietos, pažymi, kad eismo įvykio aplinkybės jau buvo nustatytos, kaltę jis pripažino, kito automobilio vairuotojas M. M. turėjo užpildyti įvykio deklaraciją, o pats nuėjo į namus pasiimti dokumentų, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, taip pat prašo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą esant išskirtinėms aplinkybėms.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, taip pat ir R. B. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad R. B. pasišalino iš eismo įvykio, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad R. B. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir negali būti švelninama, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-27 nutartį ir tenkinti R. B. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos

8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 219-222 straipsniuose numatytos eismo dalyvio pareigos, keliamos įvykus eismo įvykiui: nedelsiant sustoti, nesukelti papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, informaciją, būtiną žalai nustatyti, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, apie tai pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pranešti nukentėjusiesiems, nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, o jeigu nesutariama – kviesti policiją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje, iki kol bus nustatytos ir užfiksuotos įvykio aplinkybės.

9. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, o sukėlęs tokias pasekmes, prisiimti už jas atsakomybę. Pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir/ar policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, itin apsunkinančiu eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarančiu prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

10. Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, kilo dėl R. B. kaltės, tačiau jis KET 222 punkto sąlygų nevykdė – kartu su kitos transporto priemonės vairuotoju M. M. nepildė eismo įvykio deklaracijos, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus, tam, kad užfiksuoti eismo įvykio faktą, bei žinodamas, kad pareigūnai galimai jau yra iškviesti kitų įvykio liudininkų, nelaukė jų atvykimo, o sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos taip tyčia ignoruodamas eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekdamas išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių (pavyzdžiui, galimo neblaivumo). Toks R. B. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos galėjo apsunkinti ir apsunkimo eismo įvykio tyrimą, kadangi turėjo būti nustatinėjama, kada transporto priemonės vairuotojas vartojo alkoholį ir ar gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo padarymą esant neblaiviam.

11. Nors apeliantas skunde nurodo, kad po eismo įvykio pranešė kito automobilio vairuotojui M. M., jog turi eiti namo ir pasiimti dokumentus, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad duodamas paaiškinimus nedelsiant po įvykio (2022-01-26) M. M. nurodė, jog po eismo įvykio pradėjus kalbėtis su R. B. jis nesiorientavo aplinkoje, pasišalino iš įvykio vietos, sulaikyti jo nebandė, nes šis kalbėjo agresyviai. Į įvykio vietą iškviestos policijos pareigūnės E.Mackelaitės tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad buvo gautas iškvietimas apie besišalinantį transporto priemonės vairuotoją, pastebėtas požymius atitinkantis R. B., kuris teigė, kad buvo namuose, nes reikėjo paimti pinigus, jis buvo įsisodintas į pareigūnų automobilį ir atvežtas į įvykio vietą, pareigūnei kitos transporto priemonės vairuotojas M. M. taip pat nurodė, kad po eismo įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kol laukė, R. B. pasakė, kad eis namo pasiims pinigų ir išėjo, dėl savo saugumo nebandė R. B. sulaikyti, kadangi jis buvo neprognozuojamas.

12. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, jog jie su M. M. susitarė dėl visų eismo įvykio aplinkybių, nustatė kaltą asmenį ir pradėjo pildyti įvykio deklaraciją, todėl jis nemanė, kad bus kviečiami policijos pareigūnai. M. M. skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad pradėjus bendrauti R. B. pasakė, kad neturi jokių dokumentų, telefono, buvo sunku su juo susikalbėti, jo kolegai kilo abejonių dėl vairuotojo blaivumo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus, sakė apie tai R. B., liudytojas E.V. apklausos teisme metu taip pat nurodė, kad R. B. buvo pranešta apie tai, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, tačiau jam ir M. M. atsisėdus į automobilį, apeliantas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad viena iš eismo įvykio aplinkybių, nustatinėjama kiekvienu atveju, yra transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su R. B., jog visos eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos, kadangi M. M. ir E. V. kilus įtarimų, jog R. B. vairavo neblaivus, to nustatymui jie iškvietė policijos pareigūnus, kurių R. B. nesulaukė.

13. Nors iš įvykio aplinkybių matyti, kad R. B. po kurio laiko po eismo įvykio buvo sulaikytas netoliese, jo teigimu, grįžtantis link savo automobilio, ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, nedaro jo pažeidimo mažiau pavojingu, kadangi apeliantas įvykio vietą paliko nepateikdamas kitiems asmenims jokių savo kontaktinių duomenį, reikiamų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jos kartu nepildė, nepasirašė, kad sutinka su visomis joje išdėstytomis aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad buvo susitarta dėl eismo įvykio eigos ir jo kaltininko. Taip pat pažymėtina, kad po R. B. pasitraukimo iš įvykio vietos jis tyrimo pareigūnams bei teismui kėlė įvykių versiją, jog alkoholį vartojo ne iki transporto priemonės vairavimo, o po jo, dėl šios priežasties, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo iš dalies apsunkintas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įrodinėjimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. B. pasišalinus iš įvykio vietos ir nesulaukus atvykstančių policijos pareigūnų liko nepaneigta versija, jog R. B. į įvykio vietą galimai nebūtų grįžęs arba būtų grįžęs daug vėliau, siekiant nuslėpti tam tikras įvykio aplinkybes ar sumažinant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo

15. ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, dėl išskirtinio šio administracinio nusižengimo pavojingumo specialiosios teisės atėmimas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

16. Apelianto R. B. manymu, jo atžvilgiu paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, turi būti švelninama ir skiriamas trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas. Su tokiomis išvadomis nesutiktina. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).

17. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonės termino ribų, ir skiriama trumpesnė nei minimalaus termino administracinio poveikio priemonė, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

18. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija R. B. skirdama nuobaudą, kartu ir administracinio poveikio priemonę, bei apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, įvertino R. B. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai R. B. atžvilgiu bus pasiekti kartu su bauda paskiriant specialiosios teisės atėmimą minimaliam terminui – 24 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių. Su tokiomis Institucijos ir apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas, kadangi švelnesnių nei minimalių priemonių taikymas R. B. atžvilgiu nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas.

19. Įvertinus apeliaciniu skundu pateikiamus argumentus, kodėl, R. B. manymu, jam turėtų būti skiriama trumpesnio termino administracinio poveikio priemonė, teismo manymu, apeliantas tinkamai neįvertina savo padaryto nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį pateisinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, po to pasišalino iš įvykio vietos. Manytina, kad R. B., kaip asmuo turintis ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, neabejotinai žinojo, kad prieš vairuodamas automobilį turi pasitikrinti blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam taikytinos griežtos poveikio priemonės.

20. R. B. skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo artimaisiais, taip pat nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei aplinkybę, jog gaunamas darbo užmokestis yra bene vienintelės šeimos pajamos, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Nors ir būdamas neįgalus, R. B. turi galimybę susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas apeliantą eliminuoja iš darbo rinkos ir kad dėl šios priežasties tokios priemonės taikymas negalimas ar neproporcingas.

21. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą R. B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

22. Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti R. B. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje, nėra, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-27 nutartis ir šioje dalyje yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-27 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė