Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12223-595/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., J. K.-B., (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų Nr. 27a, 29a savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

6. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-252-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

7. Pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).

8. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu, be kita ko nusprendė, kad atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo – leisti ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą – garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2,40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 3 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą Nr. e2-12223-595/2015, kuriame nurodė, kad atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo - leisti ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5657-918/2019, leido ieškovei nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą – garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 65,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio.

9. Antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, ar leidimas ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemes sklypo (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. M. ploto), reiškia, kad išieškotojui suteikta teisė pilna apimti nugriauti pastatus, kurių didžioji dalis, išskyrus vieną kraštinę, stovi skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. teismo vykdomajame dokumente nurodyti pastatai - garažas ir ūkinis pastatas - griautini ne šalia žemes sklypo, bet pačiame žemes sklype adresu (duomenys neskelbtini)

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės prašymo netenkino, nenustatęs jokio pagrindo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

11. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija teismo nutartį ir iš esmės siekia, kad būtų pakeista vykdytino teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teigia, kad realiai vykdant teismo vykdomąjį dokumentą, paaiškėjo, kad statiniai stovi pačiame ginčo žemės sklype, o ne šalia sklypo, kaip nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir vykdomajame dokumente, atsakovas kelia klausimą, jog ginčo sklype vykdomajame dokumente nurodytų griautinų statinių iš viso nėra.

12. Kaip jau nurodyta, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai iš esmės reiškia siekį pakeisti teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Šiame kontekste pažymėtina kad ieškinį teikiančios šalies pareiga yra tinkamai suformuluoti ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad ieškovė byloje pareiškė ieškinio reikalavimą leisti ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl griovimo darbų šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o dėl statinių, esančių ginčo sklype, bei jų dydžio ar atitikties norminiams reikalavimams, nepasisakyta. Tenkinus prašymą dėl sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, būtų pakeistas sprendimo turinys ir esmė, taip pat būtų išeita už bylos, kurioje priimtas sprendimas, ribų. Taigi, šiuo atveju nėra jokio teisėto pagrindo išaiškinti kitaip sprendimą arba jo vykdymo tvarką, kadangi nurodydamas, kad griautini statiniai yra pačiame ginčo žemės sklype, o ne šalia jo, teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant sprendimą, (CPK 278 straipsnio 1 dalis, 589 straipsnis).

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.