- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- e2-12223-595/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05432-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., J. K.-B, Vilniaus Trakėnų gatvės daugiabučių namų Nr. 27a, 29a savininkų bendrija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 43 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, šalia bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai vykdė ūkinio pastato - garažo, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), priskirtino II grupės nesudėtingam statiniui, ūkinio pastato (4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2,40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), priskirtino I grupės nesudėtingam statiniui, tvoros 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, priskirtino I grupės nesudėtingam statiniui, statybos darbus. Minėtų I grupės ir II grupės nesudėtingų statinių statybai, ne atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, buvo būtini rašytiniai žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimai, o II grupės nesudėtingo statinio - ūkinio pastato (garažo) reikia rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, tačiau atsakovas nei vieno iš minėtų dokumentų inspekcijai nepateikė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dėl minėtų statinių surašė savavališkos statybos aktus. Nustačius pažeidimą, skyrius surašė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatė atsakovui terminus likviduoti savavališkos statybos padarinius. Vėlesniais inspekcijos sprendimais buvo pratęsti terminai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statybos įstatyme imperatyviai nurodyta, kad inspekcija reikalavimo įvykdymo terminą gali pratęsti tik 3 mėnesiams ir tik vieną kartą, o dėl termino pratęsimo ilgesniam laikui asmuo gali kreiptis į teismą. Atsakovas kreipėsi dėl to į Vilniaus apygardos administracinį teismą - 2013-02-15 sprendimu terminai buvo pratęsti iki 2013-10-02. Skyrius patikrinęs 2015-02-10 surašė patikrinimo aktus Nr. NPA-00-150210-00034, NPA-00-150210-00035, NPA-00-150210-00036, kuriuose nustatė, kad atsakovas neįvykdė reikalavimų.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savavališkos statybos aktai surašyti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto Z. V. surašytą žemės sklypo patikrinimo aktą ir prie jo pridėtą planą, kuriame nenurodyta kokia koordinačių sistema naudota atliekant matavimus. Jo sklypo koordinatės buvo nustatytos 2000 metais UAB „Urbanistika" teritorijos (objektas Nr. U-0307) nužymėjimo brėžiniu. 2003 m. lapkričio mėn. A. M. PĮ matininkai žemės sklypo ribas pažymėjo vietoje. Tvora buvo pastatyta pagal matininkų nurodytas koordinates. Jeigu Z. V. naudojo naują koordinačių sistemą, tai perskaičiuojant koordinates iš senos koordinačių sistemos į naują koordinačių sistemą paklaida vietoje gali siekti iki 1 metro. Mano, kad tai turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl jam priklausančio žemės sklypo ribos. Be to, Z. V. plane klaidingai nurodė, kad jis pastatė tvorą 0,44 m kaimyno A. K. žemės sklype. A. K. pats statė tvoros kampinius stulpus, nes jie susitarė, kad jis pastato tvoros stulpus, o jis pritvirtina tvoros lentas. Tarp jų niekada nebuvo ginčo dėl tvoros, todėl neaišku kodėl šioje dalyje tvora buvo matuojama, kodėl nurodoma, kad tvora šioje vietoje yra jo žemės sklypo ribos ir kodėl teismo ieškovas reikalauja ją nugriauti. Ūkinio pastato-garažo statybai statybos leidimas nereikalingas, tačiau jeigu jis yra arčiau nei 3 m. iki sklypo ribos, reikalingas gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimas. Po savavališkos statybos akto surašymo su žemės sklypo naudotoju nepavyko susitarti dėl sutikimo statyti ūkinį pastatą-garažą ant žemės sklypo ribos. Tačiau 2015-02-06 pasikeitė gretimo žemės sklypo naudotojas, juo tapo Vilniaus Trakėnų gatvės daugiabučiu namų Nr. 27a, 29a savininkų bendrija. Su nauju naudotoju vyksta derybos dėl sutikimo išdavimo. Daugiabučio namo, esančio Trakėnų g. Nr. 27a, 29a, Vilniuje, savininkai žodžiu pareiškė, kad neprieštarauja, jog ūkinis pastatas-garažas būtų pastatytas ant žemės sklypo ribos ir nereikalauja nugriauti tvorą, patenkančią į bendrijos valdomą ir naudojamą žemės sklypą. Todėl mano, kad galima bus pašalinti savavališkos statybos padarinius nenugriaunat statinių, o gaunant pritarimą supaprastintam projektui ir gretimo žemės sklypo naudotojų sutikimą. Dėl ūkinio pastato 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2,4 m aukščio (31,5 kv.m. ploto) nurodo, kad tokio pastato nėra, nes jis neturi sienų. Faktiškai tai plastikinės dangos stogas tarp tvoros ir ūkinio pastato-garažo. Stogą laiko trys stulpai ir su garažu jis nesujungtas. Todėl vadinti stogą ūkiniu pastatu nėra pagrindo.
Trečias asmuo, A. K., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su V. B. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tvorą tarp jų žemės sklypų statė bendrai. Jo užsakymu buvo sumūryti kampiniai tvoros stulpai ir pastatyti tarpiniai metaliniai stulpeliai, o V. B. prie stulpų pritvirtino medines lentas. Dėl tvoros pastatymo tarp jų ginčo nebuvo ir nėra, todėl nesupranta ieškinio reikalavimo nugriauti tvorą tarp jų sklypų.
Trečias asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2004-07-29 pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą parduoti 903 kv. m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). 2005-01-26 Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei atsakovas V. B. sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P0I/2005-137, kurios pagrindu atsakovas įsigijo 0,0903 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemės įstatymo 36 str. taip pat 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo" patvirtintais žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, atlieka valstybinės žemės naudojimosi kontrolę bei nustato valstybinės žemės užėmimo faktus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir surašė 2011-10-14 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-147, kuriame užfiksuotas valstybinės žemės užėmimas, o būtent, kad šiaurės rytinėje dalyje užimta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). dalis (užimtas plotas - 3 kv. m), pietrytinėje dalyje užimta valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (užimtas plotas-34 kv. m), pietinėje ir vakarinėje dalyje užimta valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (užimtas plotas - 160 kv. m) kuri aptverta tvora.
Atsiliepimas
Trečias asmuo, Vilniaus Trakėnų gatvės daugiabučių namų Nr. 27a, 29a savininkų bendrija, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad 2015-01-09 jie pasirašė valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį dėl žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2015 atsakovas kreipėsi į bendriją su prašymu duoti sutikimą leisti statyti arba nenugriauti ūkinio pastato, garažo, tvoros, pastatytų ant sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ribos arba įsiterpiant į jį, tai yra nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo nuo gretimo sklypo ribos. 2015-03-26 Bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą tenkinti atsakovo prašymą ir duoti sutikimą palikti pastatytą tvorą bendrijos naudojamame žemės sklype bei leisti parengti supaprastintą ūkinio pastato-garažo projektą, pagal kurį ūkinis pastatas būtų pastatytas ant aukščiau nurodyto žemės sklypo ribos.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovui, bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. K.-B, priklauso 0,0903 ha gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e.b. 1t.45).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-11-07 ieškovas atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo patikrinti statiniai - tvora bei ūkio statiniai, atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir surašytas aktas Nr. (7.9)-FAK-3932, nustatyta, kad tvora pastatyta už žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ribos (e.b. 1t. 5-11).
2011-11-10 Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnyba raštu Nr. 49SDŽ-599, informavo ieškovą dėl žemės užėmimo (e. b.1t, 12-15). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnyba 2011-10-29 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė aktą Nr. 01-49-147. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas šiaurės rytinėje dalyje užėmė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 3 kv.m. ploto dalį, pietrytinėje dalyje užėmė žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0167:2596, dalį (užimtas plotas-34 kv. m), pietinėje ir vakarinėje dalyje užimta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (užimtas plotas - 160 kv. m).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo užimti žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai 0101-0167-0581 (kadastro numeris 0101/0167:581) bei 4400-2161-8471 (kadastro numeris 0101/0167:2596) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (e.b. 1t. 48-64).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, 2012-01-25 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120125-00016 dėl savavališkai pastatytos 90,74 ilgio ir 1,5 m aukščio tvoros ir įpareigojo atsakovą nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kurie būtini šalinant savavališkos statybos padarinius (e.b.l. 1t.16-18). 2012-01-26 reikalavimu Nr. REI-00-120126-00023 iš atsakovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-07-26 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius Rasytės g. 26, Vilniuje - nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę (e.b. 1t. 26-27).
2012-03-28 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120328-00139 už tai, kad savavališkai pastatytas 7 m ilgio ir 4,5 m pločio ūkinis pastatas (e. b. 1t. 28-29). 2012-03-28 surašytu reikalavimu Nr. REI-00-120328-00134 iš atsakovo buvo pareikalauta iki 2012-09-28 nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę (e.b. 1t. 30-31).
2012-03-28 ieškovas surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120328-00138 už tai, kad savavališkai pastatytas 7,10 m ilgio ir 7,10 m pločio ūkinis pastatas-garažas (e. b. 1t. 32-33). 2012-03-28 inspekcijos reikalavimu Nr. REI-00-120328-00133 iš atsakovo buvo pareikalauta iki 2012-09-28 nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą-garažą ir sutvarkyti statybvietę (e. b. 1t. 34-35).
Pažymėtina, kad su visais savavališkos statybos aktais bei reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nustatytus reikalavimų įvykdymo terminus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-15 priėmė sprendimą ir pratėsė reikalavimų įvykdymo terminus iki 2013-10-02 (e.b. 1t. 20-23).
Ieškovas 2015-02-10 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. NPA-00-150210-00034, Nr. NPA-00-150210-00035, Nr. NPA-00-150210-00036 konstatavo, kad atsakovas nepašalino savavališkos statybos padarinių (e.b. 1t. 24, 38-44).
Bylos medžiaga patvirtina, kad aukščiau nurodyti savavališkos statybos aktai bei reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta savavališkos statybos sąvoką- savavališka statinio statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodoma minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. DI-812 patvirtinto Statybos techninį reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas" 1 lentelės „Pastatai" 2 eilutę atsakovo pastatytas ūkinis pastatas - garažas, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto) priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui, ūkinis pastatas 4.5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2,40 m aukščio (31,5 kv. m ploto) priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui, 90.74 m ilgio ir 1,5 aukščio tvora pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 patvirtinto Statybos techninį reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas" 2 lentelės „Inžineriniai statiniai" 3.1 eilutę priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Šiuo atveju II grupės nesudėtingam statiniui ūkiniam pastatui - garažui, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto) pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedo 2.2. papunktį statant II grupės nesudėtingą statinį mieste rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, privalomi. Statant ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto) ir 90,74 m ilgio ir 1,5 aukščio tvorą, priskirtinus I grupės nesudėtingiems statiniams, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.3 papunktį taip pat Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog minėtų I grupės ir II grupės nesudėtingų statinių statybai ne atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo būtini rašytiniai žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų sutikimai, o II grupės nesudėtingam statiniui ūkiniam pastatui (garažui) - reikia rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui. Atsakovas nei vieno iš nurodytų dokumentų ieškovui nepateikė, ko pasekoje buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Įvertinus teisinį reglamentavimą ir rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad atsakovas be statybą leidžiančių dokumentų vykdė statybos darbus.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, siekdamas patikrinti atsakovo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, dėl valstybinės žemės užėmimo bei atsakovo į bylą pateiktus Žemės sklypo planą, parengtą UAB „Alkesta“ bei sklypo ribų planą ( p.b. b.l. 94-95) užsakė naują žemės naudojimo patikrinimą (e.b. 1t. 136). Į bylą pateiktas Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-07-09 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-275, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), tvora pastatyta gretimų žemės sklypų ribose, užimamas gretimo žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) plotas 151 kv.m., gretimo žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) plotas 31 kv.m. ir gretimo žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) plotas 2 kv.m. (e.b. 1 t.141-144).
Atsakovas nurodo, kad trečias asmuo - Trakėnų gatvės daugiabučių namų Nr. 27a, 29a savininkų bendrija, kuris nuomos sutarties pagrindu naudojasi valstybės žeme, kurios dalyje yra pastatyta dalis ginčo tvoros bei pastatai, pastatyti nesilaikant nustatytų atstumo nuo gretimų žemės sklypų ribos, yra davusi sutikimą ir neprieštarauja, kad tvora stovėtų jiems išnuomotame žemės sklype. Turto valdymas, tai teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 7 straipsnyje apibrėžtas subjektų, kurie valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, ratas. 1999-03-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 43 punkte nustatyta, kad žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Taigi, atsakovas, siekdamas įteisinti neteisėtą statybą, turi gauti ne valstybinės žemės naudotojo, tai yra nuomotojo, o subjekto, valstybinę žemę valdančio patikėjimo teise, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos, pritarimą.
Aplinkybę, kad aukščiau minėti trys nesudėtingi statiniai yra savavališkos statybos, patvirtina tai, kad atsakovas neturi rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo supaprastintam statybos projektui bei trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ant kurio žemės iš dalies/visiškai stovi pastarieji statiniai, rašytinio sutikimo. Minėti dokumentai yra būtini savavališkoms statyboms įteisinti (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4-5 p. ir 28 d.).
CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. CK 4.103 str. 3 d. įtvirtinta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo klausimą, išsprendžia įstatymo nustatyta tvarka. CPK 273 str. 2 d. numatyta, kad teismas nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. teismas savo sprendimu gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas siekia įteisinti savavališką statybą: parengė pagalbinės ūkio paskirties nesudėtingo pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą, be to, valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja, kad būtų palikta atsakovo savavališkai pastatyta tvora bei ūkio pastatas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinį – per nustatytą terminą leisti atsakovui įteisinti savavališką statybą. Iš į bylą pateikto šalių ketinimo išspręsti ginčą taikiu būdu akivaizdu, kad tam neprieštarauja ir ieškovas (e.b. 2 t. ). Tai, kad pirmiausia turėtų būti taikomas savavališkos statybos įteisinimo padarinys, o tik po to kiti padariniai, įtvirtinti įstatyme, patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Pirmiau nurodytam įpareigojimui įvykdyti atsakovui nustatytinas aštuonių mėnesių terminas. Per nustatytą terminą atsakovui neįteisinus savavališkos statybos, atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per du mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą,7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 43 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Už šioje byloje pareikštą neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš esmės patenkinus ieškinį, nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Nustatyti atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) aštuonių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus neteisėtai pastatytiems statiniams įteisinti.
Per teismo nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, įpareigoti atsakovą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per du mėnesius nuo nurodyto termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius- nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą,7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 43 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, bei sutvarkyti statybvietę.
A. V. B, a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo - leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą -garažą, 7,10 m ilgio, 7,10 m pločio ir 3,4 m aukščio (50,41 kv. m ploto), ūkinį pastatą 4,5 m ilgio, 7,0 m pločio ir 2, 40 m aukščio (31,5 kv. m ploto), tvorą 90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.