- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1607-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24350-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- E. S. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, institucija išvadai duoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 320 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavesti ieškovei uzufrukto teise disponuoti išlaikymui skirtomis lėšomis, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 3 297 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur neturtinės žalos, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas, gimęs ieškovės, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, šeimoje, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, kuri įrašyta į vaiko gimimo faktą patvirtinantį (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašą registruojant vaiko gimimą, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnis. Tačiau iš į bylą pateiktos vaiko paso kopijos matyti, kad šalių nepilnamečiam sūnui 2019 m. sausio 14 d. išduotas Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio pasas, jis yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis. Atsakovas taip pat yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, todėl teismas padarė išvadą, kad byloje yra užsienio (tarptautinis) elementas. Tai reiškia, kad visų pirma turi būti išspręstas jurisdikcijos klausimas, t. y. nuspręsta ar byla priklauso Lietuvos teismo, ar kitos valstybės teismo kompetencijai.
4. Tarptautinių teisės aktų, reguliuojančių jurisdikcijos klausimą tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos nėra, taip pat nesant tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sudarytai dvišalei sutarčiai dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, kur būtų išspręsti šių valstybių teismų jurisdikcijų kolizijų klausimai, nagrinėjamai bylai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintos Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos klausimus. Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymas, pagal kurią Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas yra JAV pilietis, o šalių nepilnametis vaikas taip pat įgijo šios šalies pilietybę, teismas padarė išvadą, jog kilo pagrįsta abejonė dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo šalys yra atsakovas ir šalių nepilnametis vaikas, todėl sprendžiant jurisdikcijos klausimą pagal CPK 785 straipsnį, atsižvelgtina būtent į jų pilietybę.
5. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie tai, kad šalių vaikas įgijo JAV pilietybę, ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad vaikas nuo gimimo gyveno su ieškove Lietuvoje, padarė išvadą, kad jis JAV pilietybę įgijo ne gimdamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių nepilnametis vaikas gali būti netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Tuo atveju, Lietuvos Respublikos teismai neturėtų jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas sprendė, jog ieškovė turėtų pateikti teismui įrodymus apie tai, kad vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę ir teismas turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimus dėl vaiko išlaikymo.
Šalies argumentai
6. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovė taip pat buvo įpareigota pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus. Ieškovė nepateikė teismui ieškinio priedo – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertimo. Tiek prašymas, tiek nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti įteikta atsakovui, kuris turi teisę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių skųsti. Atsakovui turi būti sudaryta galimybė susipažinti ne tik su teismo nutarties, bet ir su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turiniu, todėl teismas įpareigojo ieškovę pateikti teismui šio prašymo vertimą į atsakovui suprantamą kalbą. Ieškovė, teikdama tik teismui žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymą, atstovavimo sutartį, neišversdama jų į atsakovui suprantamą kalbą, nepagrįstai nevykdo nutartyje nurodyto įpareigojimo išversti visus ieškinio priedus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė (apeliantė) R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių procesinių reikalavimų priimti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko teisę į teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes skundžiamojoje nutartyje nurodė visiškai naujus ieškinio trūkumus, kurie nebuvo nurodyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje teismui pirmą kartą nustatant ieškinio trūkumus. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) imperatyvą, nes įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, nenurodė būdo kaip tai padaryti. Apeliantės nuomone, jokių naujų įrodymų, siekiant įrodyti jos vaiko turimą pilietybę, nereikia, nes šis faktas byloje jau tinkamai ir visapusiškai pagrįstas dokumentais. Be to, teismas ne tik turėjo teisę bei pareigą įsitikinti vaiko turima Lietuvos pilietybe, bet ir turėjo teisę papildomai pasitikrinti šios informacijos autentiškumu per viešųjų registrų duomenis. Pažymėjo, kad teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą šio turinio ginče kur egzistuoja viešasis interesas ginti nepilnamečio vaiko teises, tai privalo būti daroma remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, t. y. teismas privalo objektyviai vertinti ar delsimas priimti ieškinį ir įpareigojimas ieškovę šalinti jo trūkumus nepažeidžia vaiko teisę į teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.
7.2. Apeliantė nurodo, kad ieškovės vaikas pastoviai gyvena Lietuvoje, todėl net ir darant nepagrįstą prielaidą, jog vaikas neturi Lietuvos pilietybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.16 straipsnio 3 dalimi jis turi teisę į teisminę gynybą pagal Lietuvos Respublikos teisę, remiantis esminiu ryšiu su Lietuvos Respublika. Teisminiai ginčai pilietybės klausimais yra išimtinai administracinės kompetencijos ir juos administracinės teisenos tvarka sprendžia Vilniaus apygardos administracinis klausimas. Todėl motyvai apie ieškovės nepilnamečio vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, teisės į Lietuvos pilietybę išsaugojimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ne šios kompetencijos teismui priskirtinas klausimas.
7.3. Apeliantė teikdama procesinių dokumentų vertimus teismui papildomai 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešime paaiškino, kad ieškinio pirmas ir antras priedai nebuvo verčiami, nes jie skirti išimtinai teismui (t. y. žyminio mokesčio kvitas, atstovavimo sutartis). Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teikiamas tik teismui be vertimo į anglų kalbą, nes vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovės prašymas nagrinėtinas nepranešus atsakovui. Visi duomenys apie byloje sumokėtą žyminį mokestį yra nurodyti ieškovės išverstame patikslintame ieškinyje. Teismui kartu su ieškiniu privalo būti pateikiami ir duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Šis įrodymas neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo procesinių teisių tinkamam įgyvendinimui. Identiškai turi būti vertinamas ir teismo reikalavimas versti ieškovės ir jos atstovo pasirašytą atstovavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Trūkumų nustatymas neužkerta kelio bylos nagrinėjimui.
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, jog atsakovas yra JAV pilietis, šalių nepilnametis vaikas taip pat įgijo šios šalies pilietybę, todėl teismas pagrįstai visų pirma aiškinosi jurisdikcijos klausimą, t. y. ar byla priklauso Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijai, ar kitos valstybės teismo kompetencijai (CPK 782 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismui kilo abejonė dėl šalių nepilnamečio vaiko pilietybės, nes pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaikas gali būti netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, jog byloje pateikti dokumentai tinkamai ir visapusiškai įrodo jos vaiko turimą pilietybę, jokių naujų įrodymų pateikti nėra būtina. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali pareikalauti ieškovo pateikti bet kokius dokumentus ar įrodymus, svarbu yra tik tai, kad jie būtų susiję su nagrinėjamu ginču. Vadinasi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti, nes privalėjo išspręsti jurisdikcijos klausimą. Teismas, siekdamas įsitikinti ar nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gali pareikalauti ieškovės bet kokių galimų gauti įrodymų. Apeliantė nurodo, jog teismas įpareigodamas ieškovę šalinti tariamus ieškinio trūkumus, nurodė pateikti teismo neapibrėžtus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Tuo atveju jei ieškovei neaišku kokius dokumentus ar įrodymus ji turi pateikti teismui, ji gali pateikti prašymą teismo nutartį išaiškinti.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės pozicija, kad ji neprivalo išversti jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsakovas turi teisę gauti visus ieškovės pateiktus procesinius dokumentus išverstus į jam suprantamą kalbą, tuo labiau, kad jis turi teisę dėl nutarties laikinųjų apsaugos priemonių klausimu pateikti atskirąjį skundą.
13. Vertinant skundo argumentus dėl reikalaujamo žyminio mokesčio kvito ir atstovavimo sutarties vertimo į atsakovui suprantamą kalbą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti trūkumai yra pertekliniai ir nesudarytų pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Tačiau savaime, šių trūkumų nurodymas skundžiamoje nutartyje nėra pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, nes ieškinio priėmimo klausimas bus sprendžiamas vėliau.
14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko teisę į teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, nes skundžiamojoje nutartyje nurodė visiškai naujus ieškinio trūkumus, kurie nebuvo nurodyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje teismui pirmą kartą nustatant ieškinio trūkumus. Tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta. Pateiktas ieškinys ar jo priedai neturi turėti esminių trūkumų. Civilinio proceso normos nereglamentuoja ieškinio trūkumų šalinimo veiksmų skaičiaus, todėl teismas, matydamas kad ne visi ieškinio trūkumai buvo nurodyti, gali priimti papildomą nutartį ieškinio trūkumų klausimu.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.