Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini),, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta prie Kelmės rajono savivaldybės, teistas:

1) 1985-12-24 Kelmės rajono teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu;

2) 1986-03-11 Kelmės rajono teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) 1990-03-14 Kelmės rajono teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu;

4) 1991-03-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal BK 76 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 13 metų, BK 26 str. pagrindu pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 2003-08-21 Kauno apygardos teismo pritaikius 2002-10-29 Įstatymo Nr. IX-1162 3, 10 straipsnius, veika perkvalifikuota į BK 239 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atlikęs 2003-08-27;

5) 2006-09-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) 2007-08-07 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7) 2009-08-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu;

8) 2012-01-25 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 90 parų areštu;

9) 2015-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2016-04-29 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs;

10) 2017-03-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį 90 parų areštu;

11) 2017-04-25 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinus su 2017-03-22 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2018-08-03, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, 2011-01-20 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2011-06-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį, subendrinus su 2010-02-11 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3) 2012-09-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

4) 2013-02-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį, subendrinus su 2012-09-26 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

5) 2016-06-06 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6) 2018-02-27 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

7) 2018-09-06 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

8) 2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), bausmes subendrinus, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinus su 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatyta tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokole (b. l. 6-13) užfiksuota nukentėjusiojo V. A nurodyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 4B. Matyti, kad šaligatvis išklotas trinkelėmis, įvykio vieta yra prie daugiabučio gyvenamojo namo, netoli prekybos centro ,,Maxima", kitų parduotuvių.

Teismo medicinos specialistas, atlikęs asmens tyrimą, pateikė išvadą (b. l. 46), kad V. A. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėms ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. V. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apatinio žandikaulio sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis.

BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chu­li­ga­niš­kų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamieji viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jų veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji V. M. ir E. S. viešoje vietoje – miesto centre, judrioje miesto gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, netoli parduotuvių - dienos metu, atsitiktinių praeivių akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam V. A. Įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą, nukentėjusiojo parodymus, paties kaltinamojo E. S. paaiškinimus, darytina išvada, kad E. S. sudavė kumščiu vieną kartą V. A. į veidą, dėl ko atsirado kraujosruva nukentėjusiojo dešinės akies srityje. Sužalojimų nukentėjusiajam dėl įspyrimų nepadaryta, tačiau ir nukentėjusysis patvirtino, ir patys kaltinamieji pripažino, kad įspyrė V. M., po E. S. smūgio į veidą nugriuvusiam ant žemės. Spardymo žymių nukentėjusiojo kūne nenustatyta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad jam buvo įspirta į krūtinę, teismo posėdžio metu kaltinamieji pripažino, kad po vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam, E. S. – į krūtinės sritį, V. M. – į kojos sritį. Kaltinamieji kaltais prisipažino, teismo posėdžio metu detaliai papasakojo įspyrimo aplinkybes, E. S. nuosekliai paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dar nebuvo išsiblaivęs nuo besaikio alkoholio vartojimo prieš sulaikymą, todėl įvykio aplinkybes nurodęs netiksliai, be to, smūgių skaičius ar įspyrimo vieta veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimui neturi reikšmės, todėl teismui nėra pagrindo abejoti kaltinamųjų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja įrodymus vertinti kaltinamųjų naudai. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad kaltinamieji tyčia po vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam V. A., E. S. – į krūtinės sritį, V. M. – į kojos sritį. Nors iš kaltinamųjų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jie neturėjo tikslo trikdyti viešąją tvarką, tačiau fizinio smur­to panaudojimas (smūgių sudavimas) prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmo­nių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie kaltinamųjų veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, todėl kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių.

Kaltinamųjų V. M. ir E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie kaltais prisipažino ir gailisi nusikaltę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Abu kaltinamieji nusikalto turėdami neišnykusius teistumus už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, jų padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvą, todėl kaltinamųjų V. M. ir E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sudavė vieną smūgį, nepadarydamas sužalojimo. Tačiau jis teistas, turi neišnykusį teistumą už analogišką veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, už ką buvo nuteistas švelnia bausme - laisvės apribojimu, tačiau ši bausmė jam buvo pakeista areštu, piktybiškai pažeidinėjat laisvės apribojimo bausmės sąlygas. Už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2017 m. balandžio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, atlikęs bausmę iš įkalinimo įstaigos paleistas 2018 m. rugpjūčio 3 d., tačiau praėjus vos keliems mėnesiams jis ir vėl nusikalto. V. M. niekur nedirba ir niekada nedirbo (b. l. 150), pastovios gyvenamosios vietos neturi (b. l. 153). Po paleidimo iš įkalinimo įstaigos jis 14 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už pasirodymą viešoje vietoje apsvaigus nuo alkoholio, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir svetimo turto sunaikinimą (b. l. 137-149). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu ir nusižengia, todėl ir itin švelniomis bausmėmis bausmių tikslai negali būti pasiekti, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas V. M. asmenybei, jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti V. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti bausmę, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajam, nuo suduoto smūgio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nebuvo, ankstesnę bausmę jis yra atlikęs, todėl paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ji skirtina vidutinės trukmės.

Kaltinamasis E. S. nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu (b. l. 78-81) kardomoji priemonė - suėmimas – jam buvo pakeista rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, teismo paskirti įpareigojimai, kurie turėjo sulaikyti E. Stulgį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad jis daugiau nenusikalstų. Tačiau išėjęs į laisvę E. S. gyvenimo būdo nepakeitė, teismo įpareigojimų nevykdė. Kaip jis nurodė teismo posėdžio metu, į savo nuolatinę gyvenamąją vietą (Rietavo seniūniją) jis nesugrįžo, liko gyventi Kelmėje, apsistodavo pas mažai pažįstamus asmenis, su kuriais nuolatos girtavo, gyvenamojo būsto nesusirado, buvo apsigyvenęs ūkininko R. K. namuose, (duomenys neskelbtini), tačiau ten faktiškai nedirbo. Būdamas jauno ir darbingo amžiaus jis niekur nedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo (b. l. 97-98). Vien 2018 metais jis 11 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 82-89). Toks kaltinamojo E. S. elgesys rodo, kad jis ignoruoja jam parodytą teismo pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, nesistengia keisti savo elgesio ir nedaro reikiamų išvadų, išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jo netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, todėl bausmės tikslai negali būti pasiekti jo neizoliavus nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skirtina griežtesnė nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 284 straipsnio sankcijoje.

Kadangi kaltinamieji kaltę pripažįsta, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendis, kuriuo E. S. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, neįsiteisėjęs („Liteko“ duomenimis), juo paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo momento po nuosprendžio paskelbimo.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 17 d.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems V. M. ir E. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.