Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo momento po nuosprendžio paskelbimo.

E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. M. ir E. S. apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniais skundais nuteistieji V. M. ir E. S. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. M. pirmosios instancijos teismo skyrė 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino 1/3.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su V. M. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas net 11 kartų, jis jau 2017-03-22 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baustas už analogišką nusikalstamą veiką 90 (devyniasdešimties) parų areštu, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus 3 (trims) mėnesiams nuo jo paleidimo į laisvę atlikus bausmę (1 t., b. l. 124-133). Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad V. M. daug kartų baustas administracine tvarka, ne kartą už viešosios tvarkos pažeidimus (vien 2018 m. jis baustas už viešosios tvarkos pažeidimus 10 kartų), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 137-149). Nuteistasis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, niekur nedirba (1 t., b. l. 150). 2018-11-12 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad V. M. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153). Iš 2018-11-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad V. M. yra Narkologinio kabineto įskaitoje (1 t., b. l. 156). Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog V. M. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

10. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad V. M. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo V. M. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas.

11. Pagrindo švelninti V. M. paskirtą bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į blauzdą ir nukentėjusiajam savo veiksmais nepadarė sveikatos sužalojimo.

12. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam V. M. pripažinus įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu.

13. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė V. M. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti 2019-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

15. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. S. pirmosios instancijos teismo skyrė 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino 1/3.

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su E. S. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis praeityje teistas 8 kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (1 t., b. l. 68-73). Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. S. atžvilgiu 2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu E. S. nuteistas laisvės atėmimu už dviejų nusikalstamų veikų – vagysčių padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams (1 m.). Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 iki aštuonių mėnesių (8 mėn.) laisvės atėmimo. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad E. S. daug kartų baustas administracine tvarka, ne kartą už viešosios tvarkos pažeidimus (vien 2018 m. už viešosios tvarkos pažeidimus baustas net 8 kartus), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 82-96). Nuteistasis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, niekur nedirba (1 t., b. l. 97-98). 2018-11-13 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nustatyta, kad E. S. išsilavinimas – pagrindinis, jis nevedęs, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) – negyvena. Seniūnija nusiskundimų dėl E. S. nėra gavusi (1 t., b. l. 101). Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog E. S. neigiama vertybių orientacija yra susiformavus jau ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

17. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas (skirtas 1 kartą) ar areštas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Be to, jam jau 3 (tris) kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. S. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo E. S. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę bei parenkant mažesnį bausmės dydį nei tai padarė apylinkės teismas.

18. Pagrindo švelninti E. S. paskirtą bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės apylinkės teismo jau buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką.

19. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam E. S. pripažinus įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu.

20. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. S. atžvilgiu 2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu E. S. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį, ankstesnis - 2019-01-03 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendis - nebuvo įsiteisėjęs, jis įsiteisėjo 2019-03-14 Šiaulių apygardos teismui nutartimi atmetus nuteistojo E. S. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 361-362 straipsniais, skundžiamu ir 2019-01-03 nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas turi būti išspręstas paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo.

22. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė E. S. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti 2019-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. M. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.