Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 113-114) prašė solidariai iš atsakovų priteisti 5.487,76 Lt skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, susidariusios laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 225-236) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteista 5.487,76 Lt skola už gyvenamosios patalpos nuomą, nes ieškovė vienašališkai padidino nuomos mokesčio dydį nustatydama kaupiamąjį mokestį ir skola susidarė išimtinai dėl kaupiamojo mokesčio. Pagal tarp ieškovės ir apeliantės sudarytą 2003-06-30 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau - nuomos sutartį), apeliantė iki 2008-01-01 už nuomojamas patalpas, adresu Kaunas, Baltų pr. 161-16, tvarkingai mokėjo LR Vyriausybės ir Kauno m. savivaldybės valdybos 2001-12-18 sprendimu Nr. 1716 „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio nustatymo, jo surinkimo tvarkos“ patvirtintą nuomos mokestį. Tačiau 2007-09-13 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-458 buvo patvirtintas naujas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame nustatyta, kad nuo 2008-01-01 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai privalo mokėti nuomos mokestį, susidedantį iš dviejų dalių, t. y. kaupiamąjį mokestį ir išlaidas gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti, todėl, apeliantės teigimu, ieškovė, patvirtinusi naują Aprašą, privalėjo nuomininkus apie nuomos mokesčio perskaičiavimą informuoti bei su jais suderinti iš esmės padidėjusį nuomos mokesčio dydį. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovė neprivalėjo suderinti su apeliante naujo nuomos mokesčio dydžio, nes mokesčiai, jų dydžiai bei tarifai nustatomi teisės aktuose, o ne tokių paslaugų tiekėjo ir gavėjo susitarimais. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato tik nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, o ne patį nuomos mokesčio dydį, kuris gali būti nustatytas tik sutarties šalių tarpusavio susitarimu ar atitinkamu pakeitimu. Teismas iš viso nevertino byloje esančių įrodymų apie iki 2008-01-01 apeliantės mokėtą nuomos mokesčio dydį, kuris buvo keletą kartų mažesnis, ir nežiūrint į tai, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Bet koks pakeitimas, keičiantis nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir atitinkamai nuomos mokesčio dydį, vadovaujantis CK 2.36 str. 1 d., 6.223 str. ir Nuomos sutarties 7 p., privalo būti suderintas su kiekvienu nuomininku, atitinkamai pakeičiant iki naujo teisės akto pakeitimo galiojusias nuomos sutartis. Ieškovė vienašališkai pakeisdama nuomos sutartį, pakeitė esminę šios sutarties sąlygą, nuomos mokesčio dydį priskaičiuodama ir kaupiamąjį mokestį, prieš tai nesuderindama su apeliante ir neturėdama jos sutikimo (ieškovės pareigą suderinti padidinto nuomos mokesčio dydį atitinkamai pakeičiant ir nuomos sutartis numatė ir pačios ieškovės sprendimo Nr. T-458 3.4 p. ir Aprašo 20 p., kuriame numatyta, kad nuomininkui turi būti pateiktas suderinti Aprašo priede nurodytas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas (toliau – Aktas), kuris tampa neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalimi tik jį pasirašius ir su juo sutikus nuomininkui, kuris apeliantei pateiktas nebuvo). Nuomos sutartis su apeliante buvo sudaryta 2003-06-30, iki Aprašo įsigaliojimo, todėl šis Aprašas gali būti taikomas tik naujai sudaromoms gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Be to, CK 6.583 str. 6 d. numato, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį negalioja. Be to, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nevertino kaupiamojo mokesčio teisėtumo ir dėl kaupiamojo mokesčio nieko nepasisakė. Apeliantės teigimu, kaupiamojo mokesčio rinkimas prieštarauja Nuomos sutarties sąlygoms, jo nustatymas – CK ir Vyriausybės 2001-05-23 nutarimui Nr. 603, bei socialinio būsto suteikimo principams. Nuomininko prievolė apmokėti kapitalinio remonto išlaidas nebuvo ir nėra numatyta nei Nuomos sutartyje nei jokiame įstatyme, todėl vienašališkai ieškovė nustatydama kaupiamąjį mokestį neteisėtai perkėlė nuomotojo pareigas nuomininkui ir tokiu būdu iš esmės pažeidė apeliantės teises ir nuomos Sutarties sąlygas. Būtent nuomotojas, o ne nuomininkas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto turto remontą. Vyriausybės 2001-05-23 nutarimui Nr. 603 prieštarauja dėl to, kad ieškovė jį nustatė neturėdama patalpų savininkų sprendimo (Minėtu nutarimu patvirtintų Nuostatų 8.8 p.). Be to, kadangi valstybė, suteikdama gyvenamąjį būstą šeimoms, neturinčioms ir negalinčioms įsigyti nuosavo būsto, tokiu būdu jas remia, tai mokestis už jo nuomą niekaip negali apimti kitų nei tokio būsto nuomos administravimo išlaidų. Be to, kaupiamojo mokesčio dydis yra ekonomiškai nepagrįstas: apeliantės nuomojamam butui mėnesinis kaupiamasis mokestis įvertinus bendrą naudingą plotą (83,37 m²) sudarytų tik 103,8 Lt, kai tuo tarpu ieškovė nuo 2008-01-01 iki 2008-11-30 reikalavo mokėti apie 183 Lt kaupiamąjį mokestį, taip pat apskaičiavimo formulėje naudojamas koeficiantas K1, geros būklės turtui yra didesnis, nei blogos būklės turtui, kas prieštarauja logikai.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad atsakovė nekelia ir nekėlė jokių reikalavimų dėl ieškovės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar jos teisėtumo, nesikreipė į teismą dėl Aprašo teisėtumo, todėl laikytina, nustatyta mokesčio rinkimo tvarka yra teisėta ir privaloma vykdyti, o bendrosios kompetencijos teismai neturi teisinio pagrindo nesivadovauti Apraše įtvirtinta tvarka priimant sprendimą. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo sprendimais a. b. Nr. I-4-554/2009 ir Nr. I-382-423/2010, teigiant dėl mokesčio teisėtumo ir atitikimo teisės aktų normoms. Apeliantės argumentai, kad mokestis buvo paskaičiuotas vienašališkai ir neinformavus apeliantės yra nepagrįsti, nes Kauno m. savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ yra norminis administracinis teisės aktas, apie jo priėmimą visuomenė informuota viešai. Be to, apie mokesčio padidėjimą apeliantė buvo informuojama pranešimais, tačiau juos gaudama ir matydama padidėjusią sąskaitą už gyvenamosios patalpos nuomą, kurią sudaro ir kaupiamosios lėšos, nesikreipė nei į AB „C. S.“, vykdžiusią ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų administravimo paslaugas, nei į ieškovę – dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo, tačiau toliau naudojasi ieškovės patalpomis. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pasikeitęs nuomos mokesčio dydis taikomas tik naujai sudaromoms socialinio būsto nuomos sutartims, kai minėto 2007-09-13 sprendimo Nr. T-458 5 p. aiškiai apibrėžia šios tvarkos taikymo ribas visiems socialinio būsto nuomininkams. Be to, kaupiamąsias lėšas, kaip vieną iš nuomojamų patalpų nuomos mokesčio sudedamųjų dalių, numato Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tarkos aprašo 2 p., todėl kaupiamojo mokesčio nustatymo tvarka prieštarauti Vyriausybės nutarimui Nr. 472 negali. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2009-03-16 sprendimu a. b. Nr. I-4-554/2009 nusprendė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo IV skyrių „kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“ pripažinti teisėtu, todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, jog kaupiamojo mokesčio dydis yra ekonomiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl kaupiamojo mokesčio dydžio nustatymo, ieškovė turėjo pasitarti su patalpų savininkais, turėti jų sprendimą. 2001-04-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 472 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 p. nustatyta, jog kaupiamųjų lėšų, kurių reikės savivaldybių nuomojamoms gyvenamosios patalpoms ir su jomis susijusiems namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, dydį savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimo Nr. 472 2.2. punkte numatytos išlaidos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), vadovaujantis Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, 7 punktu, nėra įtrauktos į Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Pagal LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimo Nr. 472 4 punktą, šias išlaidas nustato daugiabučio namo savininkų bendrija arba bendrosios nuosavybės administratorius. Taip pat apeliantė teigia, jog ginčo mokestis prieštarauja socialinio būsto nuomos principams, tačiau apeliantė nenurodo, kokiu teisės aktu remiantis ji mano, kad jai skaičiuojamas nuomos mokesčio dydis nelaikytinas nekomerciniu, nepateikia jokių perskaičiavimų, ar kitų įrodymų, nepateikia palyginimo su rinkoje esančiais nuomos įkainiais, kuriais būtų galima pagrįsti apeliacinio skundo motyvus.