Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

nuteistajam S. Z. (S. Z.) ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, S. Z. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės naudai konfiskuojant S. Z. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) ir kitus daiktus.

Iš S. Z. UAB „Circle K Lietuva“ naudai priteista 766,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš S. Z. ir E. T. (E. T.) UAB ,,Circle K Lietuva“ naudai solidariai priteista 619,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš S. Z. UAB „Emsi“ naudai priteista 562,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš S. Z. ir E. T. UAB ,,Emsi“ naudai solidariai priteista 148,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš S. Z. ir E. T. UAB ,,Baltic Petroleum“ naudai solidariai priteista 83,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš S. Z. UAB „Alauša“ naudai priteista 145,04 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš S. Z. ir E. T. UAB ,,S“ naudai solidariai priteista 148,28 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. T., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo panaikinti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuojantį požymį (atvira vagystė) ir jo atliktus veiksmus kvalifikuoti pagal lengvesnį nusikaltimą, nurodyti konfiskuotos transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vertę pinigais (BK 72 straipsnio 6 dalis) ir pusę konfiskuojamo turto grąžinti jo sutuoktinei. Taip pat prašo panaikinti jam inkriminuotą sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupėje ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su jam inkriminuota atvira vagyste, nes buvo remiamasi tik degalinės UAB ,,S“ darbuotojo V. P. parodymais, kuris parodė, jog E. T. vogė kurą iš degalinės. Vaizdo kamerų degalinėje nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas parodė, kad jį E. T. galėjo matyti, tačiau to tiksliai negali patvirtinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasakyta, jog svarbus paties kaltinamojo situacijos suvokimas, taigi, jis turi suvokti, jog yra stebimas. Kaltininkas turi žinoti, kad kiti asmenys supranta jo atliekamus neteisėtus veiksmus, jų pobūdį, tačiau tai ignoruoja. Šiuo atveju to nebuvo. Dėl atviros vagystės požymio inkriminavimo nei jis, nei E. T. nesutiko.

5. Taip pat nesutinka dėl automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimo, nes skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas turėjo nurodyti turto vertę, atsižvelgti į tai, kad automobilis pirktas iš jo sutuoktinės lėšų. Be to, šis turtas buvo įsigytas santuokos metu, todėl turi būti dalijamas pusiau. Jo sutuoktinė apie kuro vagystes nieko nežinojo, nusikaltimų darymo metu nedalyvavo, todėl jos turto dalis negali būti konfiskuota.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kvalifikavimo

10. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su jam inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atviros vagystės sudėtimi, nes teismas nustatydamas atviros vagystės požymius rėmėsi tik degalinės UAB ,,Skulas“ darbuotojo V. P. parodymais, kuris nurodė, jog jį E. T. galėjo matyti, tačiau to tiksliai negali patvirtinti. Taip pat cituoja kasacinio teismo praktiką ir nurodo, jog nustatant atvirosios vagystės požymį itin svarbu nustatyti paties kaltinamojo suvokimą, jo supratimą, jog yra stebimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su apelianto argumentais.

11. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Atvirumo požymis apibūdinamas dviem kriterijais, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą (objektyvusis kriterijus) ir kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (subjektyvusis kriterijus). Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

13. Iš byloje esančių vaizdo įrašų (t. 4., b. l. 32) neabejotina, jog degalinės UAB „S“ darbuotojas pastebėjo E. T. ir atkreipė dėmesį į jo veiksmus, įtarė, jog pilami degalai gali būti pavogti, degalinės operatorei V. P. pirštu parodė į E. T., taip įspėdamas darbuotoją, jog parodytas vaikinas galimai išvyks nesumokėjęs už kurą. Taigi, šiuo atveju neabejotinai nustatytas objektyvusis atvirosios vagystės kriterijus, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Visgi, esminiu elementu siekiant inkriminuoti atvirosios vagystės požymį yra subjektyvusis kriterijus nustatant kaltininko supratimą, jog jo veika yra pastebėta, kai jis žino, kad pašaliniai asmenys supranta jo veiksmų pobūdį ir to nepaiso. Iš byloje esančių duomenų nustatyti egzistuojant šios veikos subjektyviųjų požymį nėra pagrindo.

15. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, jog E. T. ir S. Z. savo veiksmais veikdami atvirai pagrobė UAB „S“ priklausantį 148,28 Eur vertės svetimą turtą ir taip savo veiksmais padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl to, atsižvelgiant taip pat į tai, jog pagrobto svetimo turto vertė neviršija BK numatytos 3 MGL dydžio ribos, E. T. ir S. Z. atžvilgiu dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nors E. T. nuosprendžio neskundė, tačiau sprendžiant, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymą E. T. nuteistas kaip S. Z. bendrininkas, nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir E. T. atžvilgiu.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. Z. veikos veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir veikiant kartu su E. T. pripažintos tęstine nusikalstama veika, atsižvelgiant į tai, kad S. Z. ir E. T. veiksmai bylos duomenimis, t. y. grobiant svetimą turtą pasireiškė sistemingais pasikartojančiais veiksmais – nuvykus į degalinę į automobilio baką ir/arba su savimi turėtas talpas būdavo pripilamas kuras, po ko, neatsiskaičius už degalus, iš degalinės būdavo pasišalinama. Jų motyvacija – gauti pinigų pagrobus kurą ir iš to užsidirbti. Veikas daryti buvo siekiama kuo daugiau, kad nebūtų sulaikyti, nuolat keisti valstybiniai numeriai, tai rodo kad veika, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pripažintina kaip tęstinė, kaltinamųjų tyčia grobti svetimą turtą nebuvo nutrūkusi.

17. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė klausimo dėl veikos kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, posėdyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip tęstinę kvalifikavo netinkamai. Principas tantum devolutum quantum appellatum, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka, nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, tačiau baudžiamajame procese nukrypti nuo apeliacinio skundo ribų teismas gali ne nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, o siekdamas užtikrinti jo teises, pagerinti procesinę padėtį (Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., bei 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog jų ištaisymas lengvina nuteistųjų padėtį, teismas sprendžia, jog yra būtina išeiti už apeliacinio skundo ribų.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007). Taip pat, nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Visgi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nusikalstamos veikos vertinimo tęstine nusikalstama veika neatsižvelgė į taip pat vieną iš esminių nustatinėtinų aplinkybių, jog tęstiniam svetimo turto grobimui keliamas dar vienas reikalavimas – grobimas turi vykti iš vieno šaltinio (turto savininko) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-1073/2020).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad vagystės buvo įvykdytos tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis, nusikalstamas veikas skyrė trumpas laiko tarpas. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, jog veikos atliktos siekiant įvykdyti vieną kaltininko nusikalstamą sumanymą – iš esmės S. Z. siekį gauti pinigų savo poreikiams (t. 6., b. l. 2-6), nes tuo metu jis niekur nedirbo, kiekvieną kartą apgalvojant, jog kitą kartą vykstant į Lietuvą ar reikiant pinigų juos gaus tokiu būdu. Taip pat ir E. T. nurodė, jog tai buvo jo būdas užsidirbti pinigų (t. 5., b. l. 34-36). Taigi akivaizdu, jog jų veiksmus jungė vienas sumanymas ir tikslas tokiu užsidirbti pinigų savo poreikiams. Be kita ko tai, jog darydami pirmą nusikalstamą veiksmą jie turėjo išankstinį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo darymo rodo tai, jog veikos nėra nutolusios viena nuo kitos, iš esmės atliktos tą pačią dieną ar kelių dienų skirtumu viena po kitos.

20. Visgi, nors nurodyti tam tikri tęstinės veikos kvalifikavimui reikalingi požymiai ir atitinka bylos aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog asmenų nusikalstama veika žala padaryta ne vienam ir tam pačiam subjektui, tačiau net keletui skirtingų kuru prekiaujančių bendrovių. Atsižvelgiant į nurodytą, laikyti, skirtingiems subjektams nusikalstamais veiksmais padarytą žalą tęstinės veikos sudedamosiomis dalimi nėra pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju tęstinėmis veikomis laikytinos tik tos veikos, kuriomis žala padaryta vienam subjektui - tai pačiai kuru prekiaujančiai įmonei.

21. Taigi, dėl nurodytų argumentų konstatuotina, jog S. Z. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir per pakankamai trumpą laiką, analogiškais veiksmais, pagrobdamas tos pačios rūšies dalyką – kurą, svetimą turtą iš skirtingų UAB „Circle K Lietuva“ priklausančių padalinių ir padarydamas 766,96 Eur vertės žalą padarė vieną tęstinę veiką, kuri galėtų būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat S. Z. veikdamas su E. T. ir pasisavinę iš skirtingų UAB „Circle K Lietuva“ padalinių svetimą jiems priklausantį turtą – kurą, ir padarydami 619,32 Eur žalą padarė vieną tęstinę veiką, kuri galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. Z. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir per pakankamai trumpą laiką, per kelis kartus, analogiškais veiksmais, pagrobdamas tos pačios rūšies dalyką – kurą, svetimą turtą iš skirtingų UAB „Emsi“ priklausančių padalinių ir padarydamas 562,70 Eur vertės žalą padarė vieną tęstinę veiką, kuri galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau, nuosprendį skundžia tik nuteistasis, o nesant prokuroro skundo, sunkinti nuteistojo padėtį draudžiama.

22. Visgi, remiantis išdėstytu, akivaizdu, jog skirtingiems subjektams nusikalstamais veiksmais padaryta žala turėtų būti vertinama kaip pavienės nusikalstamos veikos, tačiau nagrinėjamu atveju nurodytiems subjektams padaryta žala nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti, pagrobto turto vertė turi viršyti 3 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš pripažintų įrodytomis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalintinos aplinkybės dėl veikų UAB „Alauša“, UAB „Baltic Petroleum“ atžvilgiu, t. y., kad S. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. T. ir iš anksto susitaręs, bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 1 d., apie 18.59 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „Baltic Petroleum“ degalinę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir privažiavę prie kolonėlės Nr. 4, E. T. į iš anksto paruoštas talpas minėto automobilio bagažinėje pripylė dyzelinio kuro EFEKT 75.91 litrus, 83,43 Eur vertės sumai, kurio vieno litro kaina 1,099 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės, ir tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė UAB „Baltic Petroleum“ priklausantį 83,43 Eur vertės svetimą turtą; S. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs, bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 11.45 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „Alauša“ degalinę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir privažiavę prie kolonėlės Nr. 4, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpas minėto automobilio bagažinėje pripylė benzino A-95, 113,85 litrus, 145,04 Eur vertės sumai, kurio vieno litro kaina 1,274 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės, ir tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė UAB „Alauša“ priklausantį 145,04 Eur vertės svetimą turtą.

23. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais sutikti neturi pagrindo.

24. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas.

25. Iš bylos duomenų matyti, jog nusikalstamos veikos padarytos veikiant dviem asmenims. S. Z. neišlipant iš automobilio, tačiau iš esmės nurodant kokius veiksmus ir kur atlikti kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o kituose epizoduose E. T., ir jiems nurodytus veiksmus atliekant. Pats S. Z. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog <...> tada surado žmogų E. T.. Pastarajam pasiūlė 15 Eur už tai, kad jis apvogtų kolonėlę iki 3 MGL, t. y. pavogtų kurą. Baudžiamajame kodekse už baudžiamus nusižengimus atsakomybė eina iki 3 MGL, administracine tvarka. Kiek kartų E. T. su jo automobiliu pavogė degalų – jis neatsimena. Degalus pas E. T. prašė vogti kai reikėjo važiuoti į Latviją ir pirkti vaistus <...>. Taip pat E. T. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog <...> kaip ir minėjo ikiteisminio tyrimo duotose parodymuose, S. Z. pasiūlė jam užsidirbti. Pas jį buvo bloga finansinė padėtis ir jis sutiko <...>. Taigi, iš nurodyto, bei taip pat to, jog E. T. iš anksto žinojo kokią veiką reikės atlikti, už tai gaudavo atlygį, akivaizdu, jog asmenys veikė bendrininkaudami ir ši aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte, aprašant veiką.

26. Byloje taip pat nustatyta, jog S. Z. taip pat bendrininkaudamas veikė su ikiteisminio metu nenustatytu asmeniui, tai rodo, byloje esantys vaizdo įrašai, kuriose matyti S. Z. priklausantis BMW automobilis, taip pat atliekami analogiški, kaip ir veikiant su E. T., veiksmai vagiant kurą. Taigi, akivaizdu, jog analogišką susitarimą dėl nusikalstamų veikų darymo S. Z. sudarė ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Z. ir E. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę.

Dėl bausmės

28. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

29. Skirdamas bausmę S. Z., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog yra nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veika padaryta bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte) ir jam esant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog S. Z., padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, kaltinamasis visais atvejais veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – vedęs, nedirbantis, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, anksčiau teistas vienuolika kartų (6 tomas b. l. 16-104; 105-113; 114-115). Byloje nenustatytos BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo sąlygos. S. Z. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. ženkliai mažesnė nei sankcijoje nurodytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl, pašalinus iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, susijusias su veikomis, UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Alauša“ atžvilgiu, nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

Dėl automobilio konfiskavimo

30. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog iš jo konfiskuotas automobilis BMW įsigytas iš sutuoktinės lėšų, bei jiems esant santuokoje, be to sutuoktinė apie kuro vagystes nieko nežinojo, nusikaltimų darymo metu nedalyvavo, todėl jos turto dalis negali būti konfiskuota ir prašo priteisti konfiskuoto turto vertę pinigais ir grąžinti automobilį.

31. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tik tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

32. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008 ir kt.).

33. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog automobilis BMW nuosavybės teise priklauso S. Z., bei tai, jog minėtas automobilis buvo nusikalstamos veikos vykdymo priemonė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Nurodytos teismų praktikos kontekste, bei atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nenurodo jokių papildomų aplinkybių dėl kurių turėtų būti grąžintinas konfiskuotas automobilis, į automobilio nurodomą vertę - pagal pirkimo – pardavimo sutartį – 1000 Eur, pagal nuteistojo nurodomą vertę – 3000 - 3500 Eur teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė konfiskuoti automobilį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog taikyta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga, todėl tenkinti apelianto prašymą šioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

34. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kai kaltinamasis ar nuteistasis išteisinamas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog S. Z. ir E. T. išteisinti dėl nusikalstamos veikos UAB „S“ atžvilgiu ir pašalintos veikos aplinkybės dėl žalos UAB „Alauša“, UAB „Baltic Petroleum“ padarymo, nurodytų subjektų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Dėl žalos atlyginimo civiliniai ieškovai turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

35. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Z. nedirba, jam priklausantis turtas skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotas. Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. Z. ir E. T. (E. T.) nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmių subendrinimo bei UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Alauša“ ir UAB „S" civilinių ieškinių panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. Z. išteisinti pagal BK pagal 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. T. išteisinti pagal BK pagal 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas veikos faktines aplinkybes dėl UAB „Alauša“, UAB „Baltic Petroleum“ atžvilgiu atliktų veikų, t. y., kad:

S. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su E. T., ir iš anksto susitaręs, bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 1 d., apie 18.59 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „Baltic Petroleum“ degalinę (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir privažiavę prie kolonėlės Nr. 4, E. T. į iš anksto paruoštas talpas minėto automobilio bagažinėje pripylė dyzelinio kuro EFEKT 75.91 litrus, 83,43 Eur vertės sumai, kurio vieno litro kaina 1,099 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės, ir tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė UAB „Baltic Petroleum“ priklausantį 83,43 Eur vertės svetimą turtą; S. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir iš anksto susitaręs, bei turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 11.45 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „Alauša“ degalinę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir privažiavę prie kolonėlės Nr. 4, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo į iš anksto paruoštas talpas minėto automobilio bagažinėje pripylė benzino A-95, 113,85 litrus, 145,04 Eur vertės sumai, kurio vieno litro kaina 1,274 Eur, ir už jį nesumokėję išvažiavo iš minėtos degalinės, ir tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė UAB „Alauša“ priklausantį 145,04 Eur vertės svetimą turtą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ir laikyti, kad S. Z. bausmę yra atlikęs.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 50 MGL baudą įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. (12 parų), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir E. T. paskirti 26 MGL (1300 Eur) dydžio baudą.

UAB „Baltic Petroleum“, juridinio asmens kodas 111703588, civilinį ieškinį dėl 83,43 Eur turtinės žalos atlyginimo iš S. Z. ir E. T. palikti nenagrinėtą.

UAB „Alauša“, juridinio asmens kodas 183615620, civilinį ieškinį dėl 145,04 Eur turtinės žalos atlyginimo iš S. Z. palikti nenagrinėtą.

UAB „S“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl 148,28 Eur turtinės žalos atlyginimo iš S. Z. ir E. T. palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.