Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovės advokatės Erikos Jurgutytės-Kunčienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas R. G. skundas, ir Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-844-2024 paliktas nepakeistas bei patenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 3 250 Eur (trijų tūkstančių dvejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimas išdėstytas dalimis – 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) iki visiško baudos sumokėjimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Pažymėta, kad teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes. Minėtais aktais už aptartą teisės pažeidimą skirtingi asmenys patraukti atsakomybėn, kuri nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose. Toks teisinis reguliavimas, kai už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kiti teisės pažeidimai, sankcija skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jos vadovui, atsižvelgiant į siekiamus tikslus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019 ir kt.), nėra neteisingas (LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-108-756/2022). Todėl netikslinga atidėti šios bylos nagrinėjimą iki Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla ir teismo sprendimas įsiteisės. Be to, VDI atstovas sutinka su R. G. paskirta 3 250 Eur bauda, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nesutinka, kad nuobauda būtų panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje R. G. atstovė advokatė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl būtinųjų darbo santykių požymių egzistavimo, taip pat nesutinka su paskirtu nuobaudos dydžiu, prašo atidėti šios bylos nagrinėjimą iki Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje.

6. R. G. atstovės advokatės teismui pateiktame apeliaciniame skunde taip pat prašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. bylos nagrinėjime dalyvauti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tačiau apygardos teismas pastebi, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui byloje nustatytos aplinkybės (naujų įrodymų teismui nėra pateikta) ir jų teisinis vertinimas abejonių nekelia, o ANK 651 straipsnio 4 dalyje, be kita ko nurodyta, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, R. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktinės aplinkybės įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas ar įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime ANK 569 straipsnio nuostatų nepažeidžia.

8. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, R. G. institucijos ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas MB „O.“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, 2024 m. liepos 26 d. sudarė rašytinę darbo sutartį su A. G., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. G. atlikti sveikatinimo specialistės-administratorės darbus ir dirbti MB „O.“ naudai nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d., klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat nesudarė rašytinės darbo sutarties su A. T., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. T. atlikti sveikatinimo specialistės-administratorės darbus ir dirbti MB „O.“ naudai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d., minėtoje klinikoje. Skundžiama nutartimi teismas pripažino, kad R. G. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

9. Nagrinėjamai bylai aktualioje ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

10. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog MB „O.“ A. G. tik buvo apmokoma dirbti su klinikoje esančiais aparatais, tačiau realiai jokių darbo funkcijų neatliko, A. T. taip pat jokių darbo funkcijų neatliko, o minėtą dieną buvo atvykusi į kliniką atlikti procedūras sau, įmonės vadovo prašymu kelias valandas pabuvo klinikoje, įleido kelis klientus, nes šis buvo ką tik grįžęs iš kelionės, kurioje pametė telefoną ir norėjo nusipirkti naują, tačiau apygardos teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti bei nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

12. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarp R. G., kaip MB „O.“ atstovo, ir A. G. susiklosčiusių darbo santykių, pagrįstai atsižvelgė į 2024 m. liepos 26 d. šalių pasirašytą darbo sutartį Nr. 5, kuri atitinka visus darbo sutarčiai keliamus reikalavimus; susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su MB „O.“ darbuotojais ir R. G.; nuoseklius A. G. paaiškinimus ; A. T. paaiškinimus; byloje esančius VDI pateiktus vaizdo įrašus. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp A. G. ir MB „O.“ buvo sudaryta 2024 m. liepos 26 d. darbo sutartis (Minėtos sutarties 1.2 punkte nurodoma pareigybė – sveikatinimo paslaugų specialistė-administratorė, 1.3 punkte 700 Eur mėnesinė alga į rankas, taip pat sudaryta neterminuota darbo sutartis, nustatyta darbo laiko norma 40 val. per mėnesį, nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. rugpjūčio 2 d.). Nors apeliaciniame skunde akcentuota, kad A. G. realiai pagal minėtą darbo sutartį jokių darbo funkcijų neatliko, nes tam neturėjo specialių žinių, tačiau nesutikdamas su tokiais skundo argumentais apygardos teismas pastebi, kad minėtoje darbo sutartyje A. G. pareigybė buvo įvardinta kaip sveikatinimo paslaugų specialistė-administratorė. Duomenų apie tai, kad šiai pareigybei būtų reikalingos specialios žinios, administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, A. T. 2024 m. spalio 28 d. paaiškinime nurodė, jog su A. G. susipažino darbe, jos pareigos sveikatinimo specialistė-administratorė (1 t., b. l. 67). Iš byloje esančio VDI vaizdo įrašo Nr. 2024_1028_132529_007 taip pat matyti, kad A. T., atsakydama į VDI inspektoriaus klausimą kokias funkcijas atlikinėjo A. G., atsakė, kad: „tą patį darbą, kaip ir aš, kaip ir A.“. Todėl skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog tarp R. G., kaip MB „O.“ atstovo, ir tarp A. G. buvo susiklostę būtent darbiniai santykiai.

13. Apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl A. T. apygardos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais, kad A. T. tikrinimo metu atliko MB „O.“ naudai darbines, specialistės-administratorės, funkcijas. Tai patvirtina jau paminėti A. T. 2024 m. spalio 28 d. paaiškinimai, 2024 m. lapkričio 6 d. A. K. paaiškinimai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog Įmonės vadovas buvo ką tik grįžęs iš kelionės, kurioje pametė telefoną ir norėdamas nusipirkti naują, paprašė A. T. kelias valandas pabūti klinikoje ir įleisti kelis klientus. A. T. sutiko pagelbėti. Tačiau iš VDI pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad A. T. patikrinimo metu net nežinojo ar R. G. yra grįžęs iš kelionės. Apie tai ji sužinojo skambučio su A. K. pokalbio telefonu metu. Be kita ko, iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad atsakydama į VDI inspektoriaus klausimus A. T. paaiškino, jog dėl nelegalaus darbo nuo rugsėjo 1 d. ji tarėsi su vadovu R. G., atlygis buvo skaičiuotas pagal išdirbtas valandas, mokėtas grynaisiais pinigais, ateidavo dirbti pirmadieniais ir trečiadieniais. Skundo argumentai dėl to, kad A. T. patikrinimo metu buvo daromas spaudimas, atvykęs inspektorius diktavo šiai ką reikia rašyti paaiškinime, t. y. darė spaudimą, pripažįstami taip pat nepagrįstais. Pažymėtina, kad apygardos teismas, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, nenustatė jokių netinkamų VDI inspektorių patikrinimo metu atliktų veiksmų. Bendravimo pradžioje VDI inspektoriai prisistatė, su A. T. komunikavo pagarbiai, uždavė klausimus į kuriuos ši ir atsakė bei atsakymus užrašė 2024 m. spalio 28 d. paaiškinime.

14. Skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje darbo funkcijas atliktų tik tie asmenys, dėl kurių yra tinkamai ir laiku pateiktas 1-SD formos pranešimas, o priešingu atveju, nesugebėjus laiku pateikti minėto pranešimo, darbdavys privalo neleisti įdarbinamam asmeniui vykdyti darbo funkcijų. Darbo santykių tinkamas įteisinimas pirmiausia sukuria pareigą darbdaviui, t. y. darbdavys privalo darbuotojų darbą reguliuoti įstatymų imperatyviai numatytu elgesio būdu, o jų nesilaikymas sukelia nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties realizavimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad nei A. G., nei A. T. neatliko jokių darbo funkcijų MB „O.“ naudai, nebuvo vykdoma jų kontrolė (pavaldumas), šios darbuotojos negavo jokio atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. G., tiek A. T. duodamos savo paaiškinimus ne kartą teigė, jog atlyginimas joms buvo išmokėtas grynaisiais pinigais, nurodė kokios konkrečios grynųjų pinigų sumos joms buvo išmokėtos, todėl netikėti šių buvusių MB „O.“ darbuotojų duotais paaiškinimais apygardos teismas neturi pagrindo bei apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai šių nustatytų aplinkybių nepaneigia.

15. Iš A. G. bei A. T. duotų paaiškinimų matyti, kad dėl darbo sąlygų abi darbuotojos komunikavo būtent su R. G., kaip MB „O.“ atstovu (pasirašė darbo sutartis, R. G. apie darbo sutarties nutraukimą su A. T. nepranešė raštiškai, tikslaus darbo grafikas nebuvo, apie tai kada joms reikėdavo dirbti buvo pranešama). Iš byloje pateikto A. G. susirašinėjimo su „A. O.“ matyti, kad ne kartą jos yra teiraujamasi dėl to ar dirbs, taip pat klausiama ar ji galėtų nueiti į kliniką prieš šešias, nes klientai nori, kad iki šeštos valandos atsiųstų jiems dovanų kuponą dviems „krio“, kas leidžia daryti išvadą, jog A. G. atliko administracines funkcijas (1 t., b. l. 79). Todėl skundo argumentai, kad šiuo atveju neegzistavo pavaldumo požymis bei darbuotojos nebuvo kontroliuojamos, pripažintini nepagrįstais. Be kita ko, skunde išdėstyti teiginiai, kad A. G. realiai nedirbo, o tik mokėsi bei A. T. neatlygintinai sutiko priimti kelis klientus, yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir prieštaraujantys objektyviems aptarties bylos duomenims, todėl yra atmetami. Taigi, apygardos teismo vertinimu, realus A. G. ir A. T. darbas aptariamu atveju neabejotinai įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis.

Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

16. Apeliaciniame skunde prašoma atidėti šios bylos nagrinėjimą iki kol Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsiteisės teismo sprendimas, kadangi VDI 2021 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas MB „O.“ pripažintas pažeidusiu imperatyvią asmenų įdarbinimo tvarką, numatytą DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir pripažintas padariusiu UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Kaip jau paminėta, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė už nelegalų darbą kyla darbdaviui – fiziniam asmeniui ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. T. y. subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK 2 straipsnio nuostatas, yra tik fiziniai asmenys. Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 punkte numatyta, kad mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, priima sprendimą mažajai bendrijai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, steigti mažosios bendrijos filialus ir atstovybes, tvirtina mažosios bendrijos filialų ir atstovybių nuostatus, priima sprendimą dėl šių filialų ar atstovybių vadovų paskyrimo, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Darbo sutartys su darbuotojais sudaromos, jeigu mažosios bendrijos narių susirinkimas yra įgyvendinęs šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte jam suteiktą teisę. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Todėl, kaip teisingai pastebėta Institucijos atsiliepime, teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami.

17. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju netikslinga atidėti šios bylos nagrinėjimą iki Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), nes administracinėn atsakomybėm Institucijos nutarimais buvo patraukti skirtingi subjektai. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl ji kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes, tačiau jos atsakomybės klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas. Bendrovės, kaip juridinio asmens, atsakomybės klausimas sprendžiamas už Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimus, taikant ekonomines sankcijas, kurios tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021).

Dėl paskirtos bausmės.

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog R. G. teisingai paskirta bausmė, kadangi, apelianto atstovės advokatės vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda yra per griežta. T. y. šiuo atveju pareiškėjui turėtų būti skirta švelnesnė nuobauda arba nuobaudos sumokėjimas išdėstytas 2 metams. Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl nuobaudos sumažinimo bei skundžiamoje nutartyje ir Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui, konstatuoja, kad R. G. paskirta administracinė nuobauda – 3 250 Eur yra adekvati jo padaryto nusižengimo pavojingumui bei proporcinga, dėl ko nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, tai parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes tokio pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

19. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

20. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju R. G. skirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, jog R. G. nepripažino savo kaltės, pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką, pažeidimas buvo susijęs su dviem darbuotojomis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį bei skirti jam nuobaudą, atitinkančią sankcijoje numatytą minimalų dydį ar išvis neskirti nuobaudos nėra pagrindo. Akcentuotina, jog apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl to, kad praeityje R. G. nebuvo baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, remia Lietuvos Respublikai atstovaujančius sportininkus, neatlygintinai tiekia jiems sveikatinimo terapijas, remia socialinius projektus, užsiima kita visuomenine veikla, turi įsipareigojimų bankui, išlaiko du vaikus nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, kasacinio teismo jurisprudencijoje teigiama, kad asmens charakteristika, šeiminės aplinkybės nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti aptariamą išimtinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018). Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. G. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų bei atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

21. Skundžiama nutartimi atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (dėl gaunamų pajamų, turimų įsipareigojimų bankui, vaikų išlaikymo) R. G. paskirtos baudos sumokėjimas buvo išdėstytas 10 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 5 dalis). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad toks baudos mokėjimo išdėstymas neatitikta protingumo ir teisingumo principų, o bauda turėtų būti išdėstyta 2 metų laikotarpiui, tačiau šiame kontekste pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl baudos išdėstymo, jau įvertino R. G. teismui pateiktą informaciją apibūdinančią jo materialinę, finansinę padėtį, baudos dydį, kitas svarbias aplinkybes, Institucijos neprieštaravimą išdėstyti baudos mokėjimą. Apygardos teismas pakartotinai įvertinęs apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė 10 mėnesių baudos išdėstymo terminą, kadangi administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju išdėsčius baudos sumokėjimą ilgesniam laikotarpiui (2 metams) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

22. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovės advokatės Erikos Jurgutytės-Kunčienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.