- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- eA-393-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00828-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Iveta Pelienė (pran.)
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Balmerk Lithuania
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Balmerk Lithuania skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Balmerk Lithuania (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. ATK2-7 „Taikyti ekonomines sankcijas UAB Balmerk Lithuania už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjui paskirta 289 Eur bauda ir konfiskuoti alkoholiniai gėrimai, nurodyti Daiktų paėmimo protokole serijos Nr. 003037 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad neplaninio patikrinimo metu 2023 m. spalio 30 d. 10.15 val. Bendrovei priklausančioje specializuotoje gėrimų parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (toliau – ir parduotuvė) buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog Bendrovės patalpose nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2023 m. spalio 30 d. 10.15 val. buvo laikomas vienas gamykliniu būdu uždarytas 0,75 litro talpos vyno butelis „Pata Negra La Mancha“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 procentų tūrio ir kuris nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderole, neturint juridinę galią turinčių privalomų šio alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų. Taip pat neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo įrengta degustacijų ekspozicijos salė, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti nemokamai vaišinti klientus, supažindinant juos su siūlomais įsigyti alkoholiniais gėrimais. Atlikęs patikrinimą Departamentas priėmė Nutarimą, kuriame konstatavo, kad nustatytais veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų (alkoholio produktų pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimai), 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto (su alkoholiniais gėrimais susijusių draudimų pažaidimai) reikalavimus.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Nutarimu, teigė, kad jo ūkinės-komercinės veiklos patikrinimas buvo neteisėtas. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas pagal 2023 m. spalio 27 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. ATK1-73 (toliau – ir Pavedimas tikrinti), kuriame nustatyta patikrinti Bendrovės prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2023 m. spalio 30 d. nuo 10.15 val. iki 11.45 val. atliko Bendrovės patalpų neplaninį patikrinimą ir surašė 2023 m. spalio 30 d. Faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-83 (toliau – ir Protokolas). Departamento darbuotojai neplaninį patikrinimą atliko ne tik pagal Pavedime tikrinti nurodytą tikrinimo vietą – Bendrovės parduotuvę, bet apžiūrėjo ir fiksavo Bendrovės bei jos darbuotojų darbo vietas, kitas administracines (juridinio asmens buveinės) patalpas, kurios nebuvo numatytos Pavedime tikrinti, todėl Departamento darbuotojai peržengė Pavedime tikrinti nurodytų jų įgaliojimų ribas ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 straipsnio 12–13 dalių reikalavimus.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad vertinant Nutarimo turinį matyti, jog nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė atlikto kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų pažeidimus. Pasak pareiškėjo, gamykliniu būdu uždarytas 0,75 litro talpos vyno butelis „Pata Negra La Mancha“, dėl kurio Bendrovei taikyta sankcija, buvo rastas ne prekybos vietoje (parduotuvėje), o Bendrovės darbuotojų susitikimų ir poilsio zonos patalpoje, kuri nėra skirta vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ar viešąjį maitinimą. Pareiškėjo vertinimu, šiai patalpai, kurioje buvo rastas ginčo butelis, netaikomi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai, susiję su mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba ar viešuoju maitinimu.
5. Pareiškėjo teigimu, Nutarime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovė nemokamai vaišino (platino) alkoholinių gėrimų pavyzdžius. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas nėra draudžiamas Bendrovės reprezentacinių priemonių vykdymas komercinėje ir konkurencinėje veikloje. Pasak pareiškėjo, dėl verslo veiklos, susijusios su naujų verslo partnerių atradimu, sandorių dėl alkoholinių gėrimų prekybos sudarymu ir kita, tokia pareiškėjo ūkinė-komercinė veikla Buveinės patalpose nėra uždrausta ir ji neturi jokio tiesioginio ryšio su Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nesilaikymu.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad jis siekė pasikonsultuoti su Departamentu dėl vykdomos veiklos, Bendrovės darbuotoja 2023 m. spalio 4 d. kelis kartus skambino Departamentui, tačiau Departamentas telefoninės konsultacijos pagrindu nusprendė atlikti neplaninį Bendrovės patikrinimą. Pareiškėjo vertinimu, tiek atliktas patikrinimas, tiek priimtas Nutarimas neatitinka gero administravimo principo, pažeidžia objektyvumo ir nešališkumo principus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Nutarimas atitinka visus Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės buveinė, t. y. administracinės patalpos ir licencijoje nurodyta mažmeninės prekybos vieta (parduotuvė), yra tuo pačiu adresu, kur ir buvo pavesta atlikti patikrinimą. Bendrovės prekybos vieta (parduotuvė) nėra visiškai izoliuota, t. y. neturi atskiro įėjimo nuo Bendrovės administracinių patalpų, todėl Departamentas teisėtai atliko patikrinimą visose Bendrovės patalpose.
10. Atsakovas paaiškino, kad Departamentas, gavęs informaciją telefonu iš neprisistačiusio asmens ir norėdamas patikrinti informacijos tikrumą, raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siekdamas išsiaiškinti 2020 m. birželio 18 d. licencijos (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo aplinkybes. Gavę dokumentus ir turėdamas pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės veikla galbūt pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, Departamento vadovas sprendimu pavedė darbuotojams atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Atsakovo vertinimu, priimdamas sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą Departamentas neperžengė savo kompetencijos ribų ir vykdė jam teisės aktais nustatytas funkcijas.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos draudžia laikyti alkoholinius gėrimus be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir be banderolių prekybos vietoje, kuri sutampa su buveinės vieta, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų pažeidimas dėl rasto banderole nepaženklinto vyno butelio „Pata Negra La Mancha“, neturint juridinę galią turinčių privalomų šio alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų, buvo pagrįstai nustatytas.
12. Atsakovas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Alkoholinių gėrimų vartojimą ypatingai skatina būtent neatlygintinumo elementas, todėl saugodamas visuomenės sveikatą įstatymų leidėjas jį uždraudė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nemokamai vaišino ir platino alkoholinių gėrimų pavyzdžius ir tai pripažino, tokie Bendrovės veiksmai atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte uždraustą veiklą.
II.
13. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Bendrovės skundą.
14. Teismas, aptaręs bylos faktines aplinkybes ir įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl neplaninio patikrinimo teisėtumo, nurodė, kad iniciatyva atlikti neplaninį Bendrovės patikrinimą kilo po Bendrovės atstovų skambučių Departamentui, aiškinantis dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo sąlygų. Bendrovės darbuotojo Departamento klausė, ar Bendrovė gali gėrimus tiekti mažmeniniams pardavimams iš sandėlių tiesiai į kliento buvimo vietą aplenkiant parduotuvę. Departamento darbuotojui kilo abejonių, ar mažmeninė prekyba yra vykdoma pagal licencijoje nurodytas sąlygas, t. y. ar specializuotoje gėrimų parduotuvėje parduodami gėrimai, skirti išsinešti.
15. Teismas pažymėjo, kad Departamento direktorius, surašydamas pavedimą atlikti neplaninį Bendrovės patikrinimą, rėmėsi VAĮ 33 straipsnio 13 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Atlikto neplaninio patikrinimo neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas po Bendrovės darbuotojos 2023 m. spalio 4 d. telefoninių konsultacijų su Departamentu ir šių konsultacijų metu pateiktos informacijos apie Bendrovės veiklos organizavimą, tuo pažeidžiant Asmenų konsultavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. T1-82 (toliau – ir Aprašas), 51 punkto nuostatą, kad paklausėjo kreipimasis dėl konsultacijos negali būti laikomas pagrindu Departamentui atlikti patikrinimą. Taip pat pareiškėjas teigė, kad tokiu būdu buvo pažeistas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Be to, patikrinimą buvo pavesta atlikti tik prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje (parduotuvėje), o ne visoje Bendrovės buveinėje (įskaitant administracines patalpas), tokiu būdu viršijant suteiktus įgaliojimus.
16. Teismas sutiko su pareiškėju, kad inicijuojant neplaninį patikrinimą konsultacijos metu gautos informacijos pagrindu (ko iš esmės neneigė Departamento atstovas), buvo nesilaikyta Departamento savanoriško įsipareigojimo netaikyti priežiūros procedūrų (veiklos patikrinimo) ūkio subjektui, siekiančiam metodinės pagalbos savo veiklos srityje. Tokiais veiksmais Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė VAĮ įtvirtinto gero administravimo principo ir metodinės pagalbos teikimo prižiūrimiems ūkio subjektams reikalavimų. Tačiau šių principų pažeidimas, teismo vertinimu, savaime nelemia neplaninio patikrinimo neteisėtumo (VAĮ 30 str. 1 d. 5 p.). Tiek VAĮ 33 straipsnio 13 dalis, tiek Alkoholio kontrolės įstatymo 31 straipsnis, kaip aukštesnės juridinės galios teisės aktai, numato pareigą Departamentui vykdyti valstybės alkoholio kontrolę, įpareigoja Departamentą veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose, kai tam atsiranda įstatymo numatytas pagrindas. Taigi, įtardamas, kad Bendrovės veikloje yra pažeidžiami mažmeninės prekybos alkoholiu reikalavimai, kas kelia grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, Departamentas turėjo pagrindą atlikti neplaninį patikrinimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog neplaninis patikrinimas buvo neteisėtas, nepaisant to, kad Bendrovė turėjo teisėtą lūkestį, jog konsultacijos metu suteikta informacija nebus panaudota prieš ją.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Departamento darbuotojai neturėjo teisės atlikti patikrinimo kitose patalpose, nei deklaruotoje atsakingoms institucijoms kaip mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta (parduotuvė), nesutiko su pareiškėju, kad nurodymas pavedime patikrinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietą suponuoja tik Departamento atstovų teisę patekti į oficialiai ūkio subjekto deklaruojamą mažmeninės prekybos vietą, o ne į kitas su jo vykdoma ir Departamento tikrinama veikla susijusias patalpas.
18. Teismas nurodė, kad 2023 m. spalio 30 d. Faktų fiksavimo protokole užfiksuota, jog Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ant šaldytuvo rastas vyno butelis, nepaženklintas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis. Vyno butelis tiksliau neįvardintas, tačiau ant etiketės matomas užrašas – „Pata Negra La Mancha“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 procentų tūrio. Tyrimo metu apklaustas liudytojas K. L. nurodė, kad dirba su alkoholio tiekėjais iš užsienio, 2020 m. kovo mėnesį iš Ispanijos tiekėjo užsakė ir per kurjerių tarnybą gavo du vyno butelius kaip pavyzdžius, todėl jie neturėjo banderolių. Vieną butelį degustavo įmonės darbuotojai, o kitas liko degustacijos salėje. Administracinio nusižengimo byloje Bendrovės direktorius A. K. patvirtino šias aplinkybes, pateikė tarptautinės siuntų tarnybos DHL siuntos dokumentus ir susirašinėjimą su Ispanijos tiekėju. Iš byloje esančios patalpų išdėstymo schemos matyti, kad iš parduotuvės nėra tiesioginio patekimo į degustacijos salės patalpas.
19. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į pareiškėjo paaiškinimus, kad rastas butelis vyno nebuvo alkoholis, skirtas galutiniam vartotojui, sutiko su atsakovu, jog prekybos vietoje, kuri sutampa su Buveinės vieta, Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia laikyti alkoholinius gėrimus be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir be banderolių. Tačiau teismas akcentavo, kad byloje nėra paneigta, jog rastas vienas vyno butelis nebuvo įvežtas į Lietuvą ir laikomas pardavimo tikslu, todėl nagrinėjamoje situacijoje formaliai taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2– 3 punktų reikalavimus, kurie yra taikomi įvežamiems ir importuojantiems alkoholio produktams, skirtiems didmeninei ir mažmeninei prekybai, būtų nepagrįsta ir tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
20. Teismas dėl nustatyto pažeidimo, susijusios su įrengta degustacijų ekspozicijos sale, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti nemokamai vaišinti klientus, supažindinant juos su siūlomais įsigyti alkoholiniais gėrimais, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00190-2024-9) buvo panaikintas Departamento vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. NTAKD-ANR-N-1-2024 (ROIK 23227194497) ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl A. K. (Bendrovės direktorius) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 132 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu nutarimu nustatė, kad Bendrovės patalpa degustacijai nėra įrengta viešose parduotuvės patalpose, o vidinėse (administracinėse) Bendrovės biuro patalpose, kur atsitiktiniai klientai nepatenka. Tai yra Bendrovės darbuotojų poilsio patalpos, kuriose verslo derybų dėl šių alkoholinių gėrimų tiekimo kitoms jais prekiaujančioms įmonėms, parduotuvėms, restoranams metu tampa degustavimo kambariu ir verslo partnerių atstovams suteikiama galimybė paragauti siūlomą produktą, prieš sudarant tiekimo sutartis. Iš Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų draudimų turinio akivaizdu, kad šie draudimai yra skirti mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir jo prieinamumą galutiniam vartotojui. Šiais draudimais neleidžiama skatinti Lietuvos gyventojus vartoti alkoholį. Būtent šiomis nuostatomis grindžiamas ir Departamento atsiliepimas. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju, kai alkoholio pavyzdžius degustuoja jo importu, įvežimu, didmeniniais ar mažmeniniais pardavimais užsiimančių ūkio subjektų (verslo partnerių) atstovai (vadybininkai, parduotuvių, restoranų vadovai ar panašiai), prieš apsispręsdami sudaryti tiekimo sutartis, sprendė, jog tai neturėtų būti traktuojama kaip nemokamas alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimas Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio prasme. Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas turėtų būti taikomas tik vartojimo teisiniams santykiams, kai juridinis asmuo komerciniais ir rinkodaros tikslais duoda ragauti ar dovanoja alkoholinius gėrimus galutiniams vartotojams, o ne verslo santykiams, kuomet alkoholio pavyzdžių pristatymu siekiama sukurti naujus verslo ryšius. <...>.
21. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo turinį, sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėto vertinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024, nes atsakovas patvirtino, kad šioje ir nurodytoje administracinio nusižengimo byloje faktinės aplinkybės sutampa.
22. Teismas darė išvadą, kad Bendrovė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio dalies 2, 3 punktų reikalavimų, nes byloje nėra duomenų, jog darbuotojų poilsio kambaryje ant šaldytuvo rastas vyno butelis buvo įvežtas į Lietuvą ir laikomas pardavimo tikslu, taip pat nepažeidė minėto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 dalies, nes nėra jokių duomenų, kad Bendrovės siūlomų alkoholinių gėrimų degustacija būtų buvusi organizuojama tiesioginiam jų vartotojui, o ne itin siaurai tikslinei auditorijai – ūkio subjektų (prekybininkų) atstovams derybų dėl šių produktų pardavimų sutarčių sudarymo metu.
23. Teismas panaikino ginčijamą Nutarimą, nes jis dėl administracinės atsakomybės Bendrovei taikymo priimtas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nepakankamai motyvavus įmonės atsakomybę valstybės alkoholio kontrolės principų ir įstatymo tikslų kontekste, kas leidžia kilusio ginčo situaciją vertinti dviprasmiškai, o tai prieštarauja gero viešojo administravimo principui ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų bei ūkio subjektų priežiūros bendrųjų principų.
III.
24. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Atsakovo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepakankamai motyvavo ir netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, iš esmės neatliko jokio savarankiško įrodymų vertinimo, o tik atkartojo pareiškėjo skundo argumentus.
26. Atsakovas pažymi, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog Bendrovė nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų reikalavimų, nes byloje nėra duomenų, jog darbuotojų poilsio kambaryje ant šaldytuvo rastas vyno butelis buvo įvežtas į Lietuvą ir laikomas pardavimo tikslu. Atsakovui neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė šią išvadą. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog vyno butelis buvo rastas ne prekybos vietoje, o Bendrovės darbuotojų poilsio vietoje ir buvo skirtas reprezentacinėms reikmėms, tačiau nepateikė juridinę reikšmę turinčių vyno įsigijimo dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad alkoholinis gėrimas buvo įsigytas reprezentaciniams tikslams. Šios aplinkybės teismas netyrė ir dėl jos sprendime nepasisakė.
27. Atsakovas akcentuoja, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato jokių išimčių, kur ir kokiais atvejais, kokiu tikslu yra leidžiama laikyti banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies 1 punkte nustatyta, kad už alkoholinių gėrimų laikymą be banderolių ūkio subjektui panaikinamas licencijų galiojimas, todėl įstatymų leidėjai vertina tokius pažeidimus kaip darančius didelę žalą visuomenės saugomiems interesams. Tuo atveju, jeigu alkoholinių gėrimų be banderolių laikymas reprezentacinėms reikmėms teismo būtų pripažintas nedraudžiamu, būtų formuojama ydinga teismų praktika, prieštaraujanti įstatymo tikslams ir esminėms nuostatoms. Teismo pripažinimas, kad alkoholinių gėrimų laikymas be banderolės reprezentaciniais tikslais gali būti teisėtas, sukurtų pavojingą precedentą. Tai galėtų paskatinti kitus ūkio subjektus apeiti įstatymų reikalavimus, nes būtų sukurtas pagrindas teigti, kad alkoholis be banderolės, esantis reprezentacinėse patalpose, gali būti laikomas teisėtai. Leisti laikyti alkoholinius gėrimus be banderolės, net jei jie skirti reprezentaciniams tikslams, susilpnintų įstatymo nuostatų efektyvumą ir atvertų galimybes neteisėtai platinti alkoholį.
Atsiliepimas
28. Atsakovo teigimu, teismas plečiamai aiškino Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Draudimas nemokamai platinti alkoholinių gėrimų pavyzdžius nenumato jokių išimčių, ar tai būtų ūkio subjektas ar galutinis vartotojas. Be to, aplinkybė, kad klientai yra ūkio subjektų atstovai, nesudaro pagrindo teigti, jog nemokamo alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimo organizavimas ne parodose ar mugėse yra leidžiamas. Alkoholinių gėrimų vartojimą ypatingai skatina būtent neatlygintinumo elementas, todėl saugodamas visuomenės sveikatą įstatymų leidėjas jį uždraudė.
29. Atsakovas pažymi, kad nors teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024, tačiau ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus ANK. Kadangi ūkio subjektas vykdo licencijuojamą veiklą, jis atsako ir už savo darbuotojų veiksmus. Visi neteisėti veiksmai, kaip nemokamų alkoholinių gėrimų degustacijos organizavimas, turi būti vertinami kaip pažeidimai, už kuriuos atsako pats ūkio subjektas. Tai rodo, kad ūkio subjekto atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra objektyvi ir nėra susijusi su darbuotojų individualia atsakomybe. Be to, net ir esant tapačioms aplinkybėms konkrečiose bylose, ekonominės sankcijos ūkio subjektams gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami fiziniai asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus.
30. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjo teigimu, atsakovo subjektyvi nuomonė dėl teismo sprendimo ir nesutikimas su teismo motyvais dar nereiškia, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
32. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas daug dėmesio skyrė teismo argumentams dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 pateiktų išaiškinimų, tačiau bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjusiame nutarime nustatytos ir įrodytos aplinkybės, panaikinančios teisines pasekmes, kito teismo negali būti vertinamos kitaip, nes tai prieštarautų teismų prejudicinių faktų prigimčiai ir teisinei logikai. Atsakovas neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 priimto 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą dėl Bendrovės direktoriaus, taigi tuo metu atsakovas sutiko su bendrosios kompetencijos teismo sprendimo argumentais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui taikyta 289 Eur bauda ir konfiskuoti alkoholiniai gėrimai, nustačius Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų, 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino ginčijamą Nutarimą dėl administracinės atsakomybės įmonei taikymo pažymėdamas, jog atsakovės Nutarimas priimtas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nepakankamai motyvavus įmonės atsakomybę valstybės alkoholio kontrolės principų ir Įstatymo tikslų kontekste, kas leidžia kilusio ginčo situaciją vertinti dviprasmiškai.
35. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir nurodo, kad, jo nuomone, teismas objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, neatliko savarankiško įrodymų vertinimo.
36. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
37. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
38. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) draudžia laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Įstatymo 2 dalies 3 punktas draudžia laikyti, gabenti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Ginčijame Departamento Nutarime nurodyta, kad 2023 m. spalio 30 d. 10 val. 15 min. Įmonei priklausančioje parduotuvėje buvo laikomas vienas gamykliniu būdu uždarytas 0,75 litro talpos vyno butelis „PATA NEGRA LA MANCHA“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 proc. tūrio, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderole, neturint juridinę galią turinčių privalomų šio alkoholio įsigijimo dokumentų.
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: i) nustatyta tvarka nepaženklintas vyno butelis buvo rastas ant šaldytuvo degustacijos salės patalpoje; ii) iš parduotuvės tiesioginio patekimo į degustacijos salės patalpas nėra; iii) tyrimo metu apklaustas liudytojas K. L. nurodė, kad iš Ispanijos tiekėjo užsakė ir per kurjerių tarnybą gavo du vyno butelius kaip pavyzdžius, todėl jie neturėjo banderolių; vieną butelį degustavo įmonės darbuotojai, kitas liko degustacijos salėje; iv) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 byloje šias aplinkybes patvirtino pareiškėjo direktorius A. K., taip pat pateikė tarptautinės siuntų tarnybos DHL siuntos dokumentus bei susirašinėjimą su Ispanijos tiekėju.
41. Kaip matyti iš anksčiau minėtų Įstatymo nuostatų (žr. nutarties 38 p.), jose ūkio subjektams nustatytas draudimas laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus, taigi, pati pažeidimo sudėtis yra formali. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintas draudimas laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų ar nepaženklintus nustatyta tvarka yra formalus ir nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme, o pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti tik minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą (žr., pvz., 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-281-261/2015, 2016-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju buvo paneigta atsakovo išvada dėl juridinę galią turinčių vyno butelio įsigijimo ir laikymo dokumentų nebuvimo, taip pat įvertinus paaiškinimus ir dokumentus pateiktus administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta, kad biuro patalpose rastas vienas nepaženklintas vyno butelis nebuvo įveržtas ir laikomas pardavimo tikslu, o kaip nustatyta iš susirašinėjimo ir liudytojų paaiškinimų buvo skirtas pareiškėjo darbuotojams gėrimo kokybei įvertinti apsisprendžiant dėl tolesnių šio produkto įsigijimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakomybės dėl vieno nepaženklinto vyno butelio taikymas pareiškėjui už Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto pažeidimus būtų formalus ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
42. Įgyvendindamas Įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Įstatymo 28 straipsnyje nustatė su alkoholiniais gėrimais susijusius draudimus, tarp jų draudimą organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse (28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2024 m. rugsėjo 3 d. įstatymo Nr. XIV-2974 redakcija) nustatantis draudimą alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti, taip pat numato išimtį, jog ši nuostata netaikoma, kai alkoholiniai gėrimai dovanojami verslo partneriams reprezentacinėms reikmėms, t. y. siekiant užmegzti naujus ar pagerinti esamus verslo ryšius su kitomis įmonėmis, Europos juridiniais asmenimis ir jų filialais, užsienio juridinių asmenų atstovybėmis Lietuvos Respublikoje ar fiziniais asmenimis, išskyrus alkoholinius gėrimus, dovanojamus savo įmonės, Europos juridinio asmens ir jų filialų darbuotojams, akcininkams, savininkams.
43. Departamento Nutarime nurodyta, jog neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)ru, yra įrengta degustacijų ekspozicijos salė, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti nemokamai vaišinti klientus, supažindinant juos su siūlomais įsigyti alkoholiniais gėrimais.
44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiai bylai yra aktualus įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00190-2024-9), kuriuo panaikintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. NTAKD-ANR-N-1-2024 (ROIK 23227194497) ir administracinio nusižengimo teisena A. K. (pareiškėjos direktorius) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 132 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius, kad jis neatliko veiksmų, uždraustų Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ar 28 straipsnio 1 dalies 3 dalyje. Atsižvelgęs į Departamento patvirtinimą, jog šioje ir nurodyto administracinio nusižengimo byloje faktinės aplinkybės sutampa, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, nustatė, jog: i) pareiškėjo patalpa degustacijai įrengta ne viešose parduotuvės patalpose, o vidinėse (administracinėse) biuro patalpose, kur atsitiktiniai klientai nepatenka; ii) verslo derybų dėl alkoholinių gėrimų tiekimo kitoms jais prekiaujančioms įmonėms (parduotuvėms, restoranams) metu verslo partnerių atstovams suteikiama galimybė paragauti siūlomą produktą.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo atlikti veiksmai – siūlomų alkoholinių gėrimų degustacija ūkio subjektų (prekybininkų) atstovams derybų dėl šių produktų pardavimų sutarčių sudarymo metu nelaikytini alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimu nemokamai Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kuria siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą galutiniam vartotojui. Pareiškėjas tokiais kryptingais marketinginiais veiksmais siekė ne duoti ragauti alkoholinius gėrimus galutiniams vartotojams, o užmegzti naujus verslo ryšius, kas atitinka Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą draudimo išimtį. Įvertinusi nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
46. Atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas bylai reikšmingas teisinis reguliavimas, jis tinkamai pritaikytas faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl visų esminių bylos aplinkybių, o iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis suprato priimto sprendimo esmę, jo priėmimo motyvus, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota teisė į apeliaciją. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą Ruiz Torija prieš Ispaniją (A serija, Nr. 303-A) laikomasi nuostatos, jog pareigos motyvuoti priimamą teismo sprendimą apimtis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
48. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1125 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateikti dokumentai (Sąskaita faktūra Nr. EL-26(10), paslaugų perdavimo aktas ir mokėjimo nurodymas). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, byloje pateikti dokumentai pagrindžia pareiškėjo patirtas išlaidas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų sumų, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovo priteisti 1125 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Balmerk Lithuania iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 1125 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.