Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-7617-816/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00828-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3

2024 m. lapkričio 12 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balmerk Lithuania“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Balmerk Lithuania“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2024 m. vasario 8 d. Nutarimą Nr. ATK2-7.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Departamentas, vykdydamas 2023 m. spalio 27 d. pavedimą Nr. ATK1-73 atlikti pareiškėjos buveinės ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje (duomenys neskelbtini), patikrinimą (toliau – Pavedimas tikrinti), tikslu nustatyti, kaip Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ), kitų teisės aktų reikalavimų, 2023 m. spalio 30 d. atliko neplaninį Bendrovės patikrinimą. Teigia, kad Asmenų konsultavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. T1-82, 51 punkte nurodyta, kad paklausėjo kreipimasis dėl konsultacijos negali būti laikomas pagrindu Departamentui atlikti patikrinimą. Pareiškėjos darbuotoja 2023 m. spalio 4 d. (apie 13.52 val.) siekė konsultuotis su Departamentu kaip nustatyta tiek teisės aktuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsnyje), tiek Departamento internetinėje svetainėje: https://ntakd.lrv.lt/lt/paslaugos/konsultaciju-dienos/, ji kelis kartus skambino Departamento konsultaciniu klausimu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras konsultacinis numeris) bei Departamento darbuotojos G. T. tel. Nr. (duomenys neskelbtini); o iš šio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (tikėtinai priskirtas Departamentui), po kai kurio laiko buvo sulaukta skambučio ir teirautasi apie pareiškėjos pavadinimą. Atsakovo atlikto tyrimo medžiagoje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad 2023 m. spalio 6 d. Departamentas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (rašto Nr. S-2027) „Dėl UAB „Balmerk Lithuania“ išduotos licencijos“, kitų dokumentų patvirtinančių pareiškėjos veiklos pažeidimų rizikas (ar pranešimų) nėra, pvz., fizinių ar juridinių asmenų (įskaitant kitas valstybės ar savivaldybių įstaigas) pareiškimų, skundų ar tarnybinių pranešimų dėl įmonės veiklos galimų pažeidimų.

Pažymi, kad Departamentas, atlikęs pareiškėjos neplaninį patikrinimą, surašė 2023 m. spalio 30 d. Faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-83 (toliau – Protokolas) apie tai, kad Bendrovės valdomoje prekybos vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekybos vieta), 2023 m. spalio 30 d. atliktas neplaninis įmonės ūkinės komercinės veiklos patikrinimas. Departamento darbuotojai atliko neplaninį patikrinimą ne tik pagal Pavedimą patikrinti pareiškėjos prekybos vietoje, bet ir apžiūrėjo ir fiksavo bendrovės darbuotojų darbo vietas, kitas administracines (juridinio asmens buveinės) patalpas, kurios nebuvo numatytos Pavedime. Atsakovui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo atlikti privataus juridinio asmens veiklos neplaninio patikrinimo tiek Bendrovės prekybos, tiek administracinėse patalpose. Iš Departamento patikrinimo medžiagos dokumentų ir fotonuotraukų, kurios pridėtos prie Protokolo, matyti, kad prekybos vieta neužfiksuota fotonuotraukomis, tačiau Bendrovės buveinės atskiros vidaus patalpos (Bendrovės darbuotojų susitikimų ir poilsio zonos patalpa) ir bendrosios naudojimo patalpos (holai, koridorius) užfiksuotos fotonuotraukose. Tokiu atveju, preziumuojama, kad Departamento darbuotojai vykdydami patikrinimą pagal Pavedimą peržengė Pavedime nurodytų jų įgaliojimų ribas ir pažeidė VAĮ 33 straipsnio 12–13 straipsnių, reikalavimus. Patikrinimo metu buvo patikrintos Bendrovės buveinės patalpos (su Protokolu pateiktame Patalpų plane indeksai DK-1 / DK-11), įskaitant Bendrovės darbuotojų susitikimų ir poilsio zonos patalpą (duomenys neskelbtini), kuri Protokole Departamento darbuotojų pavadinta „yra įrengta atskira patalpa, kurioje ant lentynų yra išdėstyti įvairūs alkoholiniai gėrimai“. Pareiškėjos buveinėje esanti darbuotojų susitikimų ir poilsio zonos patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini) ir joje yra baldinė infrastruktūra, skirta įmonės darbuotojų susitikimams, laisvalaikio praleidimui, maitinimuisi ir pan., tačiau tai nėra vieta, skirta tiek alkoholinių gėrimų mažmeninei prekybai ar viešajam maitinimui užtikrinti AKĮ atžvilgiu.

Dėl AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų pažeidimo nurodo, kad atsakovas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus AKĮ prasme atliko (neatliko) pareiškėja. Deklaratyvus teisės akto punkto nurodymas savaime dar nereiškia juridinio asmens administracinės atsakomybės atsiradimo ir paties pažeidimo konstatavimo. Pažymi, kad atsakovo nustatytos aplinkybės, susijusios su butelio radimu, neįrodo pažeidimo, nes indai gali būti naudojami universaliai įskaitant ir nealkoholinius gėrimus, tačiau Protokole aprašytas butelis buvo rastas ne prekybos vietoje, o Bendrovės buveinės darbuotojų susitikimų ir poilsio zonos patalpoje, kuri nėra skirta vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais ar viešąjį maitinimą. Pareiškėjos (juridinio asmens) buveinės patalpai netaikomi AKĮ reikalavimai, susiję su mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, ar viešuoju maitinimu. Tokiu atveju, Departamento darbuotojų samprotavimai, nurodomi tiek Protokole, tiek komentaruose prie fotonuotraukų yra neteisingi ir nepagrįsti. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovė nemokamai vaišino (platino) alkoholinių gėrimų pavyzdžius ir tai pripažįsta, taigi tokie veiksmai kenkia AKĮ saugomoms vertybėms ir todėl, vadovaujantis, AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra uždrausti. Pagal AKĮ nuostatas nėra draudžiamas pareiškėjos reprezentacinių priemonių vykdymas komercinėje ir konkurencinėje veikloje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra išaiškinusi, kad reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, jeigu jos patiriamos įmonės produktų ar paslaugų pirkėjų, verslo partnerių, potencialių investuotojų ir t. t. naudai. Tokių reprezentacinių renginių metu kviestiniai svečiai gali būti vaišinami maistu, alkoholiniais ir kitais gėrimais. Įteiktų kaip dovana alkoholinių gėrimų išlaidos nėra priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms. Jeigu alkoholiniais gėrimais vaišinami įmonės verslo partneriai ar klientai, siekiant įprastų reprezentacinių tikslų, tai alkoholinių gėrimų įsigijimo išlaidos galėtų būti priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms. Šios juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįstos išlaidos iš pajamų atskaitomos neviršijant 50 proc. dydžio sumos ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų metinių įmonės pajamų. VMI išaiškinimas buvo pateiktas Departamentui siekiant pagrįsti pareiškėjos nuomonę dėl verslo veiklos, susijusios su naujų verslo partnerių atradimu, sandorių dėl alkoholinių gėrimų prekybos sudarymu ir kita, tokia pareiškėjos ūkinė komercinė veikla buveinės patalpose neuždrausta, ir ji neturi jokio tiesioginio ir loginio sąryšio su AKĮ 28 straipsnio (Su alkoholiniais gėrimais susiję draudimai) 1 dalies 3 punkto nesilaikymu, kuriame nurodoma, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje draudžiama organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse. Departamentas nėra užfiksavęs AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžto draudimo objektyviomis priemonėmis, o Departamento darbuotojų subjektyvi nuomonė pagal neteisėtai atlikto patikrinimo buveinės patalpose aplinkybes laikytina nepagrįsta ir neteisinga.

Skundžiamo Nutarimo kontekste atsakovo teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas suprantamas, tuo, kad Bendrovė suvokė, kad dėl jai aiškiai nežinomų jos veiklos aplinkybių ji turi teisę pasikonsultuoti su Departamentu, tačiau jos telefoninės konsultacijos pagrindu atsakovas atliko neplaninį patikrinimą ir ne Bendrovės veiklos vietoje tariamai konstatavo pažeidimus, kurie Bendrovės buveinės patalpų ir kitų administracinių patalpų atžvilgiu – nekvalifikuojami. Pareiškėjos atžvilgiu atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė gero administravimo principą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo vertinimu, Departamento Nutarimas atitinka visus AKĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Jame yra nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; AKĮ straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; Nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Skundžiamame Nutarime Departamentas individualizavo baudą, nurodė, kokiais įrodymais vadovavosi.

Pažymi, kad Bendrovės buveinė, t. y. administracinės patalpos ir licencijoje nurodyta mažmeninės prekybos vieta, yra tuo pačiu adresu, kur patikrinimą pavesta atlikti - (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu. Bendrovės prekybos vieta nėra visiškai izoliuota, t. y. neturi atskiro įėjimo nuo Bendrovės administracinių patalpų, todėl Departamentas teisėtai atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Departamentas mano, kad prekybos vietoje, kuri sutampa su buveinės vieta, AKĮ draudžia laikyti alkoholinius gėrimus be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir, be abejo, be banderolių.

Departamentas atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą vadovaudamasis VAĮ 33 straipsnio 13 punktu ir Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabako, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiai, patikrinimų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 (toliau – Taisyklės). Neplaninis patikrinimas atliekamas, kai Departamento direktorius priima motyvuotą sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Departamento valstybės tarnautojai, patikrinimų apimtį ir atlikimo eigą planuoja atsižvelgdami į patikrinimo rūšį, priežastį ir tikslą bei įvertinę turimą informaciją apie ūkio subjektą (Taisyklių 7 punktas). Neplaninis ūkio subjektų veiklos patikrinimas atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (Taisyklių 33.2 papunktis). Departamentas, gavęs informaciją telefonu iš neprisistačiusio asmens ir norėdamas patikrinti informacijos tikrumą, raštu Nr. S-2027 „Dėl UAB Balmerk išduotos licencijos“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tikslu išsiaiškinti licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotos 2020 m. birželio 18 d., išdavimo aplinkybes. Gavę dokumentus ir turėdami pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės veikla galbūt pažeidžia AKĮ reikalavimus, Departamento vadovo sprendimu Departamento specialistams buvo pavesta atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Departamento nuomone, priimdamas sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, Departamentas neperžengė savo kompetencijos ribų ir vykdė jam teisės aktais nustatytas funkcijas.

Pažymi, kad AKĮ tikslas yra mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Alkoholinių gėrimų vartojimą ypatingai skatina būtent neatlygintinumo elementas, todėl, saugodamas visuomenės sveikatą, įstatymų leidėjas jį uždraudė. Bendrovė nemokamai vaišino bei platino alkoholinių gėrimų pavyzdžius ir tai pripažįsta, taigi tokie veiksmai kenkia AKĮ saugomoms vertybėms ir todėl, vadovaujantis, AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra uždrausti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas iš esmės tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėja Prekybos vietoje pažeidė AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktus, 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vykdydamas 2023 m. spalio 27 d. pavedimą Nr. ATK1-73 atlikti patikrinimą UAB „Balmerk Lithuania“ buveinėje ir prekybos alkoholiniai gėrimais vietoje (duomenys neskelbtini), tikslu nustatyti kaip Bendrovė laikosi AKĮ, kitų teisės aktų reikalavimų, 2023 m. spalio 30 d. atliko neplaninį Bendrovės patikrinimą.

Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. 10 val. 15 min. Bendrovei priklausančioje parduotuvėje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2023 m. spalio 30 d. 10 val. 15 min. buvo laikomas vienas gamykliniu būdu uždarytas, 0,75 litro talpos vyno butelis „PATANEGRA LA MANCHA“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 proc. tūrio, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderole, neturint juridinę galią turinčių privalomų šio alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų. Taip pat neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo įrengta degustacijų ekspozicijos salė, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti nemokamai vaišinti klientus, supažindinant juos su siūlomais įsigyti alkoholiniais gėrimais. Tokiu būdu pažeidė AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2–3 punktus, 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Faktų fiksavimo 2023 m. spalio 30 d. protokole Nr. ATK2-83 nurodyta, kad Departamento specialistai 2023 m. spalio 30 d. 10.15 val. atliko neplaninį patikrinimą Bendrovei dėl galimų AKĮ pažeidimų. Bendrovės parduotuvėje rastas laikomas alkoholinis gėrimas nurodytas 2023 m. spalio 30 d. Daiktų paėmimo protokole serijos Nr. 003037. Pateikiama fotolentelė, kurioje užfiksuoti laikomi alkoholiniai gėrimai. Kiti dokumentai, susiję su Prekybos vietoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Departamentas 2024 m. vasario 8 d. Nutarimu Nr. ATK2-7 „taikyti ekonomines sankcijas UAB BALMERK LITHUANIA už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ vadovaujantis AKĮ 33 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnio 2, 5, 7, 8, 9 dalimis, 35 straipsnio 2 dalimi, 38 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2024 m. sausio 11 d. įstatymo pažeidimo protokolu Nr. NTAKD-ANR_P-3-2024 bei kita bylos medžiaga, nutarė skirti pareiškėjai 289 Eur baudą ir konfiskuoti alkoholinį gėrimą, nurodytą Daiktų paėmimo protokole serijos Nr. 003037.

Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar minėti faktai pagrįstai teisiškai buvo įvertinti kaip AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punkto, 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja AKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), VAĮ.

Dėl neplaninio patikrinimo teisėtumo

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dalyje, kad Departamento pareigūnų atliktas UAB „Balmerk Lithuania“ neplaninis patikrinimas buvo neteisėtas.

VAĮ 33 straipsnio 13 dalies 2 punktas numato, kad Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Praktiškai analogiška nuostata įtvirtinta ir Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Tl-82, 33.2 punkte, kuris numato, kad neplaninis ūkio subjektų veiklos patikrinimas atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad iniciatyva atlikti neplaninį UAB „Balmerk Lithuania“ patikrinimą kilo po Bendrovės atstovų skambučių Departamentui, aiškinantis dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo sąlygų. Iš Departamento atstovo užduodamų klausimų matyti, kad jam kilo abejonių, ar mažmeninė prekyba vykdoma pagal Licencijoje nurodytas sąlygas, t. y. ar specializuotoje gėrimų parduotuvėje parduodami gėrimai išsinešimui. Tuo metu Bendrovės atstovė klausinėja, ar Bendrovė gali gėrimus tiekti mažmeniniams pardavimams iš sandėlių tiesiai į kliento buvimo vietą aplenkiant parduotuvę.

Būtent VAĮ 33 straipsnio 13 dalies 2 punkte numatytu pagrindu Departamento direktorius rėmėsi surašydamas pavedimą atlikti neplaninį UAB „Balmerk Lithuania“ patikrinimą. Atlikto neplaninio patikrinimo neteisėtumą pareiškėja grindžia tuo, kad neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas po 2023 m. spalio 4 d. UAB „Balmerk Lithuania“ darbuotojos telefoninių konsultacijų su Departamento darbuotojais ir šių konsultacijų metu pateiktos informacijos apie Bendrovės veiklos organizavimą pagrindu, tuo pažeidžiant Asmenų konsultavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. T1-82, 51 punkto nuostatą, kad paklausėjo kreipimasis dėl konsultacijos negali būti laikomas pagrindu Departamentui atlikti patikrinimą. Pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Be to, patikrinimą buvo pavesta atlikti tik prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, o ne visoje Bendrovės buveinėje (įskaitant administracines patalpas), tokiu būdu viršijant suteiktus įgaliojimus.

Teisėjų kolegija sutinka, kad, inicijuojant neplaninį patikrinimą konsultacijos metu gautos informacijos pagrindu (ko iš esmės neneigė Departamento atstovas), buvo nesilaikyta aukščiau paminėto Departamento savanoriško įsipareigojimo netaikyti priežiūros procedūrų (veiklos patikrinimo) ūkio subjektui, siekiančiam metodinės pagalbos savo veiklos srityje. Tokiu būdu Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė VAĮ įtvirtinto gerojo administravimo principo ir metodinės pagalbos teikimo prižiūrimiems ūkio subjektams reikalavimų. Tačiau šių principų pažeidimas savaime nelemia neplaninio patikrinimo neteisėtumo (VAĮ 30 str. 1 d. 5 p.). Tiek VAĮ 33 straipsnio 13 dalis, tiek AKĮ 31 straipsnis, kaip aukštesnės juridinės galios teisės aktai, numato pareigą Departamentui vykdyti valstybės alkoholio kontrolę, įpareigoja Departamentą veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose, kai tam atsiranda įstatymo numatytas pagrindas. Įtardamas, kad Bendrovės veikloje yra pažeidžiami mažmeninės prekybos alkoholiu reikalavimai, kas kelia grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, Departamentas turėjo pagrindą atlikti neplaninį patikrinimą.

Nagrinėjamu atveju Departamentas, atlikdamas neplaninį patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, apibrėžtose jam AKĮ, VAĮ, ir savo įgaliojimų neperžengė, todėl nėra pagrindo teigti, kad neplaninis patikrinimas buvo neteisėtas, nepaisant to, kad Bendrovė turėjo teisėtą lūkestį, jog konsultacijos metu suteikta informacija nebus panaudota prieš ją.

Pareiškėja skunde taip pat teigė, kad iš Departamento direktoriaus pavedimo turinio išeina, kad jo atstovai neturėjo teisės atlikti patikrinimo kitose patalpose, nei deklaruotoje atsakingoms institucijoms kaip mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta (Parduotuvė).

Pagal AKĮ 16 straipsnio formuluotę prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra laikomos parduotuvių, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitos mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietų patalpos. Sąrašas nėra baigtinis ir neapsiriboja parduotuvės patalpomis.

Departamentas teisingai pažymėjo ir tai, kad pačioje Bendrovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotoje Licencijoje, leidžiančioje Bendrovei vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, yra nurodytas tik mažmeninės prekybos vietos adresas, sutampantis su Bendrovės administracinių patalpų adresu. Pažymėtina, kad Departamento užduotis yra tikrinti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholio produktais, mažinti galimų pažeidimų skaičių. Atitinkamai Departamento atliekamų patikrinimų tikslas yra ir aptikti bei užkardyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančią ūkio subjektų veiklą. Tikrindamas išimtinai tik ūkio subjektų deklaruotas prekybos vietas ir neturėdamas teisės tikrinti faktinių prekybos vietų, įtardamas, kad šios nesutampa, šių funkcijų įgyvendinti Departamentas negalėtų. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo manyti, kad nurodymas pavedime patikrinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietą suponuoja tik Departamento atstovų teisę patekti į oficialiai ūkio subjekto deklaruojamą mažmeninės prekybos vietą, o ne į kitas su jo vykdoma ir Departamento tikrinama veikla susijusias patalpas.

Dėl nustatytų pažeidimų

AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų; alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis. AKĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.

2023 m. spalio 30 d. Faktų fiksavimo protokole užfiksuota, kad UAB „Balmerk Lithuania“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ant šaldytuvo rastas vyno butelis, nepaženklintas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis. Vyno butelis tiksliau neįvardintas, tačiau ant etiketės matomas užrašas – „PATANEGRA LA MANCHA“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 proc. tūrio. Tyrimo metu apklaustas liudytojas K. L. (žr. atsiliepimo į skundą priedą - liudytojo apklausos protokolą 2023-12-07) nurodė, kad dirba su alkoholio tiekėjais iš užsienio, kad 2020 m. kovo mėn. iš Ispanijos tiekėjo užsakė ir per kurjerių tarnybą gavo du vyno butelius kaip pavyzdžius, todėl jie neturėjo banderolių. Vieną butelį degustavo įmonės darbuotojai, o kitas liko degustacijos salėje. Administracinio nusižengimo byloje A. K. patvirtino šias aplinkybes, pateikė tarptautinės siuntų tarnybos DHL siuntos dokumentus bei susirašinėjimą su Ispanijos tiekėju (žr. atsiliepimo į skundą priedai). Iš byloje esančios patalpų išdėstymo schemos matyti, kad iš parduotuvės tiesioginio patekimo į degustacijos salės patalpas nėra (žr. atsiliepimo į skundą priedas - spalvota schema).

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad tai nebuvo alkoholis, skirtas galutiniam vartotojui. Šio vyno radimo vieta net ne ekspozicijos lentynose, o ant šaldytuvo darbuotojams skirtoje patalpoje (poilsio zonoje), rodo, kad tai nebuvo verslo partneriams oficialiai pristatomas ir siūlomas gėrimas. Nors sutiktina su atsakovu, kad prekybos vietoje, kuri sutampa su Buveinės vieta, AKĮ draudžia laikyti alkoholinius gėrimus be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir be banderolių, tačiau byloje nėra paneigta, kad rastas vienas vyno butelis nebuvo įvežtas į Lietuvą ir laikomas pardavimo tikslu, todėl nagrinėjamoje situacijoje formaliai taikyti AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, kurie yra taikomi įvežamiems ir importuojantiems alkoholio produktams, skirtiems didmeninei ir mažmeninei prekybai, nepagrįsta ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Atsakovas taip pat konstatavo, kad Bendrovė organizavo nemokamų alkoholinių gėrimų pavyzdžius platinimą.

AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje draudžiama organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse.

Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra įrengta degustacijų ekspozicijos salė, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti nemokamai vaišinti klientus, supažindinant juos su siūlomais įsigyti alkoholiniais gėrimais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai yra aktualus įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00190-2024-9), kuriuo panaikintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. NTAKD-ANR-N-1-2024 (ROIK 23227194497) ir administracinio nusižengimo teisena A. K. (pareiškėjos direktorius) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 132 straipsnio 1 dalį nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu nutarimu nustatė, kad pareiškėjos patalpa degustacijai nėra įrengta viešose parduotuvės patalpose, o vidinėse (administracinėse) Bendrovės biuro patalpose, kur atsitiktiniai klientai nepatenka. Tai yra Bendrovės darbuotojų poilsio patalpos, kuriose verslo derybų dėl šių alkoholinių gėrimų tiekimo kitoms jais prekiaujančioms įmonėms, parduotuvėms, restoranams metu tampa degustavimo kambariu ir verslo partnerių atstovams suteikiama galimybė paragauti siūlomą produktą, prieš sudarant tiekimo sutartis. Tuo metu iš AKĮ 28 straipsnyje įtvirtintų draudimų turinio akivaizdu, kad šie draudimai yra skirti mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir jo prieinamumą galutiniam vartotojui. Šiais draudimais neleidžiama skatinti Lietuvos gyventojus vartoti alkoholį. Būtent šiomis nuostatomis grindžiamas ir Departamento atsiliepimas. Tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju, kai alkoholio pavyzdžius degustuoja jo importu, įvežimu, didmeniniais ar mažmeniniais pardavimais užsiimančių ūkio subjektų (verslo partnerių) atstovai (vadybininkai, parduotuvių, restoranų vadovai ar pan.), prieš apsispręsdami sudaryti tiekimo sutartis, sprendė, jog tai neturėtų būti traktuojama kaip nemokamas alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimas AKĮ 28 straipsnio prasme. Teismas vertino, kad AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas turėtų būti taikomas tik vartojimo teisiniams santykiams, kai juridinis asmuo komerciniais ir rinkodaros tikslais duoda ragauti ar dovanoja alkoholinius gėrimus galutiniams vartotojams, o ne verslo santykiams, kuomet alkoholio pavyzdžių pristatymu siekiama sukurti naujus verslo ryšius. Departamentas nevertino, kad klientas, kuriam pagal kaltinimą siūloma nemokamai pasivaišinti alkoholiniais gėrimais, nėra jų vartotojas, o toks pat prekybininkas, kaip ir juos siūlanti Bendrovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrovės siūlomų alkoholinių gėrimų degustacija būtų buvusi organizuojama tiesioginiam jų vartotojui, o ne itin siaurai tikslinei auditorijai – ūkio subjektų (prekybininkų) atstovams derybų dėl šių produktų pardavimų sutarčių sudarymo metu.

Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024 nustatė, kad A. K. neatliko veiksmų, uždraustų AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ar 28 straipsnio 1 dalies 3 dalyje, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad jis nesilaikė Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimų ir padarė ANK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėto vertinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-961/2024, nes atsakovas patvirtino, kad šioje ir nurodytoje administracinio nusižengimo byloje faktinės aplinkybės sutampa.

Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis tam tikrais principais, įskaitant minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos (kas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio); poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai), metodinės pagalbos teikimo (kas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų), rizikos vertinimo (kas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu)(VAĮ 30 str. 1 d. 1, 5, 7 p.).

Iš AKĮ 1 straipsnyje išdėstytų Įstatymo priėmimo tikslų ir valstybės alkoholio kontrolės principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, matyti, kad reguliavimo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Pažymėtina, kad AKĮ 28 str. 1 d. 1 punktas numato draudimų išimtį, kad nuostatos netaikomos, kai alkoholiniai gėrimai dovanojami verslo partneriams reprezentacinėms reikmėms, t. y. siekiant užmegzti naujus ar pagerinti esamus verslo ryšius su kitomis įmonėmis, Europos juridiniais asmenimis ir jų filialais, užsienio juridinių asmenų atstovybėmis Lietuvos Respublikoje ar fiziniais asmenimis, išskyrus alkoholinius gėrimus, dovanojamus savo įmonės, Europos juridinio asmens ir jų filialų darbuotojams, akcininkams, savininkams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad UAB „Balmerk Lithuania“ nepažeidė AKĮ 17 straipsnio dalies 2, 3 punktų reikalavimų, nes byloje nėra duomenų, kad darbuotojų poilsio kambaryje ant šaldytuvo rastas vyno butelis buvo įvežtas į Lietuvą ir laikomas pardavimo tikslu, taip pat nepažeidė AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 dalies, nes nėra jokių duomenų, kad Bendrovės siūlomų alkoholinių gėrimų degustacija būtų buvusi organizuojama tiesioginiam jų vartotojui, o ne itin siaurai tikslinei auditorijai – ūkio subjektų (prekybininkų) atstovams derybų dėl šių produktų pardavimų sutarčių sudarymo metu. Dėl to ginčijamas nutarimas panaikintinas visa apimtimi, kadangi atsakovės Nutarimas dėl administracinės atsakomybės įmonei taikymo priimtas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nepakankamai motyvavus įmonės atsakomybę valstybės alkoholio kontrolės principų ir Įstatymo tikslų kontekste, kas leidžia kilusio ginčo situaciją vertinti dviprasmiškai, o tai prieštarauja gero viešojo administravimo principui ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimams ir ūkio subjektų priežiūros bendriesiems principams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skundas patenkinamas, todėl sprendžiamas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja nurodo, kad ji patyrė 2 235, 50 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis. Į bylą pateiktos 2024 m. balandžio 30 d. Sąskaita faktūra Nr. EL-24 (10), 2024 m. spalio 10 d. Sąskaita faktūra Nr. EL-24 (25), 2024 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymas ir 2024 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina minėtas pareiškėjos patirtas išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Rekomendacijų 8.20 papunktyje numatyta, kad kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, teikimo valandą priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,1 sandaugai.

Skundas teismui pateiktas 2024 m. I ketvirtį, todėl aktualus 2023 m. III ketvirtis – 2 018,2 Eur. Teismo posėdis vyko 2024 m. IV ketvirtį, teismo posėdis truko apie 1 val. 16 min.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte nustatytų maksimalių dydžių, patenkina pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos UAB „Balmerk Lithuania“ skundą.

Priteisti pareiškėjai UAB „Balmerk Lithuania“ iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2 235, 50 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.