Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., jo įgaliotajai atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento įgaliotajam atstovui Denisui Vodilnikovui (Denis Vodilnikov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau ir – Institucija, Departamentas) vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. NTAKD-ANR-N-1-2024 (ROIK 23227194497).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. NTAKD-ANR-N-1-2024 (ROIK 23227194497) A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 132 straipsnio 1 dalį, 2023 m. spalio 30 d. 10.15 val. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė, Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose įrengta ir Įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta (specializuota gėrimų parduotuvė), nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2023 m. spalio 30 d. 10.15 val. buvo laikomas vienas gamykliniu būdu uždarytas, 0,75 litro talpos vyno butelis „PATA NEGRA LA MANCHA“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 proc. tūrio, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, neturint juridinę galią turinčių privalomų šio alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų. Taip pat neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra įrengta degustacijų ekspozicijos salė, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti nemokamai vaišinti klientus, supažindinant juos su siūlomais įsigyti alkoholiniais gėrimais. Konstatuota, jog tokiu būdu A. K., būdamas Įmonės, turinčios teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (pagal 2020 m. birželio 18 d. licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (pagal 2005 m. rugsėjo 2 d. licenciją Nr. (duomenys neskelbtini)), generaliniu direktoriumi, ir būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams, neužtikrino, kad Įmonė laikytųsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau ir – Įstatymo) reikalavimų, t. y. neužtikrino Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų laikymosi Įmonėje ir tokiu būdu pažeidė Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam buvo paskirta 200 Eur bauda (b. l. 7).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento įgaliotasis atstovas D. Vodilnikov su skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Konsultavimo taisyklėse yra numatyta, kad Departamentas turi teisę tikslinti, kas skambino ir iš kur skambino. Kartais reikia patikslinti ir ką interesantas daro, kuo užsiima. 2023 m. spalio 4 d. buvo gautas Bendrovės skambutis, daug jų gauta buvo. Buvo suteikta konsultacija, o kilus įtarimams buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl licencijos. Patikrinus adresą nekilnojamojo turto registre, buvo nustatyta, kad tai yra administracinės paskirties patalpos ir ten vykdoma veikla. Todėl buvo nuspręsta jas patikrinti neplaniškai ir buvo apiformintas pavedimas. Departamento pareigūnams kilo įtarimas, kad pardavimų veikla buvo vykdoma biure. Prekybos vieta turi būti laikoma ta vieta, kuri nurodyta licencijoje. Nagrinėjamu atveju Prekybos vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Jokio patalpų sukonkretinimo nesimatė ir licencijoje tai nebuvo pažymėta. Tik paties neplaninio patikrinimo metu buvo gautas patalpų planas iš direktoriaus. Departamento nuomone, šis planas turėjo būti pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei ir turėjo būti patikslinta prekybos vieta licencijoje. To nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad apie prekybos vietos išskyrimo sukonkretinimą nebuvo pateikta jokių duomenų. Departamento nuomone, ta ekspozicijos salė ir yra prekybos vieta. Net jei prekybos vieta sutampa su buveine, departamento nuomone, prekybos vietoje negali būti laikomi alkoholiniai gėrimai be jų įgijimą patvirtinančių dokumentų ir be banderolių. Departamento darbuotojai žinojo, į kokią salę eiti, ten, kur vyksta pardavimas. Kitose patalpose buvo tik stalai ir biuro baldai. Čia jau klausimas savivaldybei, kodėl buvo išduota licencija mažmeninei prekybai, nesant įrengtų patalpų mažmeninei prekybai. Pažeidimas yra ir tai, kad vynu buvo vaišinami ūkio subjektai, apklaustas liudytojas ir direktorius aiškiai pasakė, kad buvo parsiųsti du vyno „PATA NEGRA LA MANCHA“ buteliai, vienas išgertas, kitas paliktas vaišinimui. Paties vaišinimo fakto Departamento atstovai, be abejo, nematė. Parduotuvėje negali būti jokių vaišinimų ir alkoholis yra demonstruojamas pačioje parduotuvėje ar maitinimo vietoje. Su tuo viskas būtų gerai, tik dėl alkoholio demonstravimo (ekspozicijos) Departamentas pretenzijų neturėtų, tačiau jose negali būti jokių nemokamų vaišinimų. O pats A. K. neginčija, kad patalpa buvo skirta ekspozicijoms ir degustavimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl atsakomybės pagal ANK 132 straipsnio 1 dalį

A. K. kaltinamas būtent Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų bei 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimu.

Pažymėtina, kad A. K. neginčija faktinių aplinkybių, iš kurių yra kildinami minėtų teisės normų pažeidimai, t. y. fakto, kad Įmonės buveinės patalpose buvo laikomas vienas gamykliniu būdu uždarytas, 0,75 litro talpos vyno butelis „PATA NEGRA LA MANCHA“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 13,5 proc. tūrio, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, neturint juridinę galią turinčių privalomų šio alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentų, bei to, kad Įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra įrengta degustacijų ekspozicijos salė, kurioje ant lentynų demonstruojami įvairūs alkoholiniai gėrimai, skirti verslo klientų degustacijai.

Šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar minėti faktai pagrįstai teisiškai buvo įvertinti kaip įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2,3 punkto, 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimas.

2023 m. spalio 30 d. Faktų fiksavimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ant šaldytuvo rastas vyno butelis, nepaženklintas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis (b. l. 18). Vyno butelis tiksliau neįvardintas, tačiau ant etiketės matomas užrašas – „PATA NEGRA LA MANCHA“. A. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad minėtas vyno butelis 2020 m. buvo gautas kaip pavyzdys iš verslo partnerio Ispanijoje J. G. C., su kuriuo įmonė yra derinusi ne vieną alkoholinių gėrimų pirkimo/pardavimo/tiekimo sutartį. Įmonės prašymu, tikintis, kad šis vynas gali būti tiekiamas prekybos tinklui „Maxima“, buvo per kurjerių tarnybą atsiųsti du šio gėrimo pavyzdžiai. Savo teiginiams pagrįsti pateikė tarptautinės siuntų tarnybos DHL siuntos dokumentus bei susirašinėjimą su minėtu tiekėju dėl vyno pavyzdžių (b. l. 34-38). Minėtas aplinkybes patvirtino tyrimo metu apklaustas liudytojas K. L., nurodydamas, kad dirbdamas su alkoholio tiekėjais iš užsienio 2020 m. kovo 20 d. iš Ispanijos tiekėjo el. paštu užsakė ir per kurjerių tarnybą DHL gavo du vyno butelius. Jie buvo siunčiami kaip pavyzdžiai ir banderolių neturėjo. Vieną degustavo įmonės darbuotojai, kitas pasiliko degustacijos salėje (b. l. 40). Iš liudytojo, pareiškėjo ir jo gynėjos paaiškinimų išeina, kad tai nebuvo alkoholis, skirtas galutiniam vartotojui, o Bendrovės darbo priemonė. Du egzemplioriai buvo atsiųsti įvertinti gėrimo kokybę pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip galimam šio produkto tiekėjui/pardavėjui Lietuvoje. Vienas vertinant buvo išgertas, kitas užsiliko. Šio vyno radimo vieta net ne ekspozicijos lentynose, o ant šaldytuvo, rodo, kad tai nebuvo verslo partneriams oficialiai pristatomas ir siūlomas gėrimas.

Teismo vertinimu, tai nebuvo alkoholio importavimas ar įvežimas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Antrojo skirsnio prasme. Sistemiškai žiūrint į šio įstatymo teisės normas, matyti, kad III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pirmiausiai turi laikytis alkoholio produktus įvežančios ar importuojančios įmonės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtas vyno butelis, kaip išeina iš susirašinėjimo ir paaiškinimų, niekada nebuvo skirtas pardavimui. Jis nebuvo įvežtas į Lietuvą ir laikomas pardavimo tikslu, todėl nagrinėjamoje situacijoje formaliai taikyti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, kurie pagrinde yra taikomi įvežamiems ir importuojantiems alkoholio produktams, skirtiems didmeninei ir mažmeninei prekybai, nepagrįsta ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

Taip pat, teismo vertinimu, A. K. nepagrįstai buvo apkaltintas nemokamų alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimo organizavimu. Tiek tyrimo metu, tiek teisme A. K. ir jo atstovė neigė, kad ekspozicijos patalpoje rastas alkoholis yra skirtas mažmeninei prekybai, t. y. galutiniam jo vartotojui, nurodydami, kad degustacijos patalpose iš užsienio tiekėjų gauti gėrimai yra degustuojami tik pačių bendrovės darbuotojų, prieš priimant sprendimus dėl alkoholio importo ir siūlytino prekybai Lietuvoje asortimento arba išimtinai tik verslo susitikimų metu, teikiant ragauti įmonės įvežamo/importuojamo alkoholio pavyzdžius kitų didmenine ar mažmenine jo prekyba užsiimančių įmonių vadybininkams, vadovams, kas yra normali šios srities verslo praktika. Pareiškėjo teiginius, teismo vertinimu, patvirtina ta aplinkybė, kad patalpa degustacijai nėra įrengta viešose parduotuvės patalpose, o vidinėse (administracinėse) įmonės biuro patalpose, kur atsitiktiniai klientai nepatenka. Tai yra įmonės darbuotojų poilsio patalpos, kuriose verslo derybų dėl šių alkoholinių gėrimų tiekimo kitoms jais prekiaujančioms įmonėms, parduotuvėms, restoranams metu tampa degustavimo kambariu ir verslo partnerių atstovams suteikiama galimybė paragauti siūlomą produktą, prieš sudarant tiekimo sutartis.

Tuo metu iš Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų draudimų turinio akivaizdu, kad šie draudimai yra skirti mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir jo prieinamumą galutiniam vartotojui. Šiais draudimais neleidžiama skatinti Lietuvos gyventojus vartoti alkoholį. Būtent šiomis nuostatomis grindžiamas ir Departamento atsiliepimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai alkoholio pavyzdžius degustuoja jo importu, įvežimu, didmeniniais ar mažmeniniais pardavimais užsiimančių ūkio subjektų (verslo partnerių) atstovai (vadybininkai, parduotuvių, restoranų vadovai ar pan.), prieš apsispręsdami sudaryti tiekimo sutartis, tai neturėtų būti traktuojama kaip nemokamas alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimas Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio prasme. Teismo įsitikinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas turėtų būti taikomas tik vartojimo teisiniams santykiams, kai juridinis asmuo komerciniais ir rinkodaros tikslais duoda ragauti ar dovanoja alkoholinius gėrimus galutiniams vartotojams, o ne verslo santykiams, kuomet alkoholio pavyzdžių pristatymu siekiama sukurti naujus verslo ryšius. Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija nevertino, kad klientas, kuriam pagal kaltinimą siūloma nemokamai pasivaišinti alkoholiniais gėrimais, nėra jų vartotojas, o toks pat prekybininkas, kaip ir juos siūlanti įmonė. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrovės siūlomų alkoholinių gėrimų degustacija būtų buvusi organizuojama tiesioginiam jų vartotojui, o ne itin siaurai tikslinei auditorijai – ūkio subjektų (prekybininkų) atstovams derybų dėl šių produktų pardavimų sutarčių sudarymo metu.

Pažymėtina, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti tiek privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), tiek visuomenės interesus, neribodama ūkinės veiklos laisvės nuostatų daugiau nei tai būtina.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra administracinių nusižengimų kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. administracinėn atsakomybėn dėl pagal ANK 132 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, o skundžiamas nutarimas panaikintinas, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neplaninio patikrinimo teisėtumo

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dalyje, kad pats Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnų atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninis patikrinimas buvo neteisėtas.

Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalies 2 punktas numato, kad Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Praktiškai analogiška nuostata įtvirtinta ir Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Tl-82, 33.2 punkte, kuris numato, kad neplaninis ūkio subjektų veiklos patikrinimas atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad iniciatyva atlikti neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą kilo po įmonės atstovų skambučių Departamentui, aiškinantis dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo sąlygų. Iš Departamento atstovo užduodamų klausimų matyti, kad jam kilo abejonių, ar mažmeninė prekyba vykdoma pagal Licencijoje nurodytas sąlygas, t. y. specializuotoje gėrimų parduotuvėje parduodant gėrimus išsinešti (b. l. 26). Tuo metu įmonės atstovė klausinėja, ar įmonė gali gėrimus tiekti mažmeniniams pardavimams iš sandėlių tiesiai į kliento buvimo vietą aplenkiant parduotuvę. A. K. patvirtino, kad atvykę Departamento tikrintojai iš esmės domėjosi mažmeninės parduotuvės veikimo principais. Stebėjosi, kad pastate nėra jokios iškabos pirkėjams, nurodančios į šią parduotuvę.

Būtent Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalies 2 punkte numatytu pagrindu departamento direktorius rėmėsi surašydamas pavedimą atlikti neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Atlikto neplaninio patikrinimo neteisėtumą pareiškėjas ir jo atstovė grindžia tuo, kad neplaninis patikrinimas buvo inicijuotas po 2023 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos telefoninių konsultacijų su Departamento darbuotojais ir šių konsultacijų metu pateiktos informacijos apie įmonės veiklos organizavimą pagrindu, tuo pažeidžiant Asmenų konsultavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. T1-82, 51 punkto nuostatą, kad paklausėjo kreipimasis dėl konsultacijos negali būti laikomas pagrindu Departamentui atlikti patikrinimą. Tokiu būdu buvo pažeistas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) ir A. K. negali būti traukiamas atsakomybėn dėl neteisėtai atlikto neplaninio patikrinimo rezultatų. Be to, patikrinimą buvo pavesta atlikti tik prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, o ne visoje Įmonės buveinėje (įskaitant administracines patalpas), tokiu būdu viršijant suteiktus įgaliojimus.

Teismas sutinka, kad inicijuojant neplaninį patikrinimą konsultacijos metu gautos informacijos pagrindu (ko iš esmės neneigė Departamento atstovas), buvo nesilaikyta aukščiau paminėto Departamento savanoriško įsipareigojimo netaikyti represinių procedūrų (veiklos patikrinimo) ūkio subjektui, siekiančiam metodinės pagalbos savo veiklos srityje. Tokiu būdu Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, galimai nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto gerojo administravimo principo. Tačiau teismas abejoja, kad šio principo pažeidimas savaime lemia neplaninio patikrinimo neteisėtumą. Vis tik tiek viešajame administravime, tiek kitose srityse galioja ir teisės aktų hierarchijos principas. Tiek Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 dalis, tiek Alkoholio kontrolės įstatymo 31 straipsnis, numatantis pareigą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui vykdyti valstybės alkoholio kontrolę, kaip aukštesnės juridinės galios teisės aktai, įpareigoja Departamentą veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose, kai tam atsiranda įstatymo numatytas pagrindas. Įtardamas, kad Įmonės veikloje yra pažeidžiami mažmeninės prekybos alkoholiu reikalavimai, tuo keliant grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, Departamentas vis tik turėjo pagrindą atlikti neplaninį patikrinimą.

Administracinės atsakomybės vienas principų – valstybės valdymo institucijų įgaliojimai turi būti nustatyti įstatyme, o priimami sprendimai turi remtis įstatymu. Valstybės valdymo institucijų teisėtumas reiškia suteiktų kompetencijos ribų neperžengimą. Nagrinėjamu atveju Departamentas atlikdamas neplaninį patikrinimą veikė savo kompetencijos ribose, apibrėžtose jam Alkoholio kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, ir savo įgaliojimų neperžengė, todėl nėra pagrindo teigti, kad neplaninis patikrinimas buvo neteisėtas, nepaisant to, kad įmonė turėjo teisėtą lūkestį, jog konsultacijos metu suteikta informacija nebus panaudota prieš ją.

Pareiškėjas ir jo atstovė teigė, kad iš Departamento direktoriaus pavedimo turinio išeina, kad jo atstovai neturėjo teisės atlikti patikrinimo kitose patalpose, nei deklaruotoje atsakingoms institucijoms kaip mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta (Parduotuvė).

Tačiau pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio formuluotę prekybos alkoholiniais gėrimais vieta yra laikomos parduotuvių, restoranų, kavinių, barų, bufetų, kitos mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietų patalpos. Sąrašas nėra baigtinis ir neapsiriboja parduotuvės patalpomis.

Departamentas teisingai pažymėjo ir tai, kad pačioje Įmonei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotoje Licencijoje, leidžiančioje Įmonei vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, yra nurodytas tik mažmeninės prekybos vietos adresas, sutampantis su įmonės administracinių patalpų adresu (b. l. 26). Įmonės patalpų detalizacija buvo teikiama tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pačioje Licencijoje ji niekaip neatsispindėjo. Be to į tikrintas patalpas Departamento atstovai buvo įleisti pačių Įmonės darbuotojų, kur, matydami alkoholinių gėrimų prekybos ženklus (ekspoziciją), įtarė, kad mažmeninės prekybos alkoholiu veikla vykdoma būtent šiose patalpose, konstatuodami, kad įmonės patalpose nėra įrengtos prekybos vietos tradicinės mažmeninės prekybos vartotojams su darbo laiko nurodymu, iškaba apie prekybą alkoholiniais gėrimais, kasos aparatais ir pan. Įmonės vadovo aiškinimai, kad šioje patalpoje vyksta alkoholinių gėrimų degustavimas su klientais, taip pat leido traktuoti, kad tai yra prekybos vieta. Kad įmonė neturi srautinės parduotuvės, kaip galima tikėtis iš įrašų Įmonei išduotoje mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijoje, patvirtino ir pareiškėjas, nurodydamas, kad pagrindinė jų veikla yra didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Atitinkamai alkoholio siuntos yra laikomos didmeniniuose sandėliuose, o įmonės biure (ekspozicinėje salėje) yra tik užsakymų pavyzdžiai. Mažmeninė prekyba tokia forma, kaip vyksta įprastoje parduotuvėje (yra alkoholio lentynos ir užėjęs klientas iš jų renkasi), pas juos nevykdoma. Ji vykdoma skambučių ir elektroniniu paštu atliekamų užsakymų forma. Tik po to, kai klientas užsako alkoholį, jis yra atvežamas į parduotuvės patalpas ir perduodamas jam. Tokia pardavimo forma taikoma fiziniams asmenims. Departamento atstovas taip pat nurodė, kad deklaruojamos parduotuvės patalpose buvo tik biuro baldai, vienintelė patalpa su prekybos požymiais buvo minėta patalpa su alkoholinių gėrimų ekspozicija. Pažymėtina, kad Departamento užduotis yra tikrinti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholio produktais, mažinti galimų pažeidimų skaičių. Atitinkamai Departamento atliekamų patikrinimų tikslas yra ir aptikti bei užkardyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančią ūkio subjektų veiklą. Tikrindamas išimtinai tik ūkio subjektų deklaruotas prekybos vietas ir neturėdamas teisės tikrinti faktinių prekybos vietų, įtardamas, kad šios nesutampa, šių funkcijų įgyvendinti Departamentas negalėtų. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo manyti, kad nurodymas pavedime patikrinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietą suponuoja tik Departamento atstovų teisę patekti į oficialiai ūkio subjekto deklaruojamą mažmeninės prekybos vietą, o ne į kitas su jo vykdoma ir Departamento tikrinama veikla susijusias patalpas.

Dėl proceso išlaidų

Iš byloje pateiktų dokumentų (avansinės sąskaitos faktūros, paslaugų perdavimo akto pagal avansinę sąskaitą faktūrą, mokėjimo pavedimo išrašo, b. l. 133-135) matyti, kad buvo pateikta 1200 Eur sąskaita dėl išlaidų advokato pagalbai (už skundo parengimą ir pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme žodinio proceso metu, apimančius 8 darbo valandas) apmokėti.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

Vis tik teismas pažymi, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra A. K., tačiau advokatės 2024 m. balandžio 19 d. išrašytoje Avansinėje sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (av) mokėtojas nurodytas ne A. K., o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 133); mokėjimo nurodymas, kuris, atkreiptinas dėmesys, tik „vykdomas“, patvirtina, kad mokėtojas taipogi yra ne A. K., o bendrovė. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad advokatė E. Latauskienė atstovauja bendrovei ir administracinėje byloje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose, o Vilniaus miesto apylinkės teismui nepateikta jokių paaiškinimų ir dokumentų, kodėl bendrovė apmoka fiziniam asmeniui teikiamas teisines paslaugas, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų spręsti, jog/ar A. K. turėjo išlaidų advokatės E. Latauskienės, kuri byloje dalyvavo kaip E. K. įgaliotoji atstovė, paslaugoms apmokėti. N. P. perdavimo akte pagal avansinę sąskaitą nurodyta A. K. pavardė (vietoje, kurioje nurodytas sąskaitos numeris: „(duomenys neskelbtini) A. K.“ (b. l. 134)), vis tik atsižvelgus į mokėtoją, neatitikimus (avansinėje sąskaitoje A. K. pavardė nenurodyta, o mokėtoju nurodytas juridinis asmuo), nesant papildomų duomenų, paaiškinimų, nėra galimybės šiuo procesiniu sprendimu išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atnaujinti bylos įrodymų tyrimą vien dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindo nėra, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. NTAKD-ANR-N-1-2024 (ROIK 23227194497) ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 132 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.