Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. P. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Medininkai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovo S. P. 1 546,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – VRAAD Trakų rajono agentūra) pareigūnai 2013 m. gruodžio 2 d. nustatė, kad atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. P., organizavo darbus, kurių metu, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, buvo nupjauti 3 saugotini medžiai – pušys, kurių kamienai kelme atitinkamai 26, 29 ir 34 cm. Medžių pjovimo darbus atsakovo pavedimu atliko UAB „Medininkai“. Nurodė, kad neteisėtai nupjautos pušys priskiriamos saugotiniems medžiams, vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, 3.11 p., t. y. medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka vieną iš šių kriterijų: <...> 3.11. auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Nurodė, jog šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 9 p. reikalavimus. Dėl to atsakovui už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą 2013 m. gruodžio 16 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-12.1-130 ir VRAAD Trakų rajono agentūros 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-130 jam paskirta 130,33 Eur administracinė bauda. Ieškovas nurodė, jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-130 atsakovas neskundė ir jam paskirtos baudos nesumokėjo.

Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo motinai J. P. Sklypas buvo apaugęs išdygusiais įvairių rūšių medžiais ir krūmais, viso buvo jų apie 1 600 vnt. Žemė buvo laikoma apleista, už tai grėsė baudos ar padidinti žemės mokesčiai, todėl, norėdamas padėti savo motinai, rajoniniame laikraštyje „Galvė“ rado skelbimą, kad tvarkomos apleistos žemės, iškertant ir išvežant medžius bei krūmus. Paskambinus nurodytu telefonu, sutarė susitikti prie aukščiau minėto žemės sklypo. Apžiūrėjus sklypą su atvykusiu potencialiu rangovu, buvo preliminariai sutarta dėl sklypo sutvarkymo darbų. Darbus apsiėmęs atlikti asmuo pasakė, kad turi tokių darbų atlikimo patirties bei reikiamos technikos ir darbus pradės, kai bus pasirašyta darbų atlikimo sutartis, kurios formą jis jau turi ir tereikia įrašyti susitariančių pusių rekvizitus bei, esant reikalui, kažkiek pakoreguoti sutartį. Atsakovas su potencialiu rangovu susitarė vėliau susitikti ir aptarti darbų atlikimo laiką, apmokėjimą, kitus klausimus ir, dalyvaujant atsakovo motinai, kaip sklypo savininkei, pasirašyti sutartį. Tačiau minėtas asmuo su sutartimi pas atsakovą neatvyko, sutartis nebuvo pasirašyta ir šiai dienai atsakovas nežino net to asmens pavardės ar vardo (teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad UAB „Medininkai“ direktorius ir buvo tas asmuo, su kuriuo jis tarėsi dėl darbų). Po kiek laiko atsakovui paskambino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros darbuotojas ir paprašė atvykti prie minėto atsakovo motinai priklausančio sklypo. Atvykęs į vietą, atsakovas pamatė, kad medžiai ir krūmai iškirsti, o aplinkosaugininkai parodė tris nukirstas pušis, kurių storis didesnis kaip 20 cm. ir paaiškino, kad jas be leidimo negalima buvo kirsti. Teigia, kad nei atsakovas, nei jo mama nežinojo, kad sklype buvo nukirsti medžiai ir krūmai. Aplinkos apsaugos departamento atstovai pareikalavo pateikti sutartį dėl sklypo sutvarkymo ir leidimą kirsti medžius. Leidimo kirsti medžius atsakovas neturėjo, neturėjo ir sutarties. Atsakovas net nežinojo, kad kažkas atliko medžių ir krūmų kirtimus. Jis tik galėjo numanyti, kad tai padarė asmuo, su kuriuo jis buvo susitikęs ir preliminariai sutarė dėl sklypo sutvarkymo. Atsakovas visa tai paaiškino Aplinkos apsaugos departamento atstovams. Vėliau Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai surado, kas atliko sklypo sutvarkymo darbus ir jie patvirtino, kad sutarties atlikti darbus jie neturėjo ir darbus atliko be atsakovo ir jo mamos žinios. Kadangi atsakovas jokios sutarties dėl sklypo tvarkymo darbų neturėjo ir nežinojo, kad tokie darbai jau bus pradėti, todėl suprantama, kad atsakovas ir neturėjo leidimo kirsti medžius. Esant tokiai situacijai, atsakovas nedelsiant kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūniją su prašymu, kad būtų išrašytas leidimas kirsti aplinkosaugininkų nurodytas pušis. Atsakovas su seniūnijos atstovu nuvyko prie nukirstų pušų, kur paaiškino, kad be atsakovo žinios buvo iškirstos trys pušys be leidimo, be to, kol medžiai nebuvo nukirsti, numanyti, kad medžiais ir krūmais apaugusiame sklype iš 1 600 kertamų medžių trys bus storesni kaip 20 cm, nebuvo įmanoma. Atsakovui buvo pritarta, kad tokį dalyką tikrai sunku numatyti, medžiai buvo pažymėti spalvotais dažais ir 2013 m. gruodžio 12 d. išrašytas leidimas Nr. LM-82 kirsti tris pušis, augančias žemės ūkio paskirties žemėje. Minėtą leidimą atsakovas pateikė aplinkosaugininkams, tačiau jie paaiškino, kad leidimo užskaityti negali, nes jis surašytas po medžių nukirtimo, o logikos ir protingumo kriterijais gali vadovautis tik teismas, bet ne jie. Todėl atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei pateiktas ieškinys dėl žalos aplinkai padarymo. Trys pušys dėl objektyvių ir nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių buvo nupjautos dar nesant leidimo, tačiau po nupjovimų leidimas iškirsti minėtas tris pušis buvo išduotas, laikantis nustatytos tvarkos. Išduotas leidimas patvirtina, kad jame nurodyti medžiai (aptartos trys pušys) galėjo būti nupjauti be žalos aplinkai. Priešingu atveju toks leidimas apskritai negali būti išduodamas.

Trečiasis asmuo UAB „Medininkas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovu jokių darbinių santykių, pasirašytų sutarčių ar piniginių operacijų neturėjo. Trečiasis asmuo nurodė, jog griežtai laikosi politikos darbus pradėti tik po sutarčių pasirašymo, sąskaitos išrašomos po darbų perdavimo – priėmimo akto pateikimo apskaitai. Su 2013 m. gruodžio 2 d. patikrinimo aktu Nr. VR-12.10-174 trečiasis asmuo buvo supažindintas tik gavus Trakų rajono apylinkės teismo medžiagą. Nurodė, jog UAB „Medininkai“ direktorius niekam nurodymų šiai veiklai vykdyti nedavė ir pats asmeniškai nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovas savavališkai nupjovė 3 vnt. pušų, o teismui pagal pateiktus byloje įrodymus nebuvo pakankamo pagrindo padaryti tokias išvadas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, užfiksuotą patikrinimo akte, jog UAB „Medininkai“ atliko darbus J. P. priklausančiame sklype ir kad šiuos darbus organizavo būtent atsakovas, šios informacijos nepatikrino, todėl teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog pušų kirtimą padarė arba organizavo būtent atsakovas. Teismas nurodė, kad trys pušys dėl objektyvių ir nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių buvo nupjautos neturint leidimo, tačiau nupjovus jas, leidimas buvo išduotas. Leidimas patvirtina, kad jame nurodyti medžiai galėjo būti nupjauti be žalos aplinkai, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais konstatavo, kad pušys buvo nukirstos pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau po 10 dienų nuo pažeidimo fakto nustatymo gavus leidimą kirsti medžius žala aplinkai nėra ir negalėjo būti padaryta – atsakovui, gavus leidimą ir atlikus tuos pačius veiksmus, kurie buvo atlikti iki jų įteisinimo, atsirastų tos pačios pasekmės, kaip ir dabar esančios, tačiau jos jau nebūtų traktuojamos kaip žala gamtai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovu šioje byloje buvo patrauktas S. P., kuris nėra sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, minėto sklypo savininkė yra J. P. Teismas siūlė ieškovui spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, nes bylos medžiagoje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad atsakovas veikė savo motinos vardu ir kad jis tai galėjo daryti ir kad jis yra atsakingas už padarytą žalą gamtai, tačiau ieškovas nurodė, kad J. P. įtraukimas į bylą prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams, atsižvelgiant į J. P. senyvą amžių ir į tai, kad jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas konstatavo, kad ieškovas teismui nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, todėl atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų, dėl to ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta išvada, jog „žala aplinkai nėra ir negalėjo būti padaryta“ ir žalos aplinkai teisiniu vertinimu civilinėje byloje. Apeliantas pažymi, jog teisinio ginčo dėl to, kad neteisėtai nukirsi saugotini medžiai nėra. Apeliantas nurodo, jog sunaikinus saugotinus medžius, kaip gamtos objektą, taikyta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 (toliau – Metodika) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtinti Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai. Pažymi, jog Metodikos 14.4 p. nustato, jog „želdinių naikinimas – medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas ar kitoks sunaikinimas“. Akivaizdu, jog 3 saugotinų medžių nukirtimas yra jų sunaikinimas (medžiai nebevykdo oro valymo ir kitų gamtai svarbių funkcijų). Remiantis Metodikos 14 p., sunaikinus saugotinus želdinius yra skaičiuojama žala aplinkai, vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kas ir buvo padaryta, atlikus padarytos žalos aplinkai paskaičiavimą. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog žala aplinkai padaroma, kai be nustatyta tvarka išduoto leidimo yra nupjaunami saugotini medžiai, o leidimas dėl tam tikrų priežasčių negali būti išduotas. Leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šiame Apraše yra reglamentuota leidimų saugotiniems želdiniam išdavimo procedūra bei nustatyta, jog išduodant leidimą yra būtina atlyginti planuojamų iškirsti saugotinų želdinių vertę. Taigi net ir kertant saugotinus medžius su leidimu yra būtina kompensuoti kertamo medžio, kaip gamtos komponento vertę (arba atkurti saugotinus želdinius juos atsodinant). Aprašo 12 p. reglamentuoja išimtinius atvejus kada saugotini želdiniai, išdavus leidimą, gali būti kertami neatlygintinai. Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į išdėstytą, iškirtus saugotinus želdinius be leidimo yra ne tik pažeidžiamos leidimų išdavimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, bet ir sunaikinamas gamtos objektas — medis – padaroma žala gamtai (šalia administracinės, kyla civilinė atsakomybė). Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes (iškirsti sveiki, gyvybingi (ne sausuoliai, vėjovartos ar kt.) trys saugotini medžiai – pušys (26, 29, 34 cm kamienai kelme)), todėl būtina skaičiuoti ir įvertinti padarytą žalą aplinkai. Apelianto manymu, po saugotinų želdinių iškirtimo išduotas leidimas yra niekinis ir nėra pagrindas atsakingam asmeniui išvengti civilinės atsakomybės. Apeliantas taip pat pažymi, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, jog atsakovas nėra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas šioje byloje. Už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Trakų rajono agentūros 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-130 skirta administracinė bauda. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas neskundė. 2013 m. gruodžio 2 d. Trakų rajono agentūros patikrinimo akte Nr. VR-12.10-174 užfiksuota, jog atsakovas nurodė organizavęs darbus, darbus atliko UAB „Medininkai“ (tyrimo metu šių aplinkybių neneigė). Apeliantas mano, kad atsakovo pozicija civilinėje byloje vertintina kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. DI-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau tekste – Aprašas) 4 p. nurodyta 18 atvejų, kai saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlyginamai. Sutinkamai su Aprašo 2 p. nuostatomis, saugotinų medžių ir krūmų vertę ir jos atlyginimo tvarką nustato savivaldybės, išduodamos leidimus nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Aprašo 9 p. nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių bei krūmų vertę, nurodytą leidime. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos atsakovui išduotame 2013 m. gruodžio 12 d. leidime Nr. 214-82 kertamų medžių vertė ir jos atlyginimo tvarka nenurodyta. Atsakovas pažymi, kad atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo būtinoji sąlyga – neteisėti veiksmai – nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo gali būti laikoma nustatyta ir įrodyta atsakovo nubaudimo administracinės teisenos tvarka fakto pagrindu tik tuo atveju, jei jis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje negu nagrinėjama byloje ir atitinka kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas sąlygas. Atsakovas pabrėžia, kad kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-130 sprendimas atsakovo atžvilgiu buvo priimtas ne teismo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, privalėjo pats nustatyti, ar yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, ką nagrinėjamu atveju visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir padarė bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog pušų kirtimą padarė arba organizavo būtent S. P.“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. 2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – VRAAD Trakų rajono agentūra) Patikrinimo akte Nr. VR-12.10-174 nustatyta, kad atsakovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. P., organizavo darbus, kurių metu, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, buvo nupjauti 3 saugotini medžiai – pušys, kurių kamienai kelme atitinkamai 26, 29 ir 34 cm, medžių pjovimo darbus atliko UAB „Medininkai“. 2013 m. gruodžio 16 d. atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12.-130 už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimą ir VRAAD Trakų rajono agentūros 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-130 jam paskirta 130,33 Eur administracinė bauda. 2013 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija atsakovui išdavė Leidimą Nr. LM-82 Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo atsakovui leista žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kirsti tris pušis, augančias žemės ūkio paskirties žemėje deklaruotame lauke. 2013 m. gruodžio 31 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija raštu Nr. 2-482 informavo VRAAD Trakų rajono agentūrą, kad Trakų seniūnijos želdinių priežiūros komisija, pagal atsakovo prašymą 2013 m. gruodžio 12 d. išdavė leidimą LM-82.

Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų – nenustatytas žalos atsiradimo faktas bei neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; kt.).

Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „žala aplinkai nėra ir negalėjo būti padaryta“ ir žalos aplinkai teisiniu vertinimu civilinėje byloje, pažymi, kad buvo neteisėtai nukirsti saugotini medžiai, todėl turi būti apskaičiuota ir atlyginta žala aplinkai. Apelianto vertinimu, po saugotinų želdinių iškirtimo išduotas leidimas yra niekinis ir nėra pagrindas atsakingam asmeniui išvengti civilinės atsakomybės, be to, net ir kertant saugotinus medžius su leidimu šiuo atveju buvo būtina kompensuoti kertamo medžio, kaip gamtos komponento, vertę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu prieš žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. P., kertant saugotinus medžius – tris pušis, kurių kamienai kelme atitinkamai 26, 29 ir 34 cm, turėjo būti gautas leidimas šiems darbams atlikti. Leidimas nukirsti pastaruosius saugotinus medžius buvo gautas 2013 m. gruodžio 12 d., t. y. po 10 dienų nuo saugotinų medžių nukirtimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2013 m. gruodžio 12 d. leidimas patvirtina, kad jame nurodyti medžiai galėjo būti nupjauti be žalos aplinkai, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir konstatavo, kad pušys buvo nukirstos pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau po 10 dienų nuo pažeidimo fakto nustatymo gavus leidimą kirsti medžius žala aplinkai nėra ir negalėjo būti padaryta, nes gavus leidimą ir atlikus tuos pačius veiksmus, kurie buvo atlikti iki jų įteisinimo, atsirastų tos pačios pasekmės, kaip ir dabar esančios, tačiau jos jau nebūtų traktuojamos kaip žala gamtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po 10 dienų nuo saugotinų medžių nukirtimo, gavus leidimą atlikti šiuos veiksmus ir taip juos įteisinus, žala aplinkai padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją vertino žvelgdamas iš teisinių pasekmių perspektyvos, ką suponuoja teisingumo ir protingumo principai, kurie taikyti priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo imperatyvais, tinkamai taikė materialinę teisę bei padarė pagrįstą išvadą dėl vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos – nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad sutiktina su atsakovo argumentu, jog pagal Aprašo 9 punktą saugotinų medžių vertė, jei yra pagrindas, turi būti nurodyta leidime, tuo tarpu 2013 m. gruodžio 12 d. Leidime Nr. LM-82 Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams tokia vertė nurodyta nebuvo, todėl atsakovas neprivalėjo jos atlyginti. Ar Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija pagrįstai leidime nenurodė saugotinų medžių vertės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes 2013 m. gruodžio 12 d. Leidimo Nr. LM-82 Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams teisėtumas nebuvo ginčijamas pirmosios instancijos teisme, kas savaime sąlygoja, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas ir apeliacinės instancijos teisme, net jei į tai nukreiptus argumentus apimtų apeliacinis skundas. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nukirtus aukščiau identifikuotus saugotinus medžius žala aplinkai nebuvo padaryta, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo fakto, ieškinys dėl žalos priteisimo negalėtų būti tenkintinas, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, kaip nedarantys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, šiuo atveju nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.