Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
1A-524-468/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20189-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Julita Dabulskyė-Raizgienė, Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis
E. V.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-468/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20189-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. S. gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendžio, kuriuo G. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. V., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nutrauktas civilinis procesas dėl E. V. civilinio ieškinio Seesam Insurance AS Lietuvos filialui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2017-04-27, apie 13 val. Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienos eismo krypties Nemenčinės plento važiuojamosios dalies pirma eismo juosta nuo Antakalnio gatvės pusės, privažiavęs ties Nemenčinės plento pastatu Nr. 1C esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto (2016-11-02 redakcija) reikalavimus ir priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, kad pėsčiųjų įžengimo į važiuojamąją dalį atveju būtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti vairuojamą motociklą prieš perėją, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų nuo dešiniojo šaligatvio į važiuojamąją dalį įžengusią ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Nemenčinės plentą ėjusią pėsčiąją E. V. ir vairuojamu motociklu ją partrenkė, dėl ko E. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

2.1. Apelianto manymu, su aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu susiję teismo motyvai yra nepagrįsti, prieštaringi bei neatitinkantys objektyvių bylos medžiagos duomenų, todėl ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta.

2.2. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės eismo įvykių bylose, nurodoma, kad, vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. <...>.

2.3. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta ar konstatuota, kad aptariamas eismo įvykis būtų kilęs dėl kokio nors sąmoningo šiurkštaus KET pažeidimo. Eismo įvykis įvertintas kaip daugiau atsitiktinė G. S. elgesio pasekmė, kas, pagal aptartą teismų praktiką, nesudaro pagrindo taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo motyvacijoje nurodytas siekis atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas prieštarauja minėtoms teismo išvadoms dėl veikos atsitiktinumo, galimybės teigti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei proceso įtakos kaip auklėjamosios ir prevencinio pobūdžio priemonės.

Šalies argumentai

2.4. Pažymi, jog jis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, be kita ko, nurodė, kad netinkamai įvertino pėsčiosios veiksmus, prieš jai įžengiant į pėsčiųjų perėją. G. S. teigė, jog jis nemanė, kad mergaitė eis per perėją. Aiškino, kad jis laikosi KET reikalavimų ir toliau laikysis - tai išskirtinis atvejis. Jis per visą savo vairavimo stažą tokios situacijos neturėjo. Po įvykio vairuoja atsargiau, daug atidžiau stebi pėsčiuosius ir jų veiksmus, vaikus, domisi KET pakeitimais. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad važiavo apie 50 km/val. greičiu, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis sulėtino greitį, kadangi norėjo įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Jo važiavimo krypties atžvilgiu ant dešiniojo šaligatvio, prie minėtos pėsčiųjų perėjos, tupėjo mergaitė. Pastaroji buvo atsitūpusi prie savo ant grindinio padėtos kuprinės. <...> iš mergaitės padėties ir pozicijos jis suprato, kad ji kažką tvarkosi savo kuprinėje ir neketina eiti per pėsčiųjų perėją. Kitų pėsčiųjų, kurie būtų pėsčiųjų perėjoje ar prie jos, nebuvo. <...> jau esant prieš pat pėsčiųjų perėją mergaitė staiga pašoko ir prieš pat jo motociklą įbėgo į pėsčiųjų perėją. Apelianto manymu, visa tai taip pat patvirtina, jog aptariamas eismo įvykis daugiau atsitiktinis, nulemtas netinkamai įvertintos kelio situacijos, tačiau ne sąmoningų šiurkščių KET pažeidimų iki įvykio, pvz. ženkliai viršyto leistino greičio, artėjant prie pėsčiųjų perėjos ar pan., ar didelio neatsargumo. Taigi, apelianto manymu, paminėti argumentai bei juos pagrindžiantys bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju nėra pagrindo aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei skirti.

2.5. Pažymi, kad verta paminėti ir tai, kad analogiškų eismo įvykių bylose, kuomet automobiliu nesunkiai sutrikdoma pėsčiojo sveikata, praktikoje netaikoma aptariama baudžiamojo poveikio priemonė net tais atvejais, kai kaltininkas su nukentėjusiuoju nesusitaiko. Pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-209/2019. Nurodo, kad pateikiamoje byloje automobiliu buvo pervažiuota pėsčiosios pėda, kurios kaulai lūžo keliose vietose. Kaltininkui nesusitaikius su nukentėjusiają jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, remiantis ir jau paminėtais teisiniais argumentais, nebuvo skirta net ir nukentėjusiajai to reikalaujant. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-07-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). Nagrinėjamu atveju aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, praėjus daugiau nei dvejiems metams po byloje aptariamo eismo įvykio, kuriuo apeliantas naudojosi teise vairuoti transporto priemones ir, kaip matyti, naujos nusikalstamos veikos nepadarė, praėjus metams laiko po paskutinės administracinės nuobaudos jam skyrimo, nedera su paminėtais proporcingumo ir teisingumo principais. Visa tai taip pat patvirtina, kad nuosprendis, skundžiamoje dalyje, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.6. Apelianto manymu, svarbu įvertinti ir jo charakteristiką – jis charakterizuojamas tik teigiamai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog aptariama baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju neturėtų būti skiriama.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama G. S. kaltė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendį pakeisti ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 1 metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

5. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

6. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).

7. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl G. S. padaryto KET pažeidimo šiurkštumo, akcentuojant apylinkės teismo išvadą, jog kilęs eismo įvykis yra daugiau atsitiktinė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens elgesio pasekmė. Nors G. S. nusikalto neatsargiais veiksmais, tačiau, vertinant jo padarytų KET pažeidimų pobūdį, svarbu įvertinti pastarojo veiksmus. Jis, matydamas prie perėjos vaiką, nesustojo, nepasirinko saugaus greičio – važiavo per dideliu greičiu, o, atsiradus iš anksto galimai kliūčiai perėjoje, nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės, partrenkė nukentėjusiąją E. V., dėl ko nesunkiai sutrikdė pastarosios sveikatą (KET 30 punktas (2016-11-02 redakcija)). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji E. V. paaiškino, kad ji perėją kirto eidama iš mokyklos (t. 1, b. l. 39-41). Buvo darbo diena, šviesus paros metas, apie 13 val. Akivaizdu, jog dienos metu, esant aktyviam eismui, netoliese mokyklos, kur bet kuriuo metu gatvę per perėją galėjo kirsti mokiniai ir kiti eismo dalyviai, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos G. S. privalėjo būti itin atidus, budrus ir atsargus, pasirinkti saugų greitį, sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į perėją įžengusią nukentėjusiąją, tačiau to nepadarė ir vairuojamu motociklu kliudė E. V., dėl ko pastaroji patyrė kairės blauzdos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžį. Esant šioms aplinkybėms, G. S. padarytus KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykį ir skaudžias jo pasekmės, vertinti ne kaip šiurkščius, nėra jokio pagrindo.

9. Apeliantas akcentuoja, kad jam pats eismo įvykis ir vykęs teisminis procesas padarė didelę įtaką, jis tapo dar atsakingesniu kelių eismo dalyviu, ypač atidžiai ir atsargiai elgiasi priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir stebėdamas pėsčiuosius. Tačiau svarbu paminėti, kad KET laikymasis, atsargumas kelyje bei KET pakeitimų sekimas išimtinai yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga. Nors byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad po nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo G. S. ir vėl būtų padaręs šiurkščių KET pažeidimų, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, po sukelto eismo įvykio (2017-04-27), kurio metu nukentėjo žmogus, G. S. ir toliau darė administracinius nusižengimus, susijusius ir su KET pažeidimais. Iš 2019-01-08 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis, praėjus vos 3 mėnesiams po sukelto eismo įvykio, važiuodamas tarp dviejų eismo juostų, kliudė stovintį automobilį. Net du kartus (2017-09-10, 2018-07-22) viršijo leistiną greitį, padarė kitus KET pažeidimus (t. 1, b. l. 152-154). Toks G. S. elgesys kelyje niekaip nepatvirtina jo aiškinimo apie eismo įvykio poveikį jam kaip vairuotojui ir padarytas išvadas, o priešingai, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko KET bei abejingai vertina savo kaip vairuotojo pareigas.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto minimoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartis byloje Nr. 1A-188-209/2019), kurioje apygardos teismas sprendė, jog teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, faktinės bylos aplinkybės nebuvo analogiškos. Minėtoje baudžiamojoje byloje tamsiu paros metu nukentėjusioji buvo sužalota (pervažiuota pėda) automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl apygardos teismas įvertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargiai, nesiekiant sužaloti nukentėjusiosios, kas, nors ir yra itin nemalonius ir skausmingus padarinius nukentėjusiajai sukėlęs veiksmas, tačiau neatsargus ir nuteistojo asmenybės savaime neapibūdina neigiamai. Kita vertus, iš esmės panašioje situacijoje priimtas teismo sprendimas pats savaime nėra privalomas kitoje baudžiamojoje byloje, kadangi teismas kiekvienu konkrečiu atveju dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs visų bylos aplinkybių visetą: padarytų KET pažeidimų pobūdį, kaltininko asmenybę, kilusius padarinius, asmens veiksmus po įvykio, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltininkui kilusias pasekmes ir taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą bei reikalingumą.

11. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad G. S. darbdavio yra vertinamas kaip atsakingai vykdantis savo pareigas, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, besirūpinantis kolektyvo darbo organizavimu ir komandos narių motyvacija (t. 2, b. l. 35), tačiau kaltininko asmenybė jau buvo įvertinta apylinkės teismo sprendžiant dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumo. Be kitų aplinkybių, įvertinęs ir kaltininką charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas G. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Todėl G. S. su apeliaciniu skundu pateiktą charakteristiką vertinti, kaip išimtinai sudarančią pagrindą pastarojo atžvilgiu netaikyti baudžiamojo poveikio – specialiosios teisės atėmimo, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

12. Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo V. K. pateiktos charakteristikos matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones G. S. yra reikalinga ir vykdant darbo funkcijas – bent kartą į mėnesį automobiliu vykstant į bendrovės padalinius Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose (t. 2, b. l. 35). Teisėjų kolegija, šią aplinkybę vertindama kartu su kitais bylos duomenimis, atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ar nėra proporcingas.

13. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones taikymas G. S., uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui - 1 metams, yra veiksmingas ir proporcingas. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti BK 68 straipsnio nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskyė-RaizgienėGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė