Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens – G. J. gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „Glass LT“ atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant T. J., nustatant laidavimo terminą – 1 metai 6 mėnesiai.

G. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiosios B. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas iš dalies ir B. P. priteista iš draudimo bendrovės AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialo 1122,47 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios B. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas. Iš G. J. nukentėjusiosios B. P. naudai priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje nėra ginčijamas G. J. kaltės klausimas, todėl apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tik tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu ir neperžengdamas jo ribų.

9. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti, kad G. J. savo veiksmais pažeidė ir KET 219 punkto reikalavimus. Pagal šį punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju šio punkto pažeidimas, apygardos teismo vertinimu, nenustatytas pagrįstai. Iš visumos byloje esančios medžiagos apygardos teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad G. J. betarpiškai matė ir suprato, kad savo automobilio ratu pervažiavo nukentėjusiosios pėdą. Šio asmens veiksmai po to, t.y. jo operatyvus atvykimas pas policijos pareigūnus ir t.t., patvirtina, kad jis neturėjo tikslo bėgti ar slėptis. Be to, baudžiamojoje byloje visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl šiuo atveju, nesant patikimų duomenų apie tai, kad G. J. tyčia nuvažiavo, šio KET punkto pažeidimas negali būti konstatuojamas. Kitas svarbus aspektas, kurį teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra tas, kad šio KET punkto pažeidimo konstatavimas neturi esminės reikšmės kvalifikuojant G. J. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). KET 219 punkto pažeidimas kaltinime nebuvo inkriminuotas, o kaltinimas teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka pakeistas nebuvo, todėl šio KET punkto teismas neturėjo teisės inkriminuoti.

10. Apeliantė taip pat nesutinka su G. J. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašo paskirti jam bausmę aptariamo BK straipsnio sankcijos ribose. Nesutikimas su laidavimu grindžiamas dviem esminiais argumentais – jog G. J. nedavė teisingų ir nuoširdžių parodymų, bei tuo, kad laiduotojas yra netinkamas asmuo. Dėl G. J. parodymų ir prisipažinimo teisėjų kolegija sprendžia, jog G. J. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius ir teisingus parodymus, savo kaltės neginčijo ir ją pripažino. Apeliantė G. J. nenuoširdumą aiškina tuo, kad šis pasišalino iš įvykio vietos, nors turėjo akivaizdžiai matyti, jog sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Vertinant šiuos skundo argumentus tikslinga remtis ankstesnėje pastraipoje išdėstytais argumentais dėl G. J. nuvažiavimo vertinimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis asmuo matė ir suprato, kad pervažiavo nukentėjusiosios pėdą, todėl suprantama, kad ir parodymų apie šias aplinkybes jis negalėjo duoti. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nuoširdus prisipažinimas ir parodymų davimas negali būti suprantamas kaip absoliučiai visų įvykio aplinkybių tikslus atpasakojimas, o keliamas reikalavimas asmeniui (įtariamajam ar kaltinamajam) atpasakoti tai, kas jam žinoma. Šiuo gi atveju, kaip minėta, nėra duomenų, kad G. J. suprato pervažiavęs nukentėjusiosios pėdą. Baudžiamosios teisės prasme tai negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė sprendžiant dėl laidavimo taikymo.

11. Dėl teismo paskirto laiduotojo apeliantė teigia, kad šis asmuo yra profesiškai priklausomas nuo G. J., bei nevertina G. J. veiksmų kritiškai. Dėl pirmosios grupės argumentų pastebėtina, kad G. J. ir laiduotojas, kaip nurodė patys, yra seni draugai, verslo partneriai. Kitaip tariant, G. J. bei laiduotoją sieja ne vien tik darbiniai, tačiau ir tvirti asmeniniai santykiai. Laiduotojas ne kartą buvo pažymėjęs, kad jeigu jis būtų dalyvavęs įvykyje, būtų sulaikęs G. J., liepęs jam palaukti policijos ar pan. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad G. J. ir laiduotojas yra ne tik draugai, bet ir verslo partneriai, darytina išvada, kad laiduotojas turės pakankamai galimybių daryti teigiamą įtaką G. J.. Dėl paties laiduotojo požiūrio į nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė didelę reikšmę suteikia jo apylinkės teismo posėdyje išsakytiems kai kuriems žodžiams ir formuluotėms. Apygardos teismo posėdyje laiduotojas buvo pakartotinai apklaustas ir paaiškino, kodėl apylinkės teismo posėdžio metu vartojo kai kurias formuluotes. Teisėjų kolegija vertina, kad situacijos vertinimas kaip „nelaimingos ir keistos“ nesuponuoja to, kad laiduotojas atmestinai žiūri į situaciją ar ją nuvertina. Laiduotojo teiginiai turi būti vertinami kaip ne teisininko, stresinėje teismo posėdžio aplinkoje atsidūrusio asmens pozicija. Be to, aiškinant bendražmogiškai, situacija laiduotojui pagrįstai galėjo pasirodyti esanti keista, nes pėdos pervažiavimas automobiliu yra nekasdienis atvejis. Vis dėlto, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų apygardos teismas daro išvadą, kad laiduotojas yra vertas pasitikėjimo, didelė tikimybė, kad jis darys įtaką G. J., todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

12. Apeliantė prašo paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). Nagrinėjamu atveju G. J. buvo paskirta 30 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir ši baudžiamojo poveikio priemonė, kolegijos vertinimu, pakankama. Tai, kad G. J. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus negali būti sureikšminama šios bylos kontekste, nes ankstesni jo pažeidimai nebuvo susiję su kitų asmenų sužalojimu ar pan. Nusikalstama veika šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta neatsargiai, G. J. nesiekiant sužaloti nukentėjusiosios, kas, nors ir yra itin nemalonius ir skausmingus padarinius nukentėjusiajai sukėlęs veiksmas, tačiau neatsargus ir G. J. asmenybės savaime neapibūdina neigiamai. Teismas taip pat vadovaujasi ir savo vidiniu įsitikinu, jog šiuo konkrečiu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas G. J. būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Skundžiamu nuosprendžiu G. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme yra įvykdyta, todėl procesas šioje dalyje nutraukiamas.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir neįsigilinęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, tenkino tik dalį nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas priteisė B. P. pusę jos prašytos sumos. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo priteisti ir likusią civilinio ieškinio dalį – 1027,50 Eur. Ši suma yra grindžiama tuo, kad nukentėjusiosios pažįstamas asmuo jai padėdavo buityje, už ką ši jam mokėjo sutartą atlygį. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios mokėtos pinigų sumos buvo per didelės ir neproporcingos, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. 2017 m. lapkričio 11 d. nukentėjusioji pažįstamam asmeniui pervedė 1360 Eur. Ši pinigų suma, pagal išankstinį sumanymą, turėjo būti kaip paskola, o vėliau buvo susitarta, kad tas asmuo turės grąžinti tiek, kiek jis bus skolingas po to, kai padės nukentėjusiajai buityje. Dėl byloje objektyviai susiklosčiusių aplinkybių susidarė situacija, kad ši pinigų suma – 1360 Eur, buvo per maža, kad padengtų to asmens suteiktas paslaugas, todėl po to nukentėjusioji atliko papildomų mokėjimų. Iš atlygintinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad nukentėjusioji su jai padedančiu asmeniu buvo sutarusi 350 Eur per mėnesį atlygį (t. 1, b. l. 111). Ši suma, apylinkės teismo vertinimu, buvo per didelė, todėl sumažinta. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suma nelaikytina neproporcinga ar neprotinga. Kaip nurodė nukentėjusioji, už šią sumą pažįstamas asmuo kelis kartus per dieną kūrendavo katilą, veždavo ją į gydymo įstaigas, kartu su ja laukdavo eilėse, nupirkdavo ir atveždavo maisto produktų, pašerdavo šunį ir t.t. Apylinkės teismas nurodė, kad kartais šunį pašerti galėjo ir pati nukentėjusioji, maisto produktų jai galėjo atvežti tuo užsiimantys subjektai. Su tokia apylinkės teismo logika sutikti negalima, nes ji grindžiama labiau bendro pobūdžio pasvarstymais, o ne faktiniais duomenimis. Tai, kad nukentėjusioji iš tiesų sumokėjo jos nurodytas sumas patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimų išrašai. Kartu negalima visiškai nesutikti su apylinkės teismo pozicija, kad tam tikrus darbus nukentėjusioji galėjo atlikti ir pati, tačiau tai nepaneigia jos poreikio pagalbai. Nukentėjusioji gyvena užmiestyje, jos galimybės judėti po įvykio buvo stipriai apribotos, o turint omenyje tai, kad ji gyvena ne bute, o name, po kurį judant reikia įveikti laiptus, šios galimybės dar labiau pasunkėja. 350 Eur per mėnesį suma nelaikytina per didele. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad asmuo, kuris padėjo nukentėjusiajai buityje, gyvena už kelių kilometrų nuo jos. Apibendrinant visumą duomenų matyti, jog nukentėjusiajai pagalba buvo būtina ir 350 Eur suma per mėnesį nėra neprotinga ar ryškiai per didelė, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas visiškai.

14. Apygardos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas pateikė prašymą atlyginti apeliacinio skundo parengimo bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurių bendra vertė – 500 Eur. Pagal BPK 105 straipsnį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pagal 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios teisės normos, pagal teismų praktiką, taikomos ir tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra patenkintas tik iš dalies, atlyginti visą 500 Eur sumą būtų neproporcingą, todėl teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, įdėtą advokato darbą, į tai, kad jis rengėsi teismo posėdžiui ir gynė nukentėjusiosios interesus, priteisia nukentėjusiajai 300 Eur atlyginimą už advokato paslaugas.

15. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas tik dalyje dėl civilinio ieškinio atlyginimo, o kitose dalyse apylinkės teismo išvados atitinka bylos medžiagą bei susiformavusią teismų praktiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios B. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl B. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir B. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir B. P. priteisti iš draudimo bendrovės AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialo 2 149,97 Eur (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt devynis Eur 97 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. J. nukentėjusiosios B. P. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliaciniame procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Procesą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nutraukti, nes įmoka sumokėta.

Kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.