- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1-955-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20189-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Advokatai
- Gytis Kuncevičius, Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
nukentėjusiosios E. V. atstovams advokatui Gyčiui Kuncevičiui ir įstatyminei atstovei N. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2017 m. balandžio 27 d., apie 13 val. Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vienos eismo krypties Nemenčinės plento važiuojamosios dalies pirma eismo juosta nuo Antakalnio gatvės pusės privažiavęs ties Nemenčinės plento pastatu Nr. 1C esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto (2016-11-02 redakcija) reikalavimus ir priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, kad pėsčiųjų įžengimo į važiuojamąją dalį atveju būtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti vairuojamą motociklą prieš perėją, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti nuo dešiniojo šaligatvio į važiuojamąją dalį įžengusią ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Nemenčinės plentą ėjusią pėsčiąją E. V. ir vairuojamu motociklu ją partrenkė, dėl ko E. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
G. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad savo motociklu „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Nemenčinės gatve pirma juosta. Nepastebėjo pėsčiosios ar neįvertino jos veiksmų ir kai ji įžengė į perėją, nebeturėjo galimybių sustabdyti. Kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės (laikas, motociklas, vieta, situacija) atitinka. Teigė nemanęs, kad mergaitė eis per perėją, bet neįvertino jos amžiaus. Partrenkęs mergaitę, pakėlė motociklą, nes iš jo tekėjo tepalas, benzinas, iškvietė pagalbą, palaukė pareigūnų ir greitosios. Buvo nuvažiavęs į ligoninę jos aplankyti. Vairavimo stažas 12 metų. Laikosi KET ir toliau jų laikysis. Tai išskirtinis atvejis, neturėjo tokios situacijos per visą savo vairavimo stažą. Labai gailisi dėl įvykio. Nevertina savęs kaip nepareigingo vairuotojo. Po įvykio vairuoja atsargiau, daug atidžiau stebi pėsčiuosius ir jų veiksmus, vaikus, domisi KET pakeitimais. Pripažino, kad turi kelias baudas už greičio viršijimą, tačiau jeigu visi aplinkui važiuoja 20 km/h greičiau, jis nenori eismo stabdyti. Be to, tie pažeidimai padaryti dviejų metų bėgyje.
Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino visiškai bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo, liudytojo parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad 2017 m. balandžio 27 d., 12.57 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį motociklą „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 50 km/h greičiu važiavo pirma, t. y. dešine, „provėžuota“ ir duobėta Nemenčinės plento eismo juosta nuo Antakalnio mikrorajono pusės. Važiavo maždaug 1 metro atstumu nuo šaligatvio. Važiavimo sąlygos buvo geros. Buvo šviesus paros metas, giedra. Vietoje, kurioje kilo eismo įvykis, matomumas ir kelio apžvelgiamumas buvo geras. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kurioje vėliau buvo partrenkta pėsčioji, jis sulėtino vairuoto motociklo greitį, kadangi norėjo įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Jo važiavimo krypties atžvilgiu ant dešiniojo šaligatvio, prie minėtos pėsčiųjų perėjos, tupėjo mergaitė. Pastaroji buvo atsitūpusi prie savo ant grindinio padėtos kuprinės. Jo manymu, tarp tupėjusios mergaitės ir nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo iki 1 metro, t. y. vieno žingsnio, atstumas. Iš šios mergaitės padėties (pozicijos) jis suprato, kad ji kažką tvarkosi savo kuprinėje ir neketina eiti per pėsčiųjų perėją. Kitų pėsčiųjų, kurie būtų pėsčiųjų perėjoje ar prie jos, nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, jis vairuojamu motociklu tęsė judėjimą. Jau esant prieš pat pėsčiųjų perėją, apie 2–3 metrų atstumu prieš ją, mergaitė staiga pašoko ir prieš pat jo motociklą įbėgo į pėsčiųjų perėją, t. y. į važiuojamąją dalį. Iškart stabdė motociklą ir vertė šį į priešingą pusę, nei bėgo mergaitė, t. y. vertė motociklą į dešinę, link šaligatvio. Dėl buvusio per mažo atstumo iki į važiuojamąją dalį išbėgusios mergaitės jam motociklo, kuris tuo metu vis dar judėjo apie 20 km/h greičiu, visiškai sustabdyti nepavyko. Bėgančią mergaitę kliudė priekine motociklo dalimi. Pėsčiosios bėgimo tempo prieš partrenkimą nurodyti negali. Po susidūrimo jis priėjo prie mergaitės, kad jai pagelbėtų. Taip pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Po įvykio nuvirtusį motociklą pakėlė, kad netekėtų kuras. Įbėgusi į važiuojamąją dalį prieš pat jo vairuotą motociklą pėsčioji atėmė iš jo bet kokią galimybę sustabdyti motociklą. Dėl minėtos priežasties jų susidūrimas buvo neišvengiamas. Jo įsitikinimu būtent dėl šių, eismo saugumo prasme nepriimtinų mergaitės veiksmų ir įvyko aptariamas eismo įvykis. Psichinių sutrikimų neturi, į narkologo įskaitą įrašytas nebuvo (t. 1, b. l. 138, 139, 147). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. S. 2017 m. balandžio 27 d. paaiškinime (t. 1, b. l. 127).
Parodymų patikrinimo vietoje metu eismo įvykio vietoje G. S. nurodė sekančias eismo įvykio mechanizmo aplinkybes: 1) prieš pat eismo įvykį, ant dešiniojo šaligatvio ties perėja tupinčią pėsčiąją jis pastebėjo tuo metu, kai jo vairuojamas motociklas prieš perėjos artimesniąją ribą buvo apie 15,5 m atstumu, kelio pločio atžvilgiu – apie 1,2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kai pastebėjo pėsčiąją įžengiant/įbėgant į važiuojamąją dalį perėjos ribose, jo motociklas prieš perėjos artimesniąją ribą buvo apie 2,1 m atstumu, kelio pločio atžvilgiu – apie 1,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 2) kai pastebėjo ant dešiniojo šaligatvio ties perėja tupinčią pėsčiąją, ji buvo apie 1,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto; 3) jo vairuojamu motociklu pėsčioji buvo partrenkta kelio važiuojamojoje dalyje, pėsčiųjų perėjoje, apie 1,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (t. 1, b. l. 140-145).
Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2017 m. balandžio 27 d., 13.50 val. patikrinimo metu G. S. buvo blaivas (t. 1, b. l. 125).
Nukentėjusioji E. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2017 m. balandžio 26, 27 ar tai 28 dieną, ketvirtadienį, apie 13 val., iš mokyklos ėjo link „Antakalnio“ maršrutinio transporto žiedo, į stotelę. Ėjo viena ,normaliu žingsniu, neskubėjo. Einant minėta kryptimi jai reikėjo perėja pereiti į kitą dviejų eismo juostų kelio važiuojamosios dalies pusę. Priėjusi ženklu pažymėtą perėją, kurios ribose yra „kalniukas“, ji apsižvalgė, pasižiūrėjo į kairę ir įžengė kelio važiuojamąją dalį. Kai pažiūrėjo į kairę, nematė keliu važiuojančių automobilių, šie buvo labai toli. Negali tiksliai nurodyti, kiek laiko truko minėtas stabtelėjimas. Eidama perėja žiūrėjo į priekį. Jos ėjimo tempas buvo vidutinis. Einant perėja buvo partrenkta. Atrodo, kad buvo partrenkta perėjos viduryje. Buvo praradusi sąmonę. Tuo metu, kai atsigavo, jau buvo atvažiavusi „greitoji“, aplink ją stovėjo žmonės. Neatsimena, kokius garsus girdėjo eidama perėja. Girdėjo toli važiuojančias mašinas. Partrenkimo momento neatsimena, viskas įvyko labai greitai. Tiksliai pasakyti negali, tačiau atrodo, kad motociklas į ją trenkėsi priekiu. Pakeliui iki perėjos ji sustojusi nebuvo. Taip pat ji prie perėjos nebuvo pritūpusi ar pasilenkusi. Prie perėjos viskas matėsi gerai, niekas netrukdė. Apie ją partrenkusį motociklą ir jo vairuotoją nieko negali pasakyti, jų nematė. Nežino iš kur atsirado motociklas. Po įvykio ji buvo nuvežta į ligoninę, kur jai atliko operaciją. Ligoninėje gydėsi dvi savaites. Eismo įvykio metu patirtą sužalojimą – kairės blauzdos lūžį gydėsi du mėnesius. Jei neklysta, po eismo įvykio jai ant galvos dar buvo guzas, bet šis „praėjo“. Eismo įvykio metu ant pečių nešėsi kuprinę, kurioje buvo daiktai. Savo telefoną buvo įsidėjusi į kišenę. Kuprinę ant pečių nešėsi nuo pat mokyklos, jos nebuvo nusiėmusi (t. 1, b. l. 39-41).
Parodymų patikrinimo vietoje metu eismo įvykio vietoje E. V. nurodė, kad įvykio metu buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose, apie 3,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint ją partrenkusio motociklo važiavimo kryptimi), t. y. buvo partrenkta, kai įveikė beveik visą 4 m pločio eismo juostą (t. 1, b. l. 42-44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje (specialistas J. M. P.) nustatyta, kad E. V. eismo įvykio metu patyrė kairės blauzdos abiejų kaulų kūnų lūžimą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto, buko, tikėtina riboto paviršiaus daikto poveikio per kairę blauzdą (t. 1, b. l. 22).
Liudytojas S. N. parodė, kad 2017 m. balandžio 27 d., vairuodamas automobilį „Kia Rio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Antakalnio gatve link Saulėtekio gatvės. Ties Antakalnio gatvėje esančiu Antakalnio poliklinikos Alergologijos skyriumi jo vairuojamą automobilį aplenkė tamsios spalvos „čioperio“ tipo motociklas. Važiuojant iš paskos minėtam motociklui jis pastebėjo, kad prie Nemenčinės plento pradžioje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos motociklo vairuotojas pristabdė. Tai matė, kai jo vairuojamas automobilis nuo motociklo buvo nutolęs apie 100 metrų atstumu. Motociklas pilnai nesustojo. Pastebėjo, kad degant motociklo „stop“ žibintams, šiam iš dešinės pusės, arba greitai ėjo, arba lėtai bėgo vaikas. Pastebėjo, kad netrukus po to motociklas kliudė mergaitę. Pėsčioji galėjo būti kliudyta labiau kaire motociklo puse, galimai atraminės kojelės mechanizmu. Tiksliau negali pasakyti, kurioje vietoje įvyko pėsčiosios partrenkimas. Matė, kad po partrenkimo vaikas atsidūrė kitoje pėsčiųjų perėjos pusėje, t. y. antroje eismo juostoje. Tuo tarpu motociklas po pėsčiosios partrenkimo nukrito pirmoje eismo juostoje, per vidurį, maždaug 1 metro atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Antroje eismo juostoje buvo kartu su motociklu važiavęs automobilis „BMW X 5“, kurio tikslesnių duomenų nežino. Po eismo įvykio motociklo vairuotojas pribėgo prie partrenkto vaiko ir bandė suteikti jam pirmąją pagalbą. Po to, atvažiavo iškviestos greitoji medicinos pagalba ir policija (t. 1, b. l. 96).
Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Nemenčinės plento pradžioje (žiūrint nuo Antakalnio g. pusės), kelio ilgio atžvilgiu – ties Nemenčinės plento pastatu Nr. 1C esančia kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta apie 8,7 m pločio (žiūrint pėsčiųjų judėjimo atžvilgiu) nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Šioje kelio atkarpoje 8,1 m pločio Nemenčinės plento važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos. Šiomis eismo juostomis nustatytas tik vienos krypties eismas, t. y. nuo Antakalnio gatvės pusės link Nemenčinės. Pėsčiųjų perėja kitos važiuojamosios dalies lygio atžvilgiu įrengta ant specialaus paaukštinimo („kalniuko“). Leistinas maksimalus greitis 50 km/h. Ties perėja esančio dešiniojo šaligatvio (žiūrint nustatyta eismo kryptimi nuo Antakalnio g. pusės) plotis – 4 m. Augmenijos ar didesnių objektų, kurie ribotų perėjos artimosios aplinkos, tuo pačiu dešiniojo šaligatvio matomumą, nėra. Nemenčinės plentu artėjant prie perėjos nustatyta eismo kryptimi nuo Antakalnio g. pusės, dešiniajame šaligatvyje, apie 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, kelio ilgio atžvilgiu – ties perėjos pradžia, įrengtas tik gatvės apšvietimo stulpas. G. S. vairuotas motociklas „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio buvo patrauktas iš vietos važiuojamojoje dalyje, kurs jis buvo iškart po to, kai buvo partrenkta pėsčioji. Kelio ilgio atžvilgiu – apie 4 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų, kelio pločio atžvilgiu – Nemenčinės plento pirmoje eismo juostoje, apie 2,8 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint nustatyta eismo kryptimi nuo Antakalnio g. pusės) buvo rasta tikėtina po įvykio iš motociklo ištekėjusio kuro dėmė (T. 1, b. l. 6-10).
Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu G. S. vairuotas motociklas „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – G. S., gim. (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje Insurance AS Lietuvos filialas), įvykio metu buvo apgadintas, t. y. buvo apgadintas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, kuro bakas (įbrėžimai ant jo dešiniojo šono) ir dešinėje pusėje įrengta atraminė „kojelė“ (t. 1, b. l. 10, 11-13, 14-17).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1180(18) (specialistas I. G.) nustatyta eismo įvykio eiga – Vilniaus miesto Nemenčinės plento važiuojamosios dalies pirma eismo juosta kryptimi link Nemenčinės važiavo motociklas „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, vairuojamas G. S.. Tuo metu į kitą važiuojamosios dalies pusę judėjo pėsčioji E. V.. Pėsčiajai esant šio kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje, motociklas priekinės dalies, tikėtina, kaire puse kliudė pėsčiąją. Dėl tokio sąlyčio su motociklu pėsčioji buvo nublokšta į priekį ir į kairę (žiūrint motociklo judėjimo kryptimi) ant gatvės važiuojamosios dalies. Po pėsčiosios kliudymo motociklas nugriuvo ant gatvės važiuojamosios dalies (išvados punktas Nr. 1). Dėl objektyvių duomenų trūkumo specialistas negalėjo tiksliau nustatyti, kurioje vietoje, kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, motociklas partrenkė E. V.. Taip pat specialistas negalėjo apskaičiuoti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį ir pėsčiosios partrenkimo metu važiavo motociklas (išvados punktai Nr. 2-4). Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, važiuojančio 50–40–30–20 km/h greičiais, sustabdymui (intensyviai stabdant transporto priemonę) reikalingas mažiausias atstumas atitinkamai yra 26,5–18,9–12,5–7,2 m (išvados punktas Nr. 5). Pateikė sąlygines išvadas, kada G. S., intensyviai stabdydamas transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo:
1) jam važiuojant 20 km/h greičiu, pėsčioji per kelio važiuojamąją dalį:
- ramiai eidama (4,2 – 5,4 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 1,5 – 2,0 m atstumą;
- greitai eidama (5,4 – 6,6 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,0 – 2,4 m atstumą;
- ramiai bėgdama (7,4 – 10,7 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,7 – 3,9 m atstumą;
- greitai bėgdama (12,3 – 15,2 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 4,5 – 5,5 m atstumą;
2) jam važiuojant 30 km/h greičiu, pėsčioji per kelio važiuojamąją dalį:
- ramiai eidama (4,2 – 5,4 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 1,8 – 2,3 m atstumą;
- greitai eidama (5,4 – 6,6 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,3 – 2,8 m atstumą;
- ramiai bėgdama (7,4 – 10,7 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 3,1 – 4,5 m atstumą;
- greitai bėgdama (12,3 – 15,2 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 5,1 – 6,3 m atstumą;
3) jam važiuojant 40 km/h greičiu, pėsčioji per kelio važiuojamąją dalį:
- ramiai eidama (4,2 – 5,4 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,0 – 2,6 m atstumą;
- greitai eidama (5,4 – 6,6 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,6 – 3,1 m atstumą;
- ramiai bėgdama (7,4 – 10,7 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 3,5 – 5,1 m atstumą;
- greitai bėgdama (12,3 – 15,2 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 5,8 – 7,2 m atstumą;
4) jam važiuojant 50 km/h greičiu, pėsčioji per kelio važiuojamąją dalį:
- ramiai eidama (4,2 – 5,4 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,2 – 2,9 m atstumą
- greitai eidama (5,4 – 6,6 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 2,9 – 3,5 m atstumą;
- ramiai bėgdama (7,4 – 10,7 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 3,9 – 5,7 m atstumą;
- greitai bėgdama (12,3 – 15,2 km/h greičiu) įveikė didesnį negu 6,5 – 8,0 m atstumą. (išvados punktas Nr. 6)
Atsakydamas į remiantis tyrimo nustatytais duomenimis užduotą klausimą, ar motociklo, Nemenčinės plento pirma eismo juosta link partrenkimo vietos važiuojančio nustatytu greičiu, leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu bei vairuotojo nurodytais galėjusiais būti 40, 30 ir 20 km/h greičiais, vairuotojas G. S. turėjo techninę galimybę išvengti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įžengusios (įbėgusios) 10 metų amžiaus pėsčiosios E. V. partrenkimo, jeigu pėsčioji iki partrenkimo vietos važiuojamąja dalimi 1,3 m atstumą (t.y. G. S. parodymų patikrinimo vietoje nurodytą atstumą) įveikė judėdama sekančiais tempais: a) ėjo ramiu tempu, b) ėjo greitu tempu, c) bėgo ramiu tempu; d) bėgo greitu tempu, specialistas nurodė, jog nurodytomis eismo sąlygomis 50 – 40 – 30 – 20 km/h greičiais važiavęs G. S. intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę tuo metu, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo. Atsakydamas į iš esmės analogišką klausimą dėl G. S. galimybės minėtomis sąlygomis (nurodytais galimais motociklo važiavimo greičiais ir pėsčiojo judėjimo tempais) išvengti pėsčiosios partrenkimo, kuri iki partrenkimo vietos važiuojamąja dalimi įveikė 3,5 m atstumą (t. y. E. V. parodymų patikrinimo vietoje nurodytą atstumą), specialistas pateikė sekančias sąlygines išvadas:
1) G. S., intensyviai stabdydamas 50-40-30-20 km/h greičiais važiuojantį motociklą, tuo metu, kai pėsčioji E. V. įžengė į kelio važiuojamąją dalį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu ji per kelią ėjo ramiai;
2) G. S., intensyviai stabdydamas 40-30-20 km/h greičiais važiuojantį motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu ji per kelią ėjo greitai;
3) G. S., intensyviai stabdydamas 50 km/h greičiu važiuojantį motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu ji per kelią ėjo greitai, mažesniu negu 6,6 km/h greičiu;
4) G. S., intensyviai stabdydamas 30-40 km/h greičiais važiuojantį motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu motociklui važiuojant 30 km/h greičiu – pėsčioji per kelią bėgo ramiai, mažesniu negu 8,4 km/h greičiu, o važiuojant 20 km/h greičiu – bėgo ramiai, mažesniu negu 9,7 km/h greičiu;
5) G. S., intensyviai stabdydamas 50-40 km/h greičiais važiuojantį motociklą, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu ji per kelią bėgo ramiai.
6) G. S., intensyviai stabdydamas 50-40-30-20 km/h greičiais važiuojantį motociklą, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu ji per kelią bėgo greitai (išvados punktai Nr. 8 ir 9).
Nurodydamas, kaip nustatytoje eismo situacijoje, saugaus eismo reikalavimų požiūriu, turėjo elgtis eismo įvykio dalyviai, specialistas pažymėjo, kad motociklo vairuotojas G. S., tuo momentu, kai pėsčioji E. V. pradėjo judėti skersai kelio važiuojamosios dalies, privalėjo nedelsiant stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tuo tarpu pėsčioji E. V., buvusioje kelio eismo situacijoje, į kitą važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja. Taip pat, prieš įžengdama į kelio važiuojamąją dalį, ji privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jos greitį bei įsitikinti, kad kirsti kelio važiuojamąją dalį bus saugu (išvados punktas Nr. 10). Vertindamas, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas nurodė, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojas G. S. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios E. V. partrenkimo ir laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė per kelio važiuojamąją dalį judančią pėsčiąją, tokie jo veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio (pėsčiosios E. V. ar motociklo vairuotojo G. S.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, negalima (išvados punktas Nr. 11) (t. 1, b. l. 107-121).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Pagal KET 30 punktą artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Kaltinamasis G. S. pripažino, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties Nemenčinės plento pastatu Nr. 1C, matė ties perėja buvusią nepilnametę pėsčiąją, tačiau nepakankamai įvertino jos galimą elgesį, t. y. kad ji eis per perėją, todėl nesustojo. Nukentėjusioji E. V. parodė, kad jai įžengiant į važiuojamąją dalį automobiliai buvo toli, matomumui niekas netrukdė, ėjo vidutiniu tempu. Liudytojas S. N. parodė, kad matė, kaip priešais nereguliuojamą pėsčiųjų perėją „čioperio“ tipo motociklas pristabdė, tačiau pilnai nesustojo. Pristabdymo metu motociklui iš dešinės pusės greitai ėjo arba lėtai bėgo vaikas. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai skiriasi nurodant partrenkimo vietą ir nukentėjusiosios judėjimo važiuojamąja dalimi greitį. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kontaktas įvyko nukentėjusiajai įveikus 1,3 m atstumą nuo šaligatvio, o nukentėjusioji teigė, kad ji praėjo apie 3,5 m atstumą. Dėl duomenų trūkumo ekspertas taip pat negalėjo tiksliai nustatyti nukentėjusiosios partrenkimo vietos ar jos judėjimo greičio, todėl pateikė išvadas atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas susidūrimo vietas. Vadovaujantis kaltinamojo parodymais konstatavo, kad jei nukentėjusioji iki partrenkimo vietos nuėjo 1,3 m atstumą, G. S., važiuodamas 20-40 km/h greičiu, o nukentėjusiajai judant bet kokiu tempu, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo, tuo tarpu vadovaujantis E. V. parodymais, jei ji iki partrenkimo vietos įveikė 3,5 m atstumą – kaltinamasis negalėjo išvengti susidūrimo tik dviem atvejais: 1) važiuodamas 20-50 km/h greičiu, jei nukentėjusioji per kelią būtų bėgusi greitai; 2) važiuodamas 40-50 km/h greičiu, jei nukentėjusioji per kelią būtų bėgusi ramiai.
Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra tiek svarbiu nukentėjusiosios ir kaltinamojo judėjimo greitis iki susidūrimo, kadangi pats įvykis kilo pėsčiųjų perėjos ribose, o G. S. E. V. matė iš anksto, todėl turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad vaizdo ties pėsčiųjų perėja niekas neriboja, pėsčiųjų perėja gerai matyti tiek iš ženklinimo ant važiuojamosios dalies, tiek ir iš ant stulpo esančio kelio ženklo „pėstieji“, todėl G. S. nebuvo kliūčių iš anksto numatyti padidintos rizikos zoną ir sulėtinti važiavimo greitį. Parodymu patikrinimo vietoje metu G. S. nurodė, kad nukentėjusiąją ties perėja pamatė būdamas 15,5 m atstumu, todėl pagal eksperto išvadas, jis dar galėjo iki perėjos sustoti, jei tuo metu būtų važiavęs 30 km/h greičiu (stabdymo kelias 12,5 m). Įvertinus tai, jog eismo įvykio vietoje leistinas greitis yra 50 km/h motociklo prieš perėją pristabdymas iki 30 km/h atitiktų atsakingumo ir rūpestingumo standartus. Pastebėtina, jog KET 24 punktas atskirai net išskiria atvejus kai kelyje yra vaikų, nustatydamas, kad tokiais atvejais transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių. Šiuo atveju kaltinamasis neneigė ties perėją matęs vaiką, tačiau akivaizdu, kad jo veiksmai nebuvo pakankamai saugumui užtikrinti, jo greitis buvo neabejotinai per didelis, todėl atsiradus kelyje iš anksto galimai numatyti kliūčiai, jis nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės. G. S. nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas ir nesiėmė visų įmanomų priemonių eismo įvykiui išvengti, matydamas prie perėjos vaiką, nesustojo, ko pasėkoje partrenkė E. V. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
G. S. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, priskiriamas prie nesunkių. Duodamas parodymus teisme jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji, atstovaujama įstatyminės atstovės N. Ž., ir G. S. pateikė teismui susitarimą dėl susitaikymo, kuriame aptartas ir žalos atlyginimo klausimas (t. 2, b. l. 2). Teisme kaltinamojo advokatas patvirtino, kad susitarime nurodyta žalos suma jau yra pervesta nukentėjusiajai. B. Ž. teisme patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, skirtos baudos sumokėtos. G. S. nusikaldama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis dėl savo veiksmų itin išgyveno, nukentėjusiosios atsiprašė ir atlygino neturtinę žalą. Jis yra jaunas, dirbantis asmuo, anksčiau nebuvo padaręs eismo įvykio, kurio metu nukentėtų kitas asmuo, todėl ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė. Tai leidžia tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas G. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. G. S. tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarė eilę KET pažeidimų, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Jau vien ši aplinkybė, nevertinant nusižengimų pobūdžio, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. G. S. eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, sukėlė vairuodamas transporto priemonę, tačiau po šio eismo įvykio administracine tvarka buvo baustas 5 kartus, du iš jų – už daugiau nei 20 km/h greičio viršijimą, taip pat už kitos transporto priemonės apgadinimą vairuojamu motociklu, paskutinį kartą baustas už 2018 m. liepos 22 d. padarytą administracinį nusižengimą. Nurodytas nusižengimų kiekis ir pobūdis pradėto ikiteisminio tyrimo dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kontekste neabejotinai G. S. apibūdina kaip nepakankamai atsakingą vairuotoją, todėl siekiant tiek kaltinamojo nubaudimo, tiek pataisymo tikslų, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimo, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 148), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio ir daiktų.
Nagrinėjant bylą teisme metu buvo gautas E. V. civilinis ieškinys kaltinamojo transporto priemonės draudimo bendrovei Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl 945 EUR turtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 182-185). Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2019 m. balandžio 9 d. paaiškinimuose nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka ir pervedė nukentėjusiajai 4 751,41 EUR sumą atitinkančią turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant teisme pareikšto civilinio ieškinio dydį (945 EUR). Pateikė pinigų pervedimą patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 3-5). Atsižvelgiant į tai, kad E. V. civilinis ieškinys visiškai atlygintas, civilinis procesas baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio saugomi du kompaktiniai diskai su pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais ir nepilnametės E. V. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. V., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nutraukti civilinį procesą dėl E. V. civilinio ieškinio Seesam Insurance AS Lietuvos filialui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio saugomus du kompaktinius diskus su pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais ir nepilnametės E. V. apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.