Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rigestra“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Debitorius“ ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui K. N., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Bendrovės patirtą žalą sudaro paskutiniame balanse apskaityto turto praradimas.

9. Nurodo, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei CK 2.87 straipsnyje juridinio asmens vadovo pareigų netinkamo vykdymo.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, jog palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kurių pagrindu ieškinys turėtų būti tenkinamas.

11. Atsakovas J. J. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas yra informuotas tinkamai.

18. Trečiasis asmuo K. N. atsiliepimo į ieškinį – nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi UAB „Rigestra“ buvo iškelta nemokumo ( bankroto ) byla. Nemokumo administratore paskirta MB „Debitorius“. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Rigestra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

20. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „Rigestra“ įregistruota 2019 m. kovo 19 d., jos veikla – krovininis kelių transportas ir kita veikla, nuo 2021 m. lapkričio 4 d. įmonės vadovas ir akcininkas buvo atsakovas J. J.. Nuo 2024 m. vasario 23 d. - vadovu ir akcininku buvo K. N..

21. Bankrutavusios UAB „Rigestra“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš buvusio bendrovės vadovo atsakovo J. J. 748 673 Eur žalą, apskaičiuotą pagal paskutiniame balanse apskaitytą turtą. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, atsakovas paskirtai nemokumo administratorei neperdavė bendrovės dokumentų ir turto, dėl to neįmanoma nustatyti, ar bendrovė neturi turto, kurį pardavus būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ar jų dalį.

22. Juridinio asmens valdymo organams (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ir kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?166?421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-326-1075/2018, 41 punktas ir kt.). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

23. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės vadovui, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti tiek fiduciarinių pareigų bendrovei, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimu, tiek įstatymuose įtvirtintų imperatyvių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

24. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta juridinio asmens vadovo pareiga atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

25. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, iškėlus bankroto bylą įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo per teismo nustatytą terminą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

26. Pažymėtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios bendrovės vadovas pagal Juridinių asmenų registro duomenis buvo K. N., kuris kaip bankroto bylos iškėlimo metu bendrovei vadovavęs asmuo turėjo pareigą perduoti dokumentus ir turtą paskirtajam nemokumo administratoriui.

27. Tačiau teismo vertinimu šiuo nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad K. N. bendrovės vadovu ir akcininku buvo tik nuo 2024 m. vasario 23 d., o bankroto byla bendrovei iškelta 2024 m. kovo 12 d.. Be to, byloje nėra duomenų, kad buvęs bendrovės vadovas J. J. faktiškai būtų perdavęs K. N. bendrovės turtą ir dokumentus. Pats atsakovas J. J. pateiktame atsiliepime pripažįsta, kad turtas ir dokumentai K. N. nebuvo perduoti. Turimus bankrutavusios bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis jis perdavęs paskirtajai nemokumo administratorei. Be to, kaip nurodė pats atsakovas, bendrovė veiklą vykdė tik jo vadovavimo laikotarpiu. Kartu pažymėtina, kad dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rigestra“ kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2024 m. vasario 2 d. ( pareiškimas teisme užregistruotas 2024 m. vasario 6 d.). Pagal Juridinių asmenų registro išrašo duomenis, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai, UAB „Rigestra“ vadovas ir akcininkas buvo atsakovas J. J.. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent atsakovas J. J. disponavo bendrovės dokumentais ir turtu iškėlus bankroto bylą ir būtent jam teko pareiga perduoti paskirtajai nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus.

28. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tuo, kad jis, kaip bendrovės vadovas, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratoriui visą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 748 673 Eur dydžio žalą, nes tokios vertės turtas buvo apskaitytas paskutiniame bankrutavusios bendrovės balanse už 2022 metus, kurį sudaro materialus turtas ( 429 376 Eur), trumpalaikis turtas ( 319 297 Eur), atsargos (80 635 Eur) ir kitas trumpalaikis turtas ( 238 662 Eur).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 28 punktas).

32. Kaip jau buvo minėta, ieškovė žalos dydį įrodinėja 2022 metų balanso duomenimis. Nors nuo paskutinio balanso pateikimo iki bankroto bylos iškėlimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai ir turimas turtas bendrovėje galėjo pakisti, ką iš esmės ir nurodo atsakovas J. J. atsiliepime į ieškinį, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Bankroto bylos iškėlimo dienai taip pat nebuvo teikiami duomenis apie bendrovės turimą turtą ar finansinės atskaitomybės dokumentai. Neruošiant ir neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo nuostatos, įpareigojančios juridinio asmens vadovą teikti finansines ataskaitas.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to pagal kasacinio teismo praktiką tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 67 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Esant šiam teisiniam reglamentavimui atmestini atsakovo argumentai, kad bendrovei priklausantis turtas buvo parduodamas ir kito bendrovės turimo turto apimtis, kadangi pareiga įrodyti, kad 2022 m. balanso duomenyse užfiksuotas turtas pakito iki bankroto bylos iškėlimo, tenka atsakovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu duomenų apie bankrutavusios bendrovės turto pokyčius nepateikė, nors pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad pateiks duomenis patvirtinančius turto pokyčius. Bankroto proceso metu nemokumo administratoriui taip pat nebuvo perduotas tiek bendrovės turtas, tiek bendrovės finansiniai dokumentai. Jeigu nemokumo administratorei bankroto proceso metu būtų buvęs perduotas tiek bendrovės turtas, tiek dokumentai, nemokumo administratorė turėtų galimybę nustatyti koks turtas priklauso bankrutavusiai bendrovei ir šį turtą realizuoti bankroto proceso metu. Bankrutavusios bendrovės turto neperdavus, nemokumo administratorei neturi galimybių realizuoti turto ir taip užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą. Todėl 2022 m. bankrutavusios UAB „Rigestra“ apskaitytas turtas gali būti vertinamas kaip bendrovei padaryta žala.

35. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas , priteisiant iš atsakovo 748 673 Eur dydžio žalos atlyginimą.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas.

Dėl bylinėjimo išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovei iškelta bankroto byla, todėl ji atleista nuo 6590,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6590,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė prašo priteisti 1742,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė už advokato teisinę pagalbą.

41. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 19,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rigestra“, juridinio asmens kodas 305080042, naudai 748 673,00 Eur ( septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus ) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2024 m. gruodžio 16 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1742,00 Eur ( vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6590,00 Eur ( šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų ) žyminio mokesčio ir 19,50 Eur ( devyniolika eurų 50 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.