- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-143-282/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Civilinis ieškovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant P. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir iki 2022 m. liepos 1 d. atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui – Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš P. V. priteista Telšių AVPK turtinei žalai atlyginti 951,30 Eur.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. V. nuteistas už tai, kad jis 2021-10-06, laikotarpiu nuo 15.52 val. iki 15.59 val., kieme, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos sulaikytųjų skyriuje, tyčia kaire ranka tampydamas policijos sulaikytųjų skyriaus elektros įrangos laidus, dešine koja 10 kartų spirdamas į sulaikytųjų skyriaus pertvarą ir 5 kartus spirdamas į policijos sulaikytųjų skyriaus lubas, po to tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, laikotarpiu nuo 16.49 val. iki 16:54 val., būdamas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos sulaikytųjų skyriuje, kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tyčia 19 kartų spirdamas į policijos sulaikytųjų skyriaus lubas ir į policijos sulaikytųjų skyriaus pertvarą bei kaire ranka tampydamas policijos sulaikytųjų skyriaus elektros įrangos laidus, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį, turtą – tarnybinio automobilio įrangą: policijos sulaikytųjų skyriaus pertvarą, lankstų ortakį, policijos sulaikytųjų skyriaus lubas, policijos sulaikytųjų skyriaus elektros įrangos detales ir medžiagas, kurių bendra vertė 515,70 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams 6 mėnesiams; likusią Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – nepagrįstai nuteistojo P. V. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir dėl to nepagrįstai atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Pažymi, kad teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 28) konstatuota, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai BK 75 straipsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.
2.2. Taip pat nurodo, kad teismas sprendimą atidėti P. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo iš esmės tik tuo, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir visiškai nevertino tokio sprendimo priėmimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių (kaltinamasis daug kartų teistas ir turintis neišnykusį teistumą) bei tokiu būdu aiškiai nukrypo nuo aukščiau paminėtos jau suformuotos teismų praktikos. Teismas nepasisakė ir neįvertino to, jog P. V. net 10 kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą teistas 2020-08-05, teistumas neišnykęs, kaltinamas vėl padaręs naują tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Šiuo konkrečiu atveju tai, jog P. V. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, galėjo būti traktuojama tik kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ne būti esmine aplinkybe sprendžiant dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, teismas, pasisakydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nevertino esminės aplinkybės, t. y. jog P. V., būdamas recidyvistu, naują tyčinį nusikaltimą padarė veikdamas itin įžūliai, atlikdamas net 34 spyrius kojomis niokojant policijos įstaigai priklausantį turtą, ir tokius tyčinius agresyvius veiksmus aiškiai buvo nukreipęs į policijos pareigūnus, kas neabejotinai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei bei akivaizdų nenorą taisytis. Teigia, kad teismas nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą P. V. visų šių aplinkybių neįvertino, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymi, jog byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurių buvimu teismas paprastai motyvuoja pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo, pvz., nuteistasis dirba, vienas pats išlaiko šeimą, šeimoje yra asmenų, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, slauga ir pan. Dėl to prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė netinkamai.
3. Atsiliepimas į prokuroro apeliacinį skundą negautas.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl P. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, P. V. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.
8. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Be to, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Iš bylos matyti, kad P. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatas P. V. atžvilgiu taikė atsižvelgęs į tai, kad P. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bei į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, šios aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, atidėdamas P. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi įtakos parenkant kaltininkui bausmės rūšį ir dydį. Pvz., tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, yra BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, į kurią atsižvelgiama visais atvejais skiriant kaltam asmeniui bausmę. Tai, kad P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir į šią aplinkybę, kaip vieną iš privalomų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas P. V. skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Ta aplinkybė, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, turi įtakos nuteistajam skirtinos bausmės dydžiui, nes kaltininkui pripažinus kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas P. V. paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą 10 mėnesių. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas atidėdamas P. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra bendro pobūdžio, į jas visais atvejais skiriant bausmę privalo atsižvelgti teismas ir jos niekaip neduoda pagrindo teismui manyti, kad P. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų galima spręsti, kad P. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiant vien į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kad P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra nepagrįsta.
11. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.
12. Byloje nustatyta, kad P. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą – net 34 kartus spirdamas bei tampydamas elektros įrangos laidus sugadino svetimą turtą – policijos pareigūnų tarnybinio automobilio įrangą, padarydamas iš viso 951,30 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad nuteistasis padarytos žalos neatlygino. Taip pat byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką P. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaip pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme aiškino, policijos tarnybinio automobilio įrangą sugadino, nes buvo supykęs dėl to, kad policijos pareigūnai jį nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) areštinę, be to, buvo „stipriai neblaivus“. Iš bylos matyti, kad šio įvykio metu P. V. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas, ir tai pirmosios instancijos teismo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuskalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad P. V. nevedęs, niekur nedirba, nuo 2015-05-15 neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Ikiteisminio tyrimo metu (2021-11-11) nurodė, kad planuoja artimiausiu metu įsidarbinti, tačiau duomenų apie tai, kad nuteistasis įsidarbino, byloje nėra. Tokių duomenų P. V. nepateikė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis legalių pajamų neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad P. V. per trejus paskutinius metus administracine tvarka baustas tris kartus (vieną kartą už karantino taisyklių pažeidimą, du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus), turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 660 Eur). Byloje nustatyta, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas 10 kartų, iš jų net penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą P. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui. Visos šios paminėtos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį P. V., t. y. kaip linkusį nesilaikyti įstatymų, nedarantį išvadų iš ankstesnių teistumų, nes jam taikytos poveikio priemonės (arešto, laisvės atėmimo bausmės, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, išskyrus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, byloje nenustatyta.
14. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir aptartus duomenis, sprendžia, kad nėra visumos aplinkybių, leidžiančių manyti, kad P. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo P. V. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. balandžio 13 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-2980 dėl 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo bloginama nuteistojo padėtis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, bet jų nepriteisia iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, P. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant P. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir iki 2022 m. liepos 1 d. atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui – Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.