- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1158-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42756-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- UAB „ALSON“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ALSON“ ieškinį atsakovei J. V. dėl sumokėtos daikto kainos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 6 970,69 Eur (24 068,40 Lt), kainos dalį pagal 2014-07-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove 2014 m. liepos 25 d. sudarė pirkimo- pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas siekė iš atsakovės įsigyti 31.99 kv. m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei, kaip pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkei priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje – neįregistruotą 531/10000 dalį neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 531/10000 dalį neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimo-pardavimo sutarties objektu turėjo būti tiek butas, tiek ir aukščiau nurodytos jam priklausančios palėpės dalys, tačiau atsakovė paaiškino, jog to padaryti sudarant pirkimo-pardavimo sutartį negalima, nes ji nėra įregistravusi savo nuosavybės teisių į minėtas pastogės dalis, tačiau neprieštaravo, kad tai po sutarties pasirašymo savo vardu padarytų ieškovas. Sutartyje nurodytą 100 000 Lt sumą ieškovas sutiko mokėti, jei iš atsakovės įgytų nuosavybės teisę į 42.13 kv. m. (įskaitant ir palėpės patalpas). Po sutarties sudarymo ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centas, prašydamas įregistruoti nuosavybės teisę į Butui priklausančią 531/10000 dalį neįrengtos palėpės ir 531/10000 dalį neįrengtos palėpės. Tik tuomet tapo žinoma, jog į paminėtas pastogių dalis atsakovė neturėjo jokių nuosavybės teisių, todėl negalėjo suteikti ieškovei teisės įregistruoti nuosavybę į šias butui priklausančias atitinkamas pastogių dalis. Sutarties pasirašymo metu šį faktą atsakovė žinojo. Sudarydama 2014 m. liepos 25 d. pirkimo- pardavimo sutartį atsakovė ne tik tyčia suklaidino ieškovą dėl kartu su butu parduodamų palėpės patalpų dalių nuosavybės, tačiau ir pardavė ieškovei 10.14 kv. m. mažesnį (42.13 kv. m. – 31.99 kv. m. = 10.14 kv. m.) patalpų plotą, nei šalys buvo susitarusios bei ieškovė pagrįstai tikėjosi įgyti, todėl atsakovė turi grąžinti dalį kainos, proporcingos palėpių patalpų dalių, kurių atsakovė ieškovui neperleido, plotui- 24 068,40 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad įsipareigojusi perleisti ieškovui visas iki 2007 m. vasario 14 d. neįregistruotas dalis minėtose pastogėse, ji šią prievolę tinkamai įvykdė, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo kreipimąsi dėl jos perleistų pastogių dalių registravimo savo vardu. Ieškovo pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas yra dėl 531/10000 dalies pastogių, kurių atsakovei neperleido buto pirminis savininkas UAB „Ineturas“ ir kurių dėl to atsakovė nepardavė ieškovui. Ieškovas turi nuosavybės teisę į 254/10000 dalis minėtų pastogių, kurios jam buvo perleistos 2014 m. vasario 14 d. sutartimi, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovui priteista 6 970,69 Eur sumokėtos kainos dalis ir 156,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteista 3,40 Eur pašto išlaidų; ieškovui grąžinta 52,28 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad iš 2013-09-19 VĮ Registrų centro sprendimo Nr. VILRS-1719 matyti, kad atsakovė 2013 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į registrą su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teisę į aukščiau nurodytas palėpių dalis, tačiau jos prašymas buvo netenkintas, nes dar 2007-01-08 šios butui priklausančios palėpių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo įregistruotos kito asmens – UAB „Ineturas“ vardu, taigi atsakovė negalėjo perleisti ieškovei nurodytas palėpių dalis, atsakovė apie tai buto pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo metu šį faktą žinojo, tačiau pasirašė sutarties minėtą 6.3 p., todėl laikytina, kad atsakovė ieškovą suklaidino, ir jai buvo sumokėta didesnė buto kaina 100 000 Lt. Ieškovas pagrįstai teigia, kad pirkdamas atsakovei priklausantį butą, tikėjosi nuosavybės teise įsigyti ir dalį neįrengtos pastogės, kuri sudaro 0,5 kv. m. ir 9,64 kv. m., viso 10,14 kv. m. ir sutartą sumą mokėjo tikėdamasis įgyti ir neįrengtos palėpės dalis, todėl pagrįstai prašo grąžinti atitinkamą dalį sumokėtos kainos. Kadangi ieškovė jau yra sumokėjusi atsakovei visą sutartyje nurodytą kainą, ji pagrįstai teigia, kad įgyja teisę pasinaudoti CK 6.330 str. 1 d. t.y., reikalauti grąžinti jai dalį atsakovei sumokėtos kainos, proporcingos palėpių patalpų dalių, kurių atsakovė ieškovei neperleido, plotui. Ši atsakovės ieškovei grąžintina kainos dalis už sutartyje nurodytas, tačiau realiai ieškovei neperleistas palėpių patalpų dalis – 24 068,40 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausanti dalis pastogėse yra 785/10000. Atsakovei perkant butą, 531/10000 pastogių dalis į pirkimo-pardavimo sutartį įtraukta nebuvo, buvo įregistruota UAB „Ineturas“ vardu, todėl atsakovei šių dalių neįgijus, jų ir ieškovui perduoti ji negalėjo. Pasak atsakovės, 254/10000 dalis pastogių ieškovui perėjo kaip buto priklausinys, daugiau atsakovė nieko perduoti ieškovui negalėjo, todėl jo teisės pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priimti prie atsiliepimo pridedamą papildomą įrodymą. Nurodė, kad ieškovas sutartyje numatytą sumą sumokėjo tikėdamasis įgyti ir neįrengtos pastogės dalis, tačiau buvo suklaidintas ir šio turto negali įgyti ne dėl savo kaltės, todėl reikalavimas grąžinti atitinkamą dalį sumokėtos sumos yra visiškai atitinkantis CK normas bei pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikia 2014 m. lapkričio 17 d. prašymo VĮ Registrų centrui kopiją. CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. kad ieškovas turi teisę 254/10000 neįrengtų pastogių dalis įregistruoti savo vardu, todėl teismas priima šį atsakovo pateikiamą dokumentą ir atsižvelgia į jo turinį.
Kaip nustatyta byloje, prieš pasirašant sutartį, šalys susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovas nusipirks ne tik 31,99 kv. m. bendro ploto butą, tačiau taip pat ir atsakovei, kaip pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkei priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje – neįregistruotą 531/10000 dalį neįrengtos pastogės (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) bei 531/10000 dalį neįrengtos pastogės (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei paaiškinus, jog neįrengtos palėpės dalys jos vardu nėra įregistruotos, šalys į pasirašomą 2014 m. liepos 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį įtraukė 6.3 punktą, numatantį, jog „Šalys patvirtina, kad Šalims yra žinoma, jog Pardavėjas (atsakovė) yra neįregistravęs savo nuosavybės teisių NTR proporcingai turimam Daikto (Buto) plotui į dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančias parduodamam daiktui. Pardavėjas sutinka, kad Pirkėjas (ieškovas) įregistravęs nuosavybės teises į perkamą Daiktą, įregistruotų ir nuosavybės teises į paminėtas neįrengtų pastogių dalis“. Taigi, šiame sutarties punkte labai aiškiai yra nurodyta, jog palėpės priklauso parduodama butui, yra jo dalis. Todėl pagal šį susitarimą ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog jis turėjo įgyti nuosavybės teisę į 42,13 kv. m. ploto patalpas.
Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 531/10000 pastogių dalių ji įgijusi nebuvo, ieškovui perleisti neketino ir jo neklaidino, tačiau atsakovės 2013 m. rugsėjo mėnesio kreipimasis į Registrų centrą su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teisę į aukščiau nurodytas pastogės dalis, rodo buvus priešingą situaciją – t.y. ir siekį įregistruoti nuosavybės teisę į neįrengtos palėpės dalis, ir žinojimą, kad šių dalių ji nei įregistruoti, nei perleisti kitam subjektui negali (2013-09-19 VĮ Registrų centro sprendimas Nr. VILRS-1719). Kitas aspektas, patvirtinantis atsakovės nesąžiningumą yra tai, kad tik šalims tariantis dėl atsakovės vardu neįregistruotų dalių perdavimo, buvo aktualu į sutartį įtraukti punktą dėl šių dalių nuosavybės teisės įregistravimo.
Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad 254/10000 dalis pastogių ieškovui perėjo kaip buto priklausinys ir ieškovas šią dalį turi teisę įregistruoti savo vardu. Kaip matyti iš ieškovo kartu atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamo dokumento, ieškovas 2014 m. lapkričio 17 d. į VĮ Registrų centrą kreipėsi prašydamas įregistruoti nuosavybės teisę į du statinius – neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių konkrečių įregistruotinų nuosavybės teisės dalių ieškovas nenurodė. VĮ Registrų centras 2014 m. lapkričio 18 d. atsakyme nurodė, kad ieškovo vardu apskritai negali būti įregistruotos jokios nuosavybės teisės į neįrengtas pastoges, kadangi jos įregistruotos kito savininko vardu. Toks VĮ Registrų centro sprendimas paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kad 254/10000 dalis pastogių ieškovui perėjo kaip buto priklausinys. VĮ Registrų centro atsakymas patvirtina, kad ieškovas neįgijo jokios neįrengtų pastogių dalies, o tai neatitinka šalių susitarimo dėl ieškovo nuosavybės teisės į 42,13 kv. m. ploto patalpas įgijimo.
CK 6.329 str. numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus. Kai pardavėjas neįvykdo šios savo pareigos, remiantis CK 6.330 str. 1 d., pirkėjas įgyja teisę reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jeigu kaina jau sumokėta, - reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius. Kadangi ieškovas sutartyje numatytą sumą sumokėjo tikėdamasis įgyti ir neįrengtos pastogės dalis, tačiau buvo suklaidintas (nes atsakovė nurodė, kad palėpės priklauso butui) ir šio turto negali įgyti ne dėl savo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.