- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- A18.-199-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05103-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
- Advokatai
- Rolandas Tilindis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B. (S. B.), jo įgaliotajam atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. 2019 m. lapkričio 27 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje buvo sulaikytas neblaivus (komisariate buvo nustatytas 1,12 promilės girtumo laipsnis), elgėsi agresyviai, garsiai šaukė, daužė tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą, policijos pareigūnams pareikalavus, kad S. B. nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, S. B. į įspėjimus nereagavo ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nustoti šaukti, daužyti automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą bei gadinti valstybės turtą.
Šiais veiksmais S. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. teismo posėdžio kaltės nepripažino. Nurodė, kad lydėjo žmogų, sustojo prie stoties. Privažiavo policija, jis (S. B.) atidarė langą, policijai pareikalavus pateikė dokumentus. Jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jis patvirtino, kad vartojo. Tai buvo vynas ir jis nesijautė labai girtas. Jam liepė papūsti, jis kelis kartus papūtė, aparatas niekaip neveikė, tik komisariate iš trečio karto aparatas suveikė. Po to jis paskambino kolegai ir paklausė, ką daryti toliau, sakė, kad sutinka tikrintis blaivumą. Sėdėdamas automobilyje kalbėjo telefonu, tada pareigūnai pradėjo su juo lietuvių kalba kalbėtis. Jis kelis žodžius supranta, tačiau kuomet greitai šnekama lietuviškai, nesupranta. Jam pasakė, kad jis sulaikomas, nes atsisako pūsti, pradėjo kviesti į tarnybinį automobilį. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį, paskambino savo advokatui, norėjo išsiaiškinti, kodėl jį be jokio pagrindo sulaiko. Kolega, buvęs su juo, irgi nieko nesuprato. Tada pareigūnas atidarė automobilį ir atėmė telefoną, nors jis skambino savo advokatui pasiklausti, kaip jam elgtis. Jam (S. B.) klaustrofobija, jį uždarė į tokią kamerą, ten viskas uždaryta, jam buvo nesuprantama, kas čia vyksta. Pareigūnai ilgai kažkur vaikščiojo, po to atėjo, atidarė duris, buvo jauna pareigūnė ir pareigūnas. Tuomet jis pareikalavo, kad pareigūnai parodytų savo dokumentus, pareigūnas taip lyg slėpdamas parodė iš toli kažkokį dokumentą ir liepė duoti raktus nuo automobilio, nes kolega nori pasiimti iš automobilio dokumentus. Raktelius jis davė ne pareigūnui, o savo pažįstamam, šis savo dokumentus pasiėmė. Tuomet jį nuvežė į komisariatą. Jis buvo strese, nesuprato, už ką jį sulaiko. Atvažiavus jam vėl davė pūsti, aparatas suveikė gal iš trečio karto. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tą dieną buvo sūnaus gimtadienis ir architektas mirė; taip pat serga (duomenys neskelbtini), todėl stengiasi alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauti. Jis tiesiog norėjo išsiaiškinti, už ką yra sulaikomas, neprieštaravo pasitikrinti blaivumą.
Lietuviškai paprašė duoti raktus. Jis kažkiek supranta lietuviškai, suprato, kad reikia atiduoti raktus. Nemano, kad jis elgėsi agresyviai. Kiek atsimena, jis nešaukė, gal tik kai atėmė telefoną, tada užrėkė. Pripažįsta, kad galėjo pastuksenti į (sulaikymo) patalpą. Gal vieną kartą trenkė į sieną, bet tai normali reakcija. Pareigūnai nereikalavo nutraukti veiksmus. Jis nesikeikė, niekada nesikeikia. Neapsimetinėjo, kad pučia. Neskaičiavo, kiek kartų trenkė į sieną, gali būti, kad du kartus. Tai sienai nieko nepadarysi, ji tvirta, nemano, kad padarė kažkokią žalą. Neginčija alkotesterio duomenų, bet jis ir policijos komisariate rezultatą parodė gal po trečio bandymo, tiesiog jie mechaniškai nėra tobuli, tas pats ir gatvėje buvo. Jam buvo surašytas protokolas dėl vairavimo esant neblaiviam. Skirta 800 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti. Pareigūnai nebuvo jam uždėję antrankių.
Peržiūrėjus tarnybinio automobilio vaizdo įrašą, S. B. pareiškė, kad pareigūnai nepasakė, jog neveikė jų aparatas, kai jam davė pūsti. Jis vėliau susiskambino su pažįstamu, kuris pasakė, kad geriau yra pūsti, jis sutiko pūsti. Jis nežino, apie ką šnekėjo būdamas patalpintas į pareigūnų automobilį, turbūt sakė, kad sutinka tikrintis blaivumą. Apie valandą buvo laikino sulaikymo kameroje. Kai atidarė automobilio duris, jis pasakė, kad pūs, o pareigūnai prašė atiduoti raktelius. Jis jiems atidavė raktelius, o pareigūnas dar parodė pažymėjimą. Jis iš pat pradžių sutiko tikrintis blaivumą, o kad jie rodo jam alkotesterį, nereiškia, kad siūlė pūsti. Jie mosikavo alkotesteriu ir sakė, kad jis sulaikytas. Jis neatsimena, kodėl atidavė automobilio raktelius tam žmogui, su kuriuo važiavo, o ne pareigūnui.
Jis serga (duomenys neskelbtini), yra negeriantis, labai supyko, nes sutiko tikrintis blaivumą, o jie jį sulaikė. Nuo adrenalino pakilo (duomenys neskelbtini) ir tokia būsena yra arti komos, gydytoja pasakė, kad tokiais atvejais reikia trinti rankomis. Kai atvažiavo į komisariatą, jį iškart išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Jo nelogiški veiksmai yra dėl (duomenys neskelbtini). Jis netyčia, nevalingai trenkė į duris, viskas dėl (duomenys neskelbtini), nes matosi, kad jis pastoviai judina, trina rankas. Jam nebuvo suprantama, už ką sulaikomas. Jis tik tikrino, kas yra laikinojo sulaikymo kameros viršuje, ten labai įdomus objektas, tuo metu dar nežinojo, kad tai yra vaizdo įrašymo kamera.
Tyrimo metu S. B. taip pat kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 27 d. geležinkelio stoties rajone jį sulaikė policijos pareigūnai. Prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė liudytojo S. D. akivaizdoje. Jie paklausė, ar jis nevartojo alkoholio, jis patvirtino, kad tik truputį. Jie davė papūsti į alkotesterį, ką jis ir padarė 6 kartus, bet nesėkmingai. Paskui priėjo panelė pareigūnė ir kažką pasakė lietuviškai. Jis lietuvių kalbos nemoka, kad suprastų. Pasiūlė papūsti dar kartą. Pareigūnai jį sulaikė. Jis buvo labai pasipiktinęs. Mano, kad jo sulaikymas neteisėtas (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir S. B. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 27 d. apie 17.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. M. gavo pranešimą iš Vilniaus VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Automobilis neįjungtais žibintais, vingiuoja. Galimai neblaivus. Važiuoja iš paskos. Važiuojant į įvykio vietą, VPK budėtojas pasakė, kad (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu važiuoja (duomenys neskelbtini) link stoties žiedo. Minėtą automobilį pastebėjo įvažiuojant į stoties žiedą, kuris iškarto buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Porininkui priėjus prie automobilio, iš vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad vairuotojas yra S. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Tada ji lietuviškai S. B. paaiškino, kaip bus nustatomas blaivumas, S. B. linktelėjo galva, taip jiems parodydamas, jog sutinka pasitikrinti blaivumą. S. B. buvo įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti blaivumą. Mažiausiai 5 kartus S. B. imitavo, jog pučia į alkoholio matuoklio prietaisą, tačiau nustatyti blaivumo nepavykdavo. Tada S. B. buvo paaiškinta, kad bus filmuojamas, kadangi vengia blaivumo patikrinimo. Filmavimo metu S. B. buvo dar tris kartus pasiūlyti pasitikrinti blaivumą. Su kiekvienu bandymu tikrintis blaivumą S. B. imitavo pūtimą. 17.50 val. S. B. buvo paaiškinta, kad yra sulaikytas dėl to, jog vengė tikrintis blaivumą, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl S. B. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, į sulaikymo kamerą. Jai ir kolegai būnant tarnybiniame automobilyje ir laukiant priverstinio transporto priemonės nuvežimo transporto, išgirdo, jog S. B. daužė laikino sulaikymo kameros sienas. Atėjus prie automobilio galinių durų ir jas atidarius, buvo kelis kartus pareikalauta nutraukti neteisėtus veiksmus, bet S. B. elgėsi agresyviai, garsiai šaukė bei toliau daužė laikino sulaikymo kamerą. Atidarius laikino sulaikymo kameros grotas ir pareikalavus ištiesti savo rankas, kadangi bus panaudota spec. priemonė – antrankiai, jis vengė sulaikymo. Iš pranešėjo R. S. buvo priimtas paaiškinimas dėl neblaivaus vairuotojo S. B., kadangi R. S. važiavo paskui minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 27. Prieš nuvežant į saugomą aikštelę automobilis buvo nufotografuotas, o nuotraukos pridėtos prie darbo vietos. S. B. pristatytas į Vilniaus m. OVS budėtojų dalį (b. l. 4);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. M. (R. M.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės. (b. l. 4);
- teismo posėdyje apklaustos liudytojos I. Ž. parodymai, kad asmuo agresyviai bendravo, vengė pasitikrinti blaivumą, vėliau jį uždarius į tarnybinį automobilį, jis nenorėjo kontaktuoti su pareigūnais, po to bandė apgadinti tarnybinio automobilio inventorių. Apgadinimu laiko daužymąsi į grotas, tiesiog visi taip daro, kurie yra agresyviai nusiteikę. Atsimena, kad asmuo nenorėjo tikrintis blaivumą, jam buvo sakoma, kad yra filmuojama. Mano, kad kolega rusų kalba bendravo. Asmuo daužė laikinojo sulaikymo kameros sienas. Jie ne kartą buvo priėję prie asmens, kol laukė tralo, galbūt tarnybiniame pranešime ne taip tiksliai nurodė, bet buvo tikrai ne vieną ir ne du kartus priėję ir prašė jo liautis. Tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos teisingai.
Kuomet priėjo prie tarnybinio automobilio, išgirdo garsus, kad yra daužoma. Jie taip pat turi planšetes, per kurias gali matyti, kas vyksta laikinojo sulaikymo kameroje, taip pat automobilio salone yra langelis, per kurį matosi sulaikytojo veiksmai. Kuomet girdi garsus, panašius į trankymą, tikrina. Kai buvo atidarytos galinės automobilio durys, ji jau nematė, kad pilietis trenktų ar daužytų. Neprisimena, kas priėjus prie asmens automobilio filmavo, ar jau turėjo prie savęs tuo metu vaizdo įrašymo kameras. Jeigu neturėjo, tai reiškia, kad buvo filmuojama telefonu. Visus vaizdo įrašus visuomet sukelia į duomenų sistemą. Buvo momentas, kai ji norėjo uždėti vyriškiui antrankius, jis vengė. Jie stengėsi su juo bendrauti mandagiai, prašė nutraukti veiksmus dėl inventoriaus gadinimo. Buvo nuėję į tarnybinį automobilį, pasakė, kad bus naudojami antrankiai, jeigu jis nenustos. Jeigu žmogus po įspėjimo elgiasi geriau, antrankių nededa. Neatsimena, ką pilietis įraše kalba, turbūt bandė aiškinti, kad jie netinkamai atlieka savo darbą, arba galbūt prašė advokato. Buvo pastovūs žodžiai, kad jį išleistų, asmuo aiškino, kad jie ne taip dirba. Kolega dešine ranka buvo išsitraukęs pažymėjimą. Jie gali parodyti asmeniui pažymėjimą, bet negali jo duoti į rankas, ko norėjo pilietis, žmogui turi užtekti tik jį parodyti. Tas pats galioja ir su alkotesteriu, asmuo norėjo jį paimti į rankas, dėl to kilo pasipiktinimas. Kai jie nerado automobilio rakto, vyriškio draugas pasakė, kad jie yra pas sulaikytąjį, o jis neleido atlikti dalinės apžiūros, todėl kolega bandė jį ištraukti iš automobilio. Kadangi iš pradžių jis atsisakė atlikti dalinę apžiūrą, bet jis priešinosi ir raktus padavė draugui, taip gavosi, kad nebereikėjo jam dėti antrankių. Jie norėjo uždėti antrankius, bet neuždėjo jų, nes raktus asmuo atidavė;
- teismo posėdyje apklausto liudytojo R. M. parodymai, kad vakare gavo pranešimą, jog galimai girtas vairuotojas važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. Pastebėję minėtą automobilį, jį sustabdė. Bendravimo metu pastebėjo, kad vairuotojas yra tikrai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Paaiškino vairuotojui, kad reikės pasitikrinti blaivumą, atsinešė alkotesterį, bandė nustatyti blaivumą, tačiau asmuo atsisakė tai daryti, jis nepūtė į alkotesterį, o traukė į save. Galų gale asmuo buvo sulaikytas, kadangi atsisakė tikrintis blaivumą ir sulaikomas neklausė teisėtų reikalavimų, bet kokie tie reikalavimai buvo, nepamena. Neatsimena, kaip sulaikė asmenį, ko jo reikalavo. Jis lyg ir nenorėjo atiduoti automobilio raktų, o tiksliau neprisimena. Buvo pasodinę asmenį į tarnybinį transportą, jame yra maža sulaikymo kamera, kaip būda. Žmogus elgėsi agresyviai, keikėsi, ką tiksliai sakė, neprisimena. Gali būti, kad asmuo daužė laikino sulaikymo kamerą, nes buvo agresyvus. Aplinkybės teisingai nurodytos tarnybiniame pranešime. Vyriškis trankė į langelį, jautėsi, kad daužė į pareigūnų pusę, taip pat ir grotas trankė. Neatsimena, ką vyriškis šaukė.
Kai jie priėjo prie asmens automobilio, nefilmavo, tačiau, kai kilo įtarimas, kad asmuo atsisakys tikrintis blaivumą, tuomet jį pradėjo filmuoti. Filmuota buvo telefonu. Filmavo arba jis, arba kolegė, kai asmuo atsisakė tikrintis blaivumą. Automobilio viduje esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų neperžiūrėjo. Nematė, kaip asmuo beldė. Neuždėjo asmeniui antrankių, kadangi jis nesileido, tampėsi. Jeigu jis būtų buvęs labai agresyvus, jie būtų bandę iki galo su juo kovoti ir uždėti antrankius, bet kadangi asmuo daužė ir laužė inventorių, nelindo prie jo iki galo, nusprendė nedėti antrankių, kadangi piliečio automobilis jau buvo išvežtas, todėl greitai nuvažiavo į komisariatą. Pilietis vengė sulaikymo, jis tampėsi, priešinosi. Jis (liudytojas) daugiausiai atidarinėjo duris, nes kalba rusiškai, siūlė tikrintis blaivumą. Asmuo labai šaukė, kad jam reikia advokato, bet ką jis tiksliai sakė, negali prisiminti. Turbūt pats automobilis kaltas, kad nėra garso įrašo. Jie asmeniškai net negali peržiūrėti įrašų po įvykių. Jie atidarė duris dėl dalinės apžiūros, kadangi piliečio draugas prašė raktų;
- alkotesterio rodmenų kvito kopija ir patikros sertifikatas, iš kurių matyti, kad S. B. 2019 m. lapkričio 27 d. 18.49 val. buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas, prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 5-6);
- vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio sulaikymo kameros (b. l. 17);
- vaizdo įrašai, padaryti lauke pareigūnų tarnybiniais telefonais (b. l. 98).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad S. B. administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus yra baustas 1 kartą, administracinis nusižengimas susijęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimais, o būtent su greičio viršijimu, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 7).
Administracinio nusižengimo protokolu S. B. kaltinamas tuo, jog nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nustoti šaukti, daužyti automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą ir keiktis bei gadinti valstybės turtą. S. B. kaltės nepripažino visiškai, aiškino nesupratęs, už ką sulaikytas, jo judesiai rankomis buvę nevalingi, įtakoti jo ligos, tyčia jis netrankęs sienų ir vaizdo kameros. Negalėjo paaiškinti, kodėl automobilio raktelių nepadavė pareigūnui, o padavė savo keleiviui. S. B. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Pirmiausia pažymėtina, kad duodamas pirminius parodymus 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje, S. B. pripažino tyčia trenkęs į sulaikymo kameros sieną, gali būti, kad du kartus; tokį elgesį aiškino tuo, jog tai normali reakcija, o ir tai sienai jis juk nieko nepadarė. Apie ligos įtakotus nevalingus veiksmus nieko nenurodė, nors pačią ligą ((duomenys neskelbtini)) minėjo, nurodydamas, kad dėl ligos nepiktnaudžiauja alkoholiu. Be to, tiek iš pareigūnų padarytų vaizdo įrašų, tiek ir iš sulaikymo kameros vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad S. B. elgėsi agresyviai ir nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, aiškiai matyti ir tai, kad S. B. suprato, jog sulaikymo patalpoje yra vaizdo kamera, nes į ją nuolat kreipiasi, rodo pirštu bei suduoda į ją. Tiek L. Ž., tiek R. M. nurodė, kad girdėjo, kaip S. B. trankė sieną, langelį bei grotas, dėl tokių veiksmų ne kartą buvo įspėtas, tačiau teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl buvo bandoma uždėti antrankius, tačiau jie nebuvo uždėti. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nes pareigūnų suinteresuotumo nenustatyta, jų parodymai iš esmės sutampa, dar daugiau – juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys, t. y. vaizdo įrašai, kurie laikytini įrodymais. Sulaikymo kameros vaizdo įraše yra užfiksuota, kad S. B. neatiduoda pareigūnui savo mobilaus ryšio telefono: pareigūnas bando atimti telefoną, S. B. išsisukinėja, įlipęs į kamerą, neleidžia uždaryti jos durų (įrašas nuo 01.10 min.), uždarytas kažką šaukia į duris, grūmodamas pirštu (nuo 02.06 min.), o tada kelis kartus kumščiu tranko į sieną (nuo 02.33 min.), tuomet 03.00 min. ateina pareigūnas, atrakina duris, kažką pasako ir duris uždaro, S. B. ima šaukti į vaizdo kamerą, pareigūnas vėl atidaro duris, vienas kitam kažką sako, S. B. vėl ima grūmoti, kažką šaukia, energingai linksi galva, apie 04.11 pareigūnas uždaro duris, o S. B. vėl kažką šaukia į vaizdo kamerą, vėlgi grūmodamas, ir 04.27 min. kumščiu (išorine puse) su jėga du kartus trenkia į vaizdo kamerą, 05.08 min. analogiškai su jėga trenkia į sieną; apie 06.00 vėl atidaromos durys, vyksta pokalbis; apie 08 min. S. B. vėl ima kažką aiškinti, pareigūnas vėl atidaro duris, jo rankoje matyti alkotesteris, S. B. ima šaukti į vaizdo kamerą, pirštu rodydamas į pareigūną, tuomet pareigūnas atrakina grotas, atkiša alkotesterį, bet S. B. traukiasi šalin, šaukia, vėl grūmoja pareigūnui ir apie 09.00 bando pagriebti iš pareigūno rankos alkotesterį, nepavykus toliau šaukia ir grūmoja apie minutę, kol, kaip nustatyta iš kito įrašo su garsu – ima reikalauti parodyti asmens dokumentą, pareigūnas išsiima iš kišenės dokumentą ir rodo S. B., tačiau šis reikalauja parodyti arčiau, vėliau bando paimti, į atkištą alkotesterį nereaguoja, tai tęsiasi iki 10.17 min., kai pareigūnai vėl uždaro duris; 11.57 min. pareigūnas vėl atidaro duris, vyksta pokalbis, S. B. vėl ima grūmoti ir pradeda šaukti, kol 12.38 min. vėl uždaromos durys; S. B. tarpais kažką šneka, apie 15.58 min. vis intensyviau, 16.01 min. atbuline kumščio dalimi vėl suduoda į sieną (langelį), žiūrėdamas pro langelį su kažkuo kalba, vėl šaukia iki pat 19.17 min., kai vėl trenkia į sieną vienąkart, kitąkart, pasilenkęs prie langelio šaukia, kol 20.00 min. atidaromos durys, pareigūnės rankose matyti antrankiai, pareigūnas bando paimti S. B. už rankos, jis traukiasi į priešingą pusę, po to ištraukia ranką, kažką (galimai raktelius) išsitraukia iš kišenės ir paduoda per pareigūną kitam asmeniui, vėl kažką aiškina pareigūnui, šis ima už rankos ir bando jį ištempti, bet S. B. ištrūksta, tuomet pareigūnai uždaro duris. Po to S. B. vėl kažką aiškina, mosikuoja rankomis, 21 min., 21.22 min. imituoja kelis smūgius į duris, rimsta, po to 24.03 min. trenkia į duris ir šaukia. Taigi iš vaizdo įrašo, nors įrašas be garso, iš S. B. veiksmų intensyvumo, kūno kalbos akivaizdu, kad jis elgėsi agresyviai, šaukė, sulaikymo kameroje kumščiu trankė sieną, vaizdo kamerą ir langelį, bandė atimti tiek alkotesterį, tiek pareigūno asmens dokumentą (nors iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad dokumento turinys matomas pareigūno rankoje), kad pareigūnai ne vieną kartą buvo atidarę duris, t. y. reikalavo nusiraminti, tačiau pokyčiai S. B. elgesyje atsirado tik po to, kai pareigūnai atėjo su antrankiais ir bandė juos uždėti. Akivaizdu ir tai, kad nors visą tą laiką S. B. dažnai grąžo rankas, vis tik nevalingų judesių, tokių kaip sudavimas į sieną ar vaizdo kamerą, nėra. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad S. B. tik pabeldė į kameros konstrukcijas, vaizdo įrašas tai paneigia. Tik apie 32 įrašo minutę S. B. suduoda į kamerą sprigtą, tačiau iki to laiko, kaip minėta, jis smūgius suduoda kumščiu.
Taip pat ir iš papildomai pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad S. B., dar būdamas savo automobilyje, pareigūnui laikant atkištą alkotesterį, tai ignoruoja, pasiima telefoną ir kažkam skambina, pareigūnas rusų kalba aiškina, kad už atsisakymą jis bus sulaikomas, priėjus prie tarnybinio automobilio, pareigūnas rusų kalba reikalauja atiduoti telefoną, tačiau S. B. neduoda, antrame įraše, pareigūnui paklausus, ar pūs į alkotesterį, S. B. nurodo sutinkantis ir ima šaukti, kad jis jau pūtė šešis kartus, ima reikalauti pasakyti savo pavardę, pareigūnas atsako „vyriausias patrulis M.“, S. B. reikalauja prisistatyti dar kartą, po to dar kartą, vėliau ima kelti balsą, šaukti „kokia pavardė?“, „kokia pavardė?“, „pavardė?“, bando griebti alkotesterį, šaukia „duok čia“, vėl klausia pavardės, sako, kad pūs, kad pažeidžiamos jo teisės, kad policija jį verčia nepūsti, reikalauja prisistatyti ir parodyti dokumentą, o pareigūnui parodžius, reikalauja parodyti „čia, į šviesą“, nes jis nemato, o tada aiškina, kad pareigūnas atsisako parodyti dokumentus. Taigi ir šie įrašai patvirtina, kad S. B. elgėsi agresyviai, arogantiškai, o pareigūnų teisėti reikalavimai jo visiškai nedomino. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju abu policijos pareigūnai buvo su uniformomis, iš vaizdo įrašų matyti, kad S. B. reikalavimu R. M. prisistatė ir aiškiai parodė savo dokumentą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareigūnas pažeidė įstatymo reikalavimus. Be to, kaip matyti iš aptariamų dviejų vaizdo įrašų (darytų lauke), sustabdžius S. B., jam nekilo abejonių, jog jis bendrauja su pareigūnais, jis nereiškė pretenzijų, kad pareigūnai neprisistatė ir kad jam neaišku, kodėl jis sulaikomas.
Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog S. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, nustoti šaukti, daužyti automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą ir gadinti valstybės turtą. Tačiau, įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nenurodė, kokius necenzūrinius žodžius vartojo S. B., jų tarnybiniuose pranešimuose tai taip pat nenurodyta; pats S. B. neigia vartojęs necenzūrinius žodžius; vaizdo ir garso įrašuose, padarytuose lauke, S. B. tokių žodžių nevartoja; o vaizdo įrašas sulaikymo kameroje yra be garso ir nors iš šio įrašo apie 05.08 min., po smūgio į sieną, galima numanyti, S. B. nusikeikia rusišku keiksmažodžiu, tačiau tai tik prielaida, o prielaidomis kaltė negali būti grindžiama, – konstatuotina, jog kaltinimas dėl keiksmų nepasitvirtino, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
Teismas kritiškai vertina argumentus, jog S. B. kaltė nevykdžius teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nepasitvirtino dėl to, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad prokurorės nutarime net nebuvo analizuojama, ar S. B. vykdė pareigūnų teisėtus reikalavimus. Antra, teismas pažymi, kad nutraukdama ikiteisminį tyrimą prokurorė vadovavosi negaliojančia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281¹ straipsnio 1 dalies redakcija, padarydama išvadą, jog, kadangi po vairavimo patikrinus alkotesteriu, nustatytas 1,12 promilės neblaivumas, tai ir vairavimo metu negalėjo siekti 1,51 promilės. Pažymėtina, kad jau nuo 2019 m. balandžio 1 d. iš ANK 422 straipsnio dispozicijos atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą perkelta į BK 281¹ straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo metu ANK 422 straipsnyje administracinė atsakomybė liko už apsvaigimo, o ne už neblaivumo, patikrinimo vengimą. Trečia, administracinio nusižengimo protokole S. B. ir nėra inkriminuojamas neblaivumo patikrinimo vengimas, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar S. B. atsisakė tikrintis neblaivumą (nes, kaip minėta, tai nėra administracinio nusižengimo teisenos dalykas), todėl minėtas prokurorės nutarimas šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Dėl protokolo teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo medžiaga, kurioje S. B. buvo surašytas 2019 m. lapkričio 27 d. protokolas Nr. 10-ANR_P9107295-2019 (surašė pareigūnas R. M., b. l. 34), grąžinta institucijai trūkumams ištaisyti (b. l. 35-36). 2019 m. gruodžio 27 d. teismui pateiktas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-115669-2019, kuriame patikslintas kaltinimas, tačiau nurodoma, jog jis taip pat surašytas 2019 m. lapkričio 27 d., jį surašė R. M., o pasirašė – tyrėjas V. K. (b. l. 10). Aiškinantis šias aplinkybes nustatyta, kad protokolas Nr. 10-ANR_P-115669-2019 iš tikrųjų surašytas ne lapkričio 27 d., o 2019 m. gruodžio 19 d. ir jį sudarė tyrėjas V. K. (Administracinių nusižengimų registro duomenys, b. l. 61-62). Kaip teismui paaiškino posėdžio metu R. M., jo pavardė protokole liko dėl techninių kliūčių. Kai anuliuojamas protokolas, sistema suformuoja naują protokolą; jis papildė ir antrąjį protokolą, tačiau jo budėjimo metu asmuo neatvyko, todėl protokolą suformavo naujas pareigūnas gruodžio 19 d., įteikė gruodžio 20 d.; kiekvienas pareigūnas prie sistemos prisijungia su savo paskyromis. Įvertinus šiuos paaiškinimus, Administracinių nusižengimų registro duomenis, tai, kad nors naujame protokole nurodomos dviejų pareigūnų pavardės, o datos tiek surašymo, tiek asmens paaiškinimų – lapkričio 27 d., vis tik kitoje protokolo pusėje paties S. B. ranka padarytas įrašas – 2019 m. 12 20“ ir jo parašas, darytina išvada, kad S. B. paaiškinimą parašė ir pasirašė ne atgaline data, o būtent gruodžio 20 d.
Administracinio nusižengimo protokolą pasirašo tyrimą atlikęs pareigūnas. Kaip matyti iš R. M. paaiškinimų, protokolą papildė jis, bet neatspausdino dėl to, kad jo budėjimo metu S. B. neatvyko, todėl protokolo suformavimą užbaigė V. K., tai ir buvo užfiksuota sistemoje. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad protokolo trūkumus taisė R. M., tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą paėmė, protokolą galutinai suformavo ir pasirašė V. K.. Todėl darytina išvada, kad pagal protokolą Nr. 10-AN_R-115669-2019 tyrimą atliko V. K., ir nors aplinkybė, kad jis nepatikrino, ar informacinė sistema ištaisė datą ir dokumento rengėją, vertintina neigiamai, tačiau tai nedaro protokolo neteisėtu. Priešingu atveju, pavyzdžiui, pareigūnui susirgus, išėjus atostogų ar iš darbo, asmeniui nebūtų galimybės apskritai surašyti protokolo. Tokia situacija negalima. V. K. yra tyrėjas, byloje nėra duomenų, kad jis neturi teisės surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Pats S. B. taip pat paaiškino, kad dalyvavo kitas tyrėjas (ne R. M.). S. B. buvo tinkamai išaiškintos jo teisės, administracinio nusižengimo protokolas neabejotinai yra svarbus procesinis dokumentas, tačiau juo asmeniui nebuvo paskirta nuobauda, t. y. dėl klaidų nekilo jokių teisinių pasekmių, o pačios klaidos yra techninio pobūdžio, todėl apibendrinant konstatuotina, kad nustatytos techninės klaidos neapribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą ir kitų procesinių teisių bei nekliudo nagrinėti administracinio nusižengimo bylos iš esmės.
S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į S. B. asmenybę – per vienerius metus 1 kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus S. B. baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.