Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-323/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-14
Bylos Nr.: 2A-323/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: A. Š., R. Š.
Atsakovas: Lietuvos šaulių sąjunga

Kategorijos

44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-323/2013 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4;

44.5.2.16 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. (A. Š.) ir R. Š. (R. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5236-520/2011 pagal ieškovų A. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos šaulių sąjungai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. Š. (ieškinio padavimo metu buvo nepilnametis) ir R. Š. ieškiniu prašė ieškovui A. Š. iš atsakovo Lietuvos šaulių sąjungos priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ieškovei R. Š. iš atsakovo Lietuvos šaulių sąjungos priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 420 Lt turtinės žalos atlyginimą, ieškovams A. Š. ir R. Š. priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad A. Š. 2008-03-13 buvo priimtas į Lietuvos šaulių sąjungą ir paskirtas eiti Vilniaus apskrities 10-osios rinktinės 13-osios kuopos Pabradės būrio jaunojo šaulio pareigas. Nuo 2008 m. jis dalyvaudavo Lietuvos šaulių sąjungos organizuotose pratybose, kurios vykdavo Švenčionių rajono Sarių apylinkės miškuose, o 2008 m. vasarą dalyvavo organizuotoje stovykloje Vievyje. 2009-05-06 A. Š. susitiko su A. K. (K.) (Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-rinktinės Švenčionių rajono 13 kuopos Pabradės būrio rikiuotės šauliu), kuris informavo apie nuo 2009-05-09 iki 2009-05-10 planuojamas rengti pratybas Švenčionių rajono Sarių apylinkės miškuose ir davė blanką, kurį turi užpildyti tėvai, sutikdami išleisti vaikus į pratybas. A. Š. mama, ieškovė R. Š., pasitikėdama ir tikėdama, kad atsakovas tinkamai organizuos pratybas ir užtikrins saugumą, sutiko, kad sūnus dalyvautų pratybose ir pasirašė sutikimą. Vykusiose pratybose A. Š. minėjo, kad turi savadarbių sprogstamųjų įtaisų, tačiau būrio vadai į tokius teiginius nesureagavo ir neuždraudė turėti su savimi savadarbių sprogstamųjų įtaisų, jų nekonfiskavo. Pagal Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymą, visi jaunieji šauliai prieš kiekvienus užsiėmimus ir/ar pratybas turi būti instruktuojami dėl šaudmenų, sprogmenų naudojimo šaulių mokymuose, patikrinami šaulių atsivežti asmeniniai daiktai ir ekipuotė. A. Š. nebuvo instruktuotas dėl šaudmenų, sprogmenų naudojimo šaulių mokymuose, taip pat nebuvo patikrinta jo ekipuotė ar kiti jo daiktai. Pratybų metu A. Š., išgirdęs kaip kažkas iš šaulių metė į „priešo“ pusę garsinę petardą, nusprendė panaudoti savo pasigamintą garsinį įrenginį. Išsitraukęs maišelį, kuriame buvo įtaisai, iš vieno įtaiso ištraukė juostelę su siera ir metė, tačiau įtaisas nesprogo, o ištraukus antro įtaiso juostelę su siera, jis sprogo iš karto rankoje, nespėjus pastarojo išmesti. Jam buvo diagnozuota: dešinės plaštakos sprogdintinis sužalojimas, I, II, III pirštų amputacija pamatinių pirštakaulio lygyje, IV piršto proksimalinio ir distalinio pirštakaulio lūžis, dešinės plaštakos odos ir minkštųjų audinių defektai, veido, vokų srities ir abiejų akių junginių termocheminis nudegimas, kairės akies ragenos žaizda, akustinė trauma. A. Š. buvo gydomas beveik mėnesį. Po nelaimės pasikeitė visas A. Š. ir jo šeimos (mamos) gyvenimas. Nelaimė padarė didelę įtaką A. Š. gyvenimui, nes jį išgąsdino tai, jog dėl šio įvykio pablogėjo jo regėjimas ir klausa. Šie padariniai turi įtakos jo mokslams ir bendravimui su bendraamžiais. Jis patiria ne tik fizinius nepatogumus, bet ir dvasinius išgyvenimus, kurie lydės jį visą gyvenimą. Atsakovas ir jos vadovai nesielgė taip, kaip privalo elgtis, t. y. neužtikrino saugių pratybų, nevykdė Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymų. Kadangi pratybų organizatoriai neužtikrino saugumo pratybų metu, pratybų metu buvo sužalotas asmuo, einantis jaunojo šaulio pareigas. Užtikrinti jaunojo šaulio saugą ir sveikatą yra atsakovo pareiga, kurios nevykdymas lemia atsakomybę už nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Patirtą žalą įrodo medicininiai dokumentai, o tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Dėl šių priežasčių ieškovai iš atsakovo CK 6.283 str. pagrindu prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Įvykusi nelaimė ieškovo A. Š. motinai sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, ji patyrė šoką, jaudinosi dėl sūnui atliekamų operacijų, savijautos, sveikatos būklės. Po nelaimės visa šeima patiria nuolatinį stresą ir dvasinę įtampą. Ieškovę R. Š. neramina mintys apie galimas komplikacijas, būsimus užgauliojimus ir kitus laukiamus sunkumus, kelia jai stresą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovo Lietuvos šaulių sąjungos 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei R. Š. iš atsakovo Lietuvos šaulių sąjungos priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 42 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo Lietuvos šaulių sąjungos 271,26 Lt žyminio mokesčio. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas A. Š., gimęs 1993-06-29, 2008-03-13 buvo priimtas į Lietuvos šaulių sąjungą ir paskirtas eiti Vilniaus apskrities 10-osios rinktinės 13-osios kuopos Pabradės būrio jaunojo šaulio pareigas. Nuo 2008 m. A. Š. dalyvaudavo Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose pratybose. Ieškovė R. Š., kaip ieškovo motina, pasirašė sutikimą, kad ieškovas vyktų į taktines pratybas 2009-05-09. Ieškovas į šias pratybas išvyko 2009-05-09 ir 2009-05-10 apie 11 val. 30 min. pratybų metu panaudojo savadarbius garso ir šviesos efekto pirotechnikos gaminius, kurių vienas sprogo rankoje, ko pasekoje ieškovui buvo padarytas dešinės plaštakos sprogdintinis sužalojimas su I, II, III pirštų traumine amputacija, IV piršto pirštikaulio lūžimu, minkštųjų audinių defektu, veido ir abiejų akių termocheminis nudegimas su kairės akies ragenos žaizda, akustinė trauma, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas. 2011-07-08 ieškovui dėl patirto sužalojimo nustatytas darbingumo lygis iki 2013-06-28 – 45 proc., netektas darbingumas – 55 proc. Byloje nustatyta, kad A. Š. sprogstamąjį įtaisą, kuris jį sužalojo, pasigamino pats iš įsigytų cheminių medžiagų ir šį įtaisą savo iniciatyva atsivežė į pratybas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio, 2010-04-30 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 137 str. 1 d., 253 str. 1 d., požymių. Šiame nutarime nurodyta, jog A. Š. savadarbius sprogmenis į pratybas pasiėmė savo iniciatyva, juos nuslėpė nuo pratyboms vadovavusių asmenų, apie juos niekam nepranešė ir juos panaudojo savo iniciatyva. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į ieškinį, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovų nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neužtikrino pratybų metu saugumo, nesiėmė visų priemonių, jog nepilnametis ieškovas neatliktų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, yra pagrįstos ir todėl atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau atsižvelgiant į ieškovo veiksmus neteisėtai gaminant ir naudojant sprogstamąjį įtaisą, į tai, kad įtaisas buvo pagamintas namuose ir ieškovas iš namų buvo išleistas į pratybas su šiuo sprogstamuoju įtaisu, ieškovo įstatyminė atstovė R. Š. neužtikrino, jog ieškovas negamintų ir į pratybas nesivežtų pavojingo įtaiso. Teismas sprendė, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra dalinė ir žymiai mažesnė nei kad ieškovų kaltė. Teismo teigimu, ieškovai byloje neįrodė aplinkybės, kad A. Š. vykusiose pratybose būrio vadų akivaizdoje minėjo, jog turi savadarbių sprogstamųjų įtaisų, tačiau būrio vadai į tokius šaulio pasakojimus nesureagavo ir neuždraudė turėti su savimi savadarbių sprogstamųjų įtaisų, jų nekonfiskavo. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas buvo supažindintas su 2002-03-18 Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu Nr. 041 „Dėl šaudmenų, sprogmenų naudojimo šaulių mokymuose“ įsakymu ir jį privalėjo vykdyti, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tai, jog negalima naudoti petardų, bylos duomenys nepatvirtina, kad konkrečiai ieškovas prieš pratybas ar pratybų metu buvo instruktuotas apie tai, kad šių pratybų metu jam negalima naudoti garso imitacijos priemonių. Teismo teigimu, atsakovas, vykdymas veiklą, kurios metu jis yra atsakingas už nepilnamečius asmenis, jų saugumą, pats nesilaikydamas minėto 2002-03-18 Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymo Nr. 041 reikalavimų ir pratybų metu naudodamas petardas, privalėjo imtis priemonių, kad nepilnamečiams šauliams būtų tinkamai ir aiškiai išaiškintos taisyklės, susijusios su šaudmenų, sprogmenų, įvairių sprogdiklių, granatų, minų, petardų ir pan. naudojimu pratybų metu. Be to, atsakovui buvo žinomas ieškovo pomėgis gaminti sprogstamuosius įtaisus, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių nei prieš pratybas, nei per pratybas, kad išsamiai būtų patikrinti ieškovo daiktai, kad ieškovas asmeniškai būtų įspėtas, jog sprogstamųjų daiktų nenaudotų pratybų metu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vykdydamas pratybas, per kurias susižalojo nepilnametis ieškovas A. Š., neteisėtai pagaminęs ir panaudojęs savadarbį sprogstamąjį įtaisą, siekdamas šį įtaisą panaudoti kaip garso imitacijos priemonę, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, atsakovas pažeidė bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai, elgtis taip, kad nebūtų sudarytos sąlygos ieškovui atlikti neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu neatsirastų žalos, kad dėl šių atsakovo veiksmų ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (CK 6.246-6.248, 6.263 str.), dėl to pripažintina, kad dėl ieškovams padarytos žalos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovams padarytos žalos. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtus sužalojimus, jų pobūdį, ieškovo jauną amžių, jo gydymosi procesą, nustatytą jam dalinį darbingumą, padarė išvadą, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę įtampą, t. y. ieškovas patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.). Teismo teigimu, byloje esantys įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad neturtinę žalą patyrė ir ieškovė R. Š., nes akivaizdu, jog žinia, kad jos nepilnametis vaikas patyrė sunkius sužalojimus, sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, ji patyrė šoką, pergyveno dėl jo sveikatos, savijautos, atliekamų operacijų sėkmės. Pagal bylos duomenis ieškovas gyvena su mama, tarp ieškovo ir ieškovės yra glaudus emocinis ryšys, jų santykiai artimi, todėl neturtinė žala turi būti atlyginama ir su sužalotu asmeniu susijusiam asmeniui, t. y. jo motinai. Tačiau teismas nurodė, kad dėl žalos ieškovui ir ieškovei atsiradimo yra ieškovo bei ieškovės kaltė, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovas A. Š. žinojo, jog negalima gaminti sprogstamųjų įtaisų ir naudoti savo pasigamintų sprogstamųjų įtaisų, tačiau tai darė, ir tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra būtent tai, kad jis pagamino ir panaudojo savadarbį sprogstamąjį įtaisą, tuo, kad ieškovė R. Š., kuri privalėjo prižiūrėti, auklėti ieškovą ir buvo atsakinga už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, kuri privalėjo rūpintis vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.155, 3.165 str.), neužtikrino, kad ieškovas negamintų pavojingų sprogstamųjų įtaisų ir jų nesivežtų į pratybas. Teismas sprendė, kad dėl to nustatytina, jog dėl ieškovų patirtos žalos yra 90 proc. ieškovų kaltės (CK 6.248 str. 4 d.), todėl nustačius turtinės žalos dydį, šis dydis proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Atsižvelgdamas į ieškovo kaltės dydį, teismas ieškovei priteisė ieškovui gydyti išleistą 42 Lt sumą, o nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį iš atsakovo ir atsižvelgdamas į ieškovo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę įtampą, sveikatos sužalojimo pobūdį ir jo padarinius, ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, šoką, pergyvenimą dėl ieškovo sveikatos, savijautos, atliekamų operacijų sėkmės, nustatytą ieškovų kaltės laipsnį, į atsakovo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių ji buvo padaryta ieškovams, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina ieškovui 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei priteistina 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai A. Š. ir R. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti – tenkinti ieškovų ieškinį visiškai. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas, įsipareigojęs organizuoti šaulių mokymus, privalėjo imtis visų saugumo priemonių, kad būtų užtikrintas pratybų dalyvių saugumas. Tačiau patys Lietuvos šaulių sąjungos vadai, atsakingi už pratybų organizavimą, nesilaikė nei vado įsakymo dėl sprogmenų naudojimo, nei patvirtintų pratybų plano, kuriose nebuvo numatytas sprogmenų ir pirotechnikos gaminių naudojimas. Taip pat nebuvo atliktos kitos ypatingai svarbios pareigų su jaunųjų šaulių daiktų ir ekipiruotės patikrinimu bei instruktažu apie sprogmenų naudojimą. Todėl didžiąja dalimi žala atsirado dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovas patikrinęs A. Š. daiktus bei ekipiruotę ir radęs neleistinų daiktų, juos privalėjo konfiskuoti ir skirti drausminę nuobaudą už vado įsakymo nevykdymą. Taip pat atsakovas privalėjo pašalinti A. Š. iš vykusių pratybų. Tačiau atsakovas netinkamai vykdydamas pareigas ir neužtikrinęs tinkamo pratybų saugumo, nesiėmė veiksmų, kuriais galėjo užkirsti galimos žalos atsiradimui, nes neįvertino A. Š. veiksmų, kai jis atsinešė pirotechnikos gaminius į pratybas. Todėl būtent atsakovo kaltė yra ženkliai didesnė nei nustatė teismas, nes žala atsirado dėl to, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

2. Atsižvelgiant į sužalojimo mastą ir dėl to patirtus išgyvenimus, ieškovų ir atsakovo kaltę bei abiejų šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl ieškinys turtėtų būti tenkinamas visiškai. Ieškovui A. Š. neigiamas fizinis poveikis pasireiškė pavojingu gyvybei sunkaus kūno sužalojimo padarymu, dėl kurio ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų. Šis įvykis sužlugdė ieškovo pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo ateitimi, ieškovas patyrė sunkią psichologinę traumą. Ieškovas išgyveno potrauminio streso pasekmes, net ir dabar sunkiai pergyvena situacijas, kurios sukelia didesnę emocinę įtampą. Ieškovą ištikusi tragedija sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus jo mamai. Ieškovė, sužinojusi apie sužalotą sūnų, patyrė šoką, stipriai pergyveno dėl jo sveikatos, savijautos ir atliekamų operacijų sėkmės. Ieškovė R. Š. po įvykusios nelaimės kiekvieną dieną patiria tas pačias dvasines kančias kaip ir sūnus, matyti fiziškai sužalotą, dvasiškai palūžusį savo vaiką ir negalint jam padėti, mamai yra pati didžiausia kančia.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos šaulių sąjunga atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Byloje kyla ginčas dėl atsakovo dalinės civilinės atsakomybės bei dėl atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė buvus visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas pratybas, per kurias susižalojo nepilnametis ieškovas A. Š., nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, dėl šių atsakovo veiksmų ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri yra priežastiniame ryšyje tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl žalos ieškovams atsiradimo yra ir 90 proc. ieškovų kaltės. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, padarė išvadą, kad atsakovas Lietuvos šaulių sąjunga, vykdymas veiklą, kurios metu jis buvo atsakingas už nepilnamečius asmenis, jų saugumą, pats nesilaikė 2002-03-18 Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymo Nr. 041 „Dėl šaudmenų, sprogmenų naudojimo šaulių mokymuose“ reikalavimų ir pratybų metu naudodamas petardas, nesiėmė priemonių, kad nepilnamečiams šauliams būtų tinkamai ir aiškiai išaiškintos taisyklės, susijusios su šaudmenų, sprogmenų, įvairių sprogdiklių, granatų, minų, petardų ir pan. naudojimu pratybų metu, be to, žinomas ieškovo pomėgį gaminti sprogstamuosius įtaisus, nesiėmė priemonių, kad išsamiai būtų patikrinti ieškovo daiktai, kad ieškovas asmeniškai būtų įspėtas, jog sprogstamųjų daiktų nenaudotų pratybų metu.

Apeliantai skunde nurodydami iš esmės tuos pačius, kokius ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo neteisėtus veiksmus, teigia, jog atsakovo kaltė yra ženkliai didesnė nei nustatė teismas, nes žala atsirado būtent dėl to, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo A. Š. sužalojimo, 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, požymių (ikiteisminio tyrimo Nr. 08-1-02013-09 medžiaga). Minėtame nutarime nurodyta, kad A. Š. savadarbius sprogmenis pasiėmė į pratybas savo iniciatyva, juos nuslėpė nuo pratyboms vadovavusių asmenų, apie juos niekam nepranešė ir juos panaudojo savo iniciatyva, todėl pradėti ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį nėra galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas A. Š. parodė, kad į pratybas jis atsivežė savo paties pagamintus sprogstamuosius įtaisus, kuriuos turėjo įsidėjęs uniformos, kurią vilkėjo kišenėje, jų buvo pagaminęs keletą vienetų, ir jis pats norėjo susprogdinti pirotechnikos gaminį jį mesdamas, tačiau šis sprogo anksčiau jo rankoje. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ieškovas parodė, kad sprogstamasis įtaisas buvo pagamintas namuose, ir ieškovas žinojo, jog jo pagaminti įtaisai gali sužaloti, tačiau nesitikėjo kad taip stipriai. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas suprato, jog gamina pavojingus įtaisus ir kad jų gaminti negalima, nes kaip ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats ieškovas jam parduotuvėje dagties nepardavė, tuomet jis paprašė nepažįstamo praeivio, kuris sutiko nupirkti ir nupirko jam dagtį. Taigi, ieškovas A. Š., suvokdamas galimą savo elgesio pavojingumą, pats pasirinko rizikingą elgesio būdą ir taip prisėmė žalos atsiradimo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl ieškovo motinos ieškovės R Š. kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad jos sūnus gamina pavojingus sprogstamuosius įtaisus, nes apie ieškovo pomėgį gaminti tokius įtaisus žinojo net pašaliniai asmenys, o kaip ieškinyje nurodyta, ieškovės ir jos sūnaus santykiai yra labai glaudūs. Ieškovas sprogstamuosius įtaisus pagamino namuose ir į atsakovo organizuojamas pratybas ieškovas iš namų buvo išleistas su šiais sprogstamaisiais įtaisais, taigi, ieškovo motina A. Š. neužtikrino, jog jos sūnus negamintų ir į pratybas nesivežtų pavojingo įtaiso.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovų elgesio, susijusio su nelaimingu atsitikimu, vertinimu, bei šio ieškovų elgesio įtaka jiems atsiradusios žalos dydžiui. Pats ieškovas skunde pripažino, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo egzistuoja dalinė jo kaltė, kurią įvertino 40 procentų. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs mišrią šalių atsakomybę, tinkamai nustatė šalių kaltės proporciją, nurodydamas 90 procentų apeliantų kaltės dalį ir 10 procentų atsakovo kaltės dalį. Nors apeliantai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, tačiau nepateikė jokių įrodymų bei argumentų paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes dėl nustatyto ieškovų kaltės dydžio paneigimo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio

Nustatant neturinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi būti įvertinami kompleksiškai. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, byla Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, byla Nr. 3K-3-236/2010). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo padarytas dešinės plaštakos sprogdintinis sužalojimas su I, II, III pirštų traumine amputacija, IV piršto pirštikaulio lūžimu, minkštųjų audinių defektu, veido ir abiejų akių termocheminis nudegimas su kairės akies ragenos žaizda, akustinė trauma (t. 1, b. l. 19-20). Medikai ieškovo patirtą traumą įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo 2011-07-08 iki 2013-06-28 ieškovui dėl patirto sužalojimo nustatytas darbingumo lygis 45 procentai (t. 1, b. l. 195). Taigi, ieškovo patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės ir tai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą. Akivaizdu, kad neturtinę žalą dėl ieškovo patirtos traumos, patyrė ir ieškovo motina R. Š., nes akivaizdu, jog ieškovo patirta trauma sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus jo mamai, kuri pergyveno dėl sūnaus sveikatos, jo savijautos ir atliekamų operacijų sėkmės.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į tai, jog ieškovo patirti sveikatos sutrikdymai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sveikatos sužalojimo pobūdį ir jo padarinius, ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, į padarytos turtinės žalos dydį. Teismas taip pat vertino atsakovo turtinę padėtį. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, atskleidė jų reikšmę nustatant priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis – ieškovui 7000 Lt, o ieškovei – 2000 Lt – atsižvelgiant į nustatytą ieškovų kaltės laipsnį dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.) bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., R. L. v. A. J., UAB DK „Baltic Polis“; Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų, patyrė turtinę žalą – 420 Lt ieškovo gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 25-29). Esant nustatytai turtinei žalai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės patirtą turtinę žalą sumažinti atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų kaltės laipsnį (CK 6.249 str., 6.248 str. 6.253 str., 6.282 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsakovas Lietuvos šaulių sąjunga pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl kurių toks nagrinėjimas būtinas. Šis atsakovo prašymas netenkinamas, kadangi bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, todėl dalyvaujantys byloje asmenys įgyvendino savo teisę būti išklausytais tiesiogiai teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė Bukavinienė Virginija Čekanauskaitė Nijolė Piškinaitė