Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovu A. Š. (A. Š.) ir R. Š. ieškini atsakovui Lietuvos šauliu sajungai (byloje treciuoju asmeniu dalyvauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija),

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo posedžio metu ieškovai A. Š., R. Š., ju atstovas advokatas G. G. praše tenkinti ieškini, atsakovo Lietuvos šauliu sajungos atstovas Ž. A. ir treciojo asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas R. K. praše atmesti ieškini del procesiniuose dokumentuose nurodytu aplinkybiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š., gimes (duomenys neskelbtini), 2008-03-13 buvo priimtas i Lietuvos šauliu sajunga ir paskirtas eiti Vilniaus apskrities 10-osios rinktines 13-osios kuopos Pabrades burio jaunojo šaulio pareigas. Ieškovas prašyme nurode, kad tevai jo stojimui i atsakovo narius neprieštarauja, prašyma pasiraše ieškovo motina R. Š. (ieškove). Nuo 2008 m. A. Š. dalyvaudavo Lietuvos šauliu sajungos organizuojamose pratybose. Lietuvos šauliu sajungos organizuojamos pratybos vykdavo savaitgaliais ir trukdavo ne ilgiau kaip dvi dienas, o stovyklos trukdavo apie savaite. Ieškove R. Š., kaip ieškovo motina, pasiraše sutikima, kad ieškovas vyktu i taktines pratybas 2009-05-09 (b. l. 15). Kuopos vadas A. S. tevus informavo apie tai, kad ieškovas kvieciamas i organizuojama išvyka miške, i taktines pratybas, kurios vyks 2009 m. gegužes 9-10 dienomis su nakvyne, susirinkimas sutartoje vietoje 9 val., prašoma neveluoti, sugrižimas sekmadieni 14 val. (b. l. 15). Pagal bylos duomenis ieškovo motina nebuvo informuota apie pratybu plana, apie tai, kuo konkreciai užsiims ieškovas pratybu metu. Byloje buvo pateiktas 2009-05-07 pratybu planas, iš kurio matyti, kad saugumo reikalavimai – iprastiniai, pratybu vadovas – A. S., 13-osios kuopos Pabrades burio vadas – M. D., už saugos instruktaža buvo atsakingi M. K., M. D., kad 2009 m. gegužes 10 d. Pabrades burys 7 val. turejo keltis, atlikti rytini tualeta, pasiruošti pusryciams, 8 val. – pusryciai, 9 val. - BTK-20 maketo paruošimas, 10 val. 30 min. – BTK-24 reakcija i efektyvia priešo ugni, priedangos panaudojimas (b. l. 83-85). Pratybu plane nera jokiu nuorodu apie tai, kuria diena ir kuria valanda šauliai bus instruktuojami, kada bus tikrinami ju daiktai. Ieškovas i šias pratybas išvyko 2009-05-09 ir 2009-05-10 apie 11 val 30 min. pratybu metu panaudojo savadarbius garso ir šviesos efekto pirotechnikos gaminius, kuriu vienas sprogo rankoje, ko pasekoje ieškovui buvo padarytas dešines plaštakos sprogdintinis sužalojimas su I, II, III pirštu traumine amputacija, IV piršto pirštikaulio lužimu, minkštuju audiniu defektu, veido ir abieju akiu termocheminis nudegimas su kaires akies ragenos žaizda, akustine trauma, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas. 2011-07-08 ieškovui del patirto sužalojimo nustatytas darbingumo lygis iki 2013-06-28 – 45 proc., netektas darbingumas – 55 proc. Byloje nustatyta, kad A. Š. sprogstamaji itaisa, kuris ji sužalojo, pasigamino pats iš isigytu cheminiu medžiagu ir ši itaisa savo iniciatyva atsiveže i pratybas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancioje Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo pateikti 4 (keturi) objektai, panašus i savadarbius sprogmenis, ir 1 (vienas) objektas, kurio viena dalis buvo rasta ivykio vietos aplinkoje, o antra dalis - lauko uniformos liemenes dekle, nera sprogmenys - tai yra savadarbiai garso ir šviesos efekto pirotechnikos gaminiai, užpildyti savadarbe inicijuojancio poveikio sprogstamaja medžiaga - triacetontriperoksidu (TATP). Vilniaus miesto apylinkes prokuratura, atlikusi ikiteismini tyrima del šio ivykio, 2010-04-30 nutarimu ikiteismini tyrima nutrauke tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimu, numatytu BK 137 str. 1 d., 253 str. 1 d., požymiu. Šiame nutarime nurodyta, jog A. Š. savadarbius sprogmenis i pratybas pasieme savo inciatyva, juos nuslepe nuo pratyboms vadovavusiu asmenu, apie juos niekam nepraneše ir juos panaudojo savo inciatyva, pradeti ir toliau testi ikiteismini tyrima pagal BK 229 str. nera galimybes.

Ieškovai A. Š. ir A. Š. kreipesi i teisma su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jiems turtine ir neturtine žala tuo pagrindu, kad atsakovas netinkamai organizavo minetas pratybas ir neužtikrino saugumo, t. y. vykusiose pratybose A. Š. minejo, kad turi savadarbiu sprogstamuju itaisu, taciau burio vadai i tokius teiginius nesureagavo ir neuždraude tureti su savimi savadarbiu sprogstamuju itaisu, ju nekonfiskavo, kad A. Š. nebuvo instruktuotas del šaudmenu, sprogmenu naudojimo šauliu mokymuose, taip pat nebuvo patikrinta jo ekipuote ar kiti jo daiktai, todel atsakovas, neivykdes savo pareigos užtikrinti sauguma pratybu metu, yra atsakingas už ieškovu patirta turtine ir neturtine žala. Iš ieškovu ieškinyje nurodytu aplinkybiu matyti, kad ieškovai ieškinyje nurodyta turtine ir neturtine žala patyre vien del atsakovo veiksmu. Teismo posedžio metu ieškovas A. Š. paaiškino, kad jis ieškinyje reikalaujama 100 000 Lt turtine žala nurode, ivertines tai, jog jo atsakomybe yra 40 proc. Ieškove R. Š. paaiškino, kad 50 000 Lt neturtine žala nurode ivertinusi tai, kad jos kalte yra 20 proc. Atsakovas ir treciasis asmuo su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad del ieškovo sužalojimo yra kaltas tik pats ieškovas ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga bei minetas 2010-04-30 nutarimas, kad A. Š. buvo supažindintas su savo pareigomis ir teisemis pratybu metu, privalejo žinoti ir laikytis jaunojo šaulio pareigas reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu, taciau pats ju nesilaike, pratybos buvo rengiamos ir vykdomos vadovaujantis reglamentuojanciais teises aktais, t. y. nera faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti visu salygu, numatytu CK 6.246-6.249 str., kurioms esant galimas civilines atsakomybes taikymas. Teismas, išnagrinejes ir ivertines byloje dalyvaujanciu asmenu nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai i ieškini, byloje surinktus rašytinius irodymus, teismo posedyje apklaustu liudytoju D. L., A. S. (S.), A. K. (K.), M. D. (D.), M. K., J. T., J. K., E. D., K. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvada, kad ieškovu nurodytos aplinkybes, jog atsakovas neužtikrino pratybu metu saugumo, nesieme visu priemoniu, jog nepilnametis ieškovas neatliktu neteisetu veiksmu, del kuriu jis patyre sunku sveikatos sutrikdyma, yra pagristos ir todel atsakovui turi buti taikoma civiline atsakomybe, taciau atsižvelgiant i ieškovo veiksmus neteisetai gaminant ir naudojant sprogstamaji itaisa, i tai, kad itaisas buvo pagamintas namuose ir ieškovas iš namu buvo išleistas i pratybas su šiuo sprogstamuoju itaisu, ieškovo istatymine atstove R. Š. neužtikrino, jog ieškovas negamintu ir i pratybas nesivežtu pavojingo itaiso, darytina išvada, kad atsakovo civiline atsakomybe yra daline ir žymiai mažesne nei kad ieškovu kalte. Ieškovai byloje neirode aplinkybes, kad A. Š. vykusiose pratybose burio vadu akivaizdoje minejo, jog turi savadarbiu sprogstamuju itaisu, taciau burio vadai i tokius šaulio pasakojimus nesureagavo ir neuždraude tureti su savimi savadarbiu sprogstamuju itaisu, ju nekonfiskavo, kad netoli stovyklos buvo susprogdintas vienas jo atsivežtas sprogstamasis itaisas ir tai mate A. S. ir M. K., kad itaisa mate burio vadas M. D.. Liudytojai A. S., M. K., M. D. tokiu aplinkybiu nepatvirtino. Kitu irodymu ieškovai nepateike. CPK 12, 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo irodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu. Ieškovas nurode, kad jis turejo pomegi gaminti sprogstamuosius itaisus, mama žinojo apie jo pomegi dometis sprogstamaisiais itaisais, taciau nežinojo, kad jis juos gamina, mama sake, kad negalima gaminti, taciau jis jos neklause, kad jis nesuprato, jog tai yra toks pavojingas dalykas, taciau iš visu ieškovo paaiškinimu, duotu civilineje byloje, ikiteisminio tyrimo metu, galima daryti išvada, jog jis suprato, kad gamina pavojingus itaisus, kad ju gaminti negalima, nes jam parduotuveje nepardave dagties, tuomet jis papraše nepažistamo praeivio, kuris sutiko nupirkti ir nupirko dagti, mama sake, kad negalima gaminti. Ieškove nurode, kad ji nežinojo, jog ieškovas gamina sprogstamuosius itaisus, taciau byloje esantys irodymai leidžia daryti išvada, kad ieškove R. Š. turejo žinoti apie tai, jog ieškovas gamina pavojingus sprogstamuosius itaisus, nes apie ieškovo pomegi gaminti tokius itaisus žinojo net pašaliniai asmenys, t. y. byloje liudije liudytojai, o ieškinyje nurodyta, kad ieškovo ir ieškoves santykiai yra glaudus, ieškoves namuose buvo rasta ieškovo užrašu knygute su irašais apie tai, kaip gaminti sprogstamaji itaisa, A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurode, kad iš nusipirktu priemoniu jis padare mišini ir kelias dienas džiovino, ir tai dare namo, kuriame gyvena, kieme.

Atsakovas ir treciasis asmuo savo atsikirtimus i ieškini grindžia tuo, kad pratybu plane nebuvo numatyta, jog pratybu metu bus naudojamos mokomosios priemones, pirotechnikos priemones ar imitacijos, kad ieškovas buvo supažindintas su 2002-03-18 Lietuvos šauliu sajungos vado isakymu Nr. 041 „Del šaudmenu, sprogmenu naudojimo šauliu mokymuose“, kuriuo buvo nustatyta, kad draudžiama apskriciu rinktiniu vadams šauliu mokymuose naudoti šaudmenis, sprogmenis, ivairius sprogdiklius, granatas, minas ir pan., todel minetu pratybu metu niekas iš jose dalyvaujanciu asmenu (nei vadai, nei jiems pavaldus šauliai/jaunieji šauliai) neturejo teises naudoti kokias nors sprogstamasias, pirotechnines priemones ir šaudmenis, taciau byloje esantys irodymai nepatvirtina šiu nurodytu aplinkybiu. Liudytojai M. K., A. S., M. D., E. D. parode, kad per pratybas buvo naudojamos pirktines petardos, taciau jas galejo naudoti instruktoriai, eiliniai negalejo ju naudoti. Šiame isakyme (b. l. 81) nera nurodyta, kad šaudmenu, sprogmenu, ivairiu sprogdikliu, granatu, minu ir pan. negali naudoti eiliniai, nes isakymas yra skirtas vadams. Liudytojas D. L. parode, kad nera isakymo, jog minetu dalyku negali naudoti eiliniai, taciau jei negalima ju naudoti vadams, reikia suprasti, kad draudžiama juos naudoti ir eiliniams. Taip pat liudytojas parode, kad pagal mineta isakyma draudžiama vadams naudoti petardas, taciau, kaip jau buvo mineta, petardos buvo naudojamos, todel teigti, kad ieškovas žodžiu buvo supažindintas su visu isakymo turiniu, nera pagrindo. Byloje nebuvo pateikti tokie irodymai, kuriu pagrindu butu galima daryti išvada, kad ieškovas buvo supažindintas su šiuo isakymu ir ji privalejo vykdyti, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tai, jog negalima naudoti petardu. A. S. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad 2008 m. vykusiose pratybose taip pat buvo naudojamos garso imitacijos priemones, šios priemones buvo itrauktos i plana, nupirktos iš asmeniniu lešu. Pagal bylos duomenis ieškovas pagaminta sprogstamaji itaisa sieke panaudoti kaip garso imitacijos priemone. Taip pat byloje nebuvo nurodyti ir pateikti dokumentai, su kuriais raštu buvo supažindintas ieškovas ar supažindinta jo istatymine atstove R. Š. apie tai, kad pratybu metu negalima naudoti garso imitacijos priemoniu. Byloje esantys irodymai nepatvirtina, kad konkreciai ieškovas prieš pratybas ar pratybu metu buvo instruktuotas apie tai, kad šiu pratybu metu jam negalima naudoti garso imitacijos priemoniu. Atsakovas ir treciasis asmuo savo argumentus apie tai, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, grinde liudytoju parodymais, taciau šiu liudytoju parodymu pagrindu nenustatytina, kad ieškovas, atsižvelgiant i jo amžiu (i tai, kad jis yra nepilnametis), tinkamai ir aiškiai buvo informuotas apie tai, jog jam pratybu metu negalima naudoti garso imitacijos priemoniu. Atsižvelgiant i tai, kad civiliniame procese irodinejimas turi savo specifika – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tik tada, kai del ju egzistavimo nera absoliuciai jokiu abejoniu, išvada apie faktu buvima teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejones del fakto buvimo išlieka, taciau byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti esant labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.), ivertinus liudytoju parodymus, duotus teismo posedžio metu, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo praeje nedaug laiko po ivykio, darytina išvada, kad liudytoju parodymai nepatvirtina, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad jis negali naudoti garso imitacijos priemoniu.

Byloje esantys irodymai tvirtina, kad ieškovas i sutarta vieta atvyko pavelaves kartu su A. K. (K.), i stovyklaviete nuvyko automobiliu. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009-05-14, parode, kad Pabrades burio šauliu daiktai nebuvo tikrinami, tie, kurie atvyko automobiliais, nebuvo instruktuojami, instruktažai vyko prieš einant i stovyklaviete del saugumo, del draudimo vartoti alkoholi, rukyti miške. Tai, kad velavusiu asmenu daiktu, netikrino, nurode ir M. K.. Teismo posedyje liudytojas K. P. parode, kad šauliai buvo instruktuoti ir 2009-05-10 ryte, prieš pradedant pratybas, instruktažo metu buvo aiškinamos saugaus elgesio taisykles, buvo minima apie šaudmenu, sprogmenu naudojima, taciau šio liudytojo parodymu pagrindu nenustatytina, kad 2009-05-10 ieškovas buvo instruktuotas apie tai, kad negalima naudoti petardu, t. y. garsines imitacijos priemoniu, kurias naudojo burio vadai, instruktoriai. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustu asmenu M. K., M. D. (D.), A. K. (K.), A. S. (S.) parodymu matyti, kad instruktažas vyko 2009-05-09. Už instruktaža atsakingi asmenys M. K. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu nenurode, kad jie jaunuosius šaulius instruktavo ir 2009-05-10. Liudytoju parodymai nepatvirtina, kad konkreciai ieškovas buvo instruktuotas apie tai, kad 2009-05-10 pratybu metu jam nebus galima naudoti garso imitacijos priemoniu. Atsakovas, vykdymas veikla, kurios metu jis yra atsakingas už nepilnamecius asmenis, ju sauguma, pats nesilaikydamas mineto 2002-03-18 Lietuvos šauliu sajungos vado isakymo Nr. 041 reikalavimu ir pratybu metu naudodamas petardas, privalejo imtis priemoniu, kad nepilnameciams šauliams butu tinkamai ir aiškiai išaiškintos taisykles, susijusios su šaudmenu, sprogmenu, ivairiu sprogdikliu, granatu, minu, petardu ir pan. naudojimu pratybu metu. Be to, atsakovui buvo žinomas ieškovo pomegis gaminti sprogstamuosius itaisus, taciau jis nesieme jokiu priemoniu nei prieš pratybas, nei per pratybas, kad išsamiai butu patikrinti ieškovo daiktai, kad ieškovas asmeniškai butu ispetas, jog sprogstamuju daiktu nenaudotu pratybu metu. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad atsakovas, vykdydamas pratybas, per kurias susižalojo nepilnametis ieškovas A. Š., neteisetai pagamines ir panaudojes savadarbi sprogstamaji itaisa, siekdamas ši itaisa panaudoti kaip garso imitacijos priemone, nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina, atsakovas pažeide bendro pobudžio taisykle elgtis atidžiai ir rupestingai, elgtis taip, kad nebutu sudarytos salygos ieškovui atlikti neteisetus veiksmus ir tokiu budu neatsirastu žalos, kad del šiu atsakovo veiksmu ieškovams buvo padaryta turtine ir neturtine žala (CK 6.246-6.248, 6.263 str.). Del to pripažintina, kad del ieškovams padarytos žalos yra atsakovo neteiseti veiksmai ir kalte, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmu ir ieškovams padarytos žalos. Pabrades „Žeimenos“ gimnazijos psichologas nurode, kad ieškovas patyre sunkia psichologine trauma, slogus ir stiprus išgyvenimai, kuriuos sukele fizine trauma, žymiai viršijo jaunuolio adaptacines galimybes, stebimos potrauminio streso pasekmes (b. l. 30). Ivertinus ieškovo patirtus sužalojimus, ju pobudi, ieškovo jauna amžiu, jo gydymosi procesa, nustatyta jam dalini darbinguma, darytina išvada, kad ieškovas patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emocine itampa, t. y. ieškovas patyre neturtine žala (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje esantys irodymai taip pat leidžia daryti išvada, kad neturtine žala patyre ir ieškove R. Š., nes akivaizdu, jog žinia, kad jos nepilnametis vaikas patyre sunkius sužalojimus, sukele stiprius dvasinius išgyvenimus, ji patyre šoka, pergyveno del jo sveikatos, savijautos, atliekamu operaciju sekmes. Pagal bylos duomenis ieškovas gyvena su mama, tarp ieškovo ir ieškoves yra glaudus emocinis ryšys, ju santykiai artimi, todel neturtine žala turi buti atlyginama ir su sužalotu asmeniu susijusiam asmeniui, t. y. jo motinai (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-04-18 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Taip pat ieškove pateike irodymus, kad ji patyre ieškovo gydymo išlaidas, t. y. patyre 420 Lt išlaidu (b. l. 25-29).

Del žalos ieškovui ir ieškovei atsiradimo yra ieškovo bei ieškoves kalte, kuri pasireiške tuo, kad ieškovas A. Š. žinojo, jog negalima gaminti sprogstamuju itaisu ir naudoti savo pasigamintu sprogstamuju itaisu, taciau tai dare, ir tiesiogine žalos atsiradimo priežastis yra butent tai, kad jis pagamino ir panaudojo savadarbi sprogstamaji itaisa, tuo, kad ieškove R. Š., kuri privalejo prižiureti, aukleti ieškova ir buvo atsakinga už savo vaiko auklejima ir vystyma, kuri privalejo rupintis vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.155, 3.165 str.), neužtikrino, kad ieškovas negamintu pavojingu sprogstamuju itaisu ir ju nesivežtu i pratybas. Kaip jau buvo mineta, ieškovai byloje neirode aplinkybes, kad A. Š. vykusiose pratybose burio vadu akivaizdoje minejo, jog turi savadarbiu sprogstamuju itaisu, taciau burio vadai i tokius šaulio pasakojimus nesureagavo ir neuždraude tureti su savimi savadarbiu sprogstamuju itaisu, ju nekonfiskavo. Protingo, rupestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentejusiajam (CK 6.263str. 1 d.). Del to nustatytina, kad del ieškovu patirtos žalos yra 90 proc. ieškovu kaltes (CK 6.248 str. 4 d.). Sprendžiant priteistinos turtines žalos (nuostoliu) klausima paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai ivertinti, apskaiciuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.). Del to, nustacius turtines žalos dydi, šis dydis proporcingai mažinamas atsižvelgiant i nukentejusiojo kalte (mišri kalte) (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Nagrinejamoje byloje atsižvelgiant i ieškovo kaltes dydi ieškovei priteistina ieškovui gydyti išleista 42 Lt suma. Neturtines žalos dydžio nustatymo atveju nukentejusio asmens kalte kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriteriju, mažinanciu nustatytinos žalos dydi (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant ieškovams priteistinos neturtines žalos dydi iš atsakovo atsižvelgiama i ieškovo patirta fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasini sukretima, emocine itampa, sveikatos sužalojimo pobudi ir jo padarinius, ieškoves patirtus dvasinius išgyvenimus, šoka, pergyvenima del ieškovo sveikatos, savijautos, atliekamu operaciju sekmes, nustatyta ieškovu kaltes laipsni, i atsakovo turtine padeti (atsakovas nera pelno siekiantis juridinis asmuo, o yra valstybes remiama ir padedanti užtikrinti nacionalini sauguma savanoriška sukarinta pilietines savigynos asociacija (www.sauliusajunga.lt)), i padarytos turtines žalos dydi, i tai, kokiu budu ir del kokiu priežasciu ji buvo padaryta ieškovams, i sažiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodes, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, yra saistomas, viena vertus, kriteriju, atspindinciu visuomenes vertybiniu sistema ir sudaranciu galimybe tinkamai ivertinti konkrecios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžianciu pernelyg siaurinti ar išplesti civilines atsakomybes taikymo ribu, lemianciu poreiki atsižvelgti taip pat i teisetus žala padariusio asmens interesus, kad teismas turi nustatyti toki protinga kompensacijos už neturtine žala dydi, kad atsakovas butu kuo labiau suinteresuotas kiek imanoma operatyviau atlyginti neturtine žala. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievoles atlyginti padaryta neturtine žala, svarbu užtikrinti, kad žalos padares asmuo realiai gales sumoketi nukentejusiajam priteista neturtines žalos dydi ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek imanoma greiciau, o nukentejes asmuo realiai gaus jam priteista suma. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abieju šaliu interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011-04-12 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Del pirmiau nurodytu aplinkybiu ieškovui priteistina iš atsakovo 7 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, ieškovei priteistina 2 000 Lt neturtines žalos atlyginimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Kadangi ieškovu ieškinys tenkintas iš dalies, todel ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt advokato atstovavimo išlaidu, atsižvelgiant i patenkintu reikalavimu dali, i Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatu tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, i ieškovu atstovo suteiktu teisiniu paslaugu apimti ir pobudi, jo darbo ir laiko sanaudas, i bylos sudetinguma ir apimti, i bylos nagrinejimo trukme, bylos pobudi, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sažiningumo principais. Ieškovai pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p. yra atleisti nuo žyminio mokescio mokejimo. Atsižvelgiant i tai, kad patenkinti iš dalies ieškinio reikalavimai, valstybei iš atsakovo priteistina 271,26 Lt žyminio mokescio (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovu A. Š. (A. Š.) ir R. Š. ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. Š. (A. Š.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos šauliu sajungos (juridinio asmens kodas 191691799) 7 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos šauliu sajungos (juridinio asmens kodas 191691799) 2 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, 42 Lt turtines žalos atlyginimo, 500 Lt advokato atstovavimo išlaidu.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybine mokesciu inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamu surenkamoji saskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” imokos kodas 5660) iš atsakovo Lietuvos šauliu sajungos (juridinio asmens kodas 191691799) 271,26 Lt žyminio mokescio.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.