Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl nepagrįstai įgytų piniginių lėšų grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „AV investicija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo L. P. ieškinys atsakovui AB „Swedbank“ dėl nepagrįstai įgytų piniginių lėšų grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „AV investicija“, kuriame nurodyta, kad 2014-10-22 į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iš UAB „AV investicija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymu Nr. 5139 buvo pervestos piniginės lėšos, iš viso 212500,00 Lt. Piniginės lėšos pervestos, remiantis 2014-10-21 UAB „AV investicija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo nutarta bendrovės akcininkams išmokėti dividendus. Tą pačią dieną, kai į ieškovo sąskaitą buvo pervesti dividendai, ieškovas mokėjimo nurodymu dalį gautų lėšų, iš viso 10000,00 Lt, pervedė į kitą savo vardu atidarytą banko sąskaitą. Ieškovo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, likutis 2014-10-22 tapo 202500,00 Lt. 2014-10-23 iš minėtos ieškovo vardu atidarytos banko sąskaitos buvo nurašyta sąskaitoje buvusi 202500,00 Lt piniginių lėšų suma, o dar 10000,00 Lt suma buvo rezervuota. 2014-10-27 iš ieškovo vardu atsidarytos banko sąskaitos buvo įskaityta rezervuota 10000,00 Lt piniginių lėšų suma. Minėti veiksmai buvo vykdomi AB „Swedbank“ banko. Remiantis AB „Swedbank“ pateiktu 2014-10-23 raštu Nr. SR/14-30173, bankas iš ieškovo sąskaitos pinigines lėšas nurašė dėl neva padarytos klaidos, kuomet banko darbuotoja neturėdama teisės įvykdyti UAB „AV investicija“ atstovo pateikto mokėjimo nurodymo, per klaidą jį įvykdė. Banko teigimu, nustačius, jog UAB „AV investicija“ dėl bendrovės sąskaitoms taikyto arešto neturėjo teisės pervesti pinigines lėšas į ieškovo sąskaitą, bankas negalėjo priimti ir įvykdyti mokėjimo nurodymo, o minėtas mokėjimo nurodymas buvo anuliuotas ir piniginės lėšos grąžintos jų savininkui. Kadangi ieškovo banko sąskaitoje esantis pinigių lėšų likutis buvo nepakankamas, trūkstamą piniginių lėšų dalį bankas grąžino UAB „AV investicija“ iš savo lėšų, dėl to įgijęs reikalavimo teisę į ieškovą. Ieškovas nurodė, kad UAB „AV investicija“ mokėjimo nurodymą atliko tiksliai tam asmeniui, kuriam ir siekė, todėl jis be pagrindo banko buvo anuliuotas. UAB „AV investicija“ 2014-10-27 atitaisė banko padarytą klaidą, kuomet buvo anuliuotas mokėjimo nurodymas Nr. 5139, ir iš ieškovo sąskaitos grąžintą sumą 202500,00 Lt pakartotinai pervedė į ieškovo sąskaitą. Kadangi 10000,00 Lt buvo gauti ne iš ieškovo, o iš banko sąskaitos, UAB „AV investicija“ šios sumos ieškovui neturėjo teisės pervesti. Tokiu būdu ieškovas vietoj 212500,00 Lt, faktiškai gavo tik 202500,00 Lt, nes trūkstamą 10000,00 Lt neteisėtai pasisavino atsakovas. Pažymėjo, kad ieškovas jokių finansinių įsipareigojimų atsakovui neturi, todėl jokio kito teisinio pagrindo piniginių lėšų areštui ir įskaitymui nėra. Atsakovas dėl 10000,00 piniginių lėšų grąžinimo turi kreiptis į UAB „AV investicija“, o ne minėtą piniginių lėšų sumą nurašyti iš ieškovo sąskaitos. Ieškovas atsakovui paskaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014-10-27 iki 2014-11-28, t.y. už 32 dienas, kas sudaro 52,60 Lt. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10000,00 Lt, t.y. 2896,20 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 52,60 Lt, t.y. 15,23 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „AV investicija“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „AV investicija“ atstovas. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 74). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-22 į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iš UAB „AV investicija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymu Nr. 5139 buvo pervestos piniginės lėšos, iš viso 212500,00 Lt (dividendai) (b.l. 13, 18). Tą pačią dieną ieškovas mokėjimo nurodymu dalį gautų lėšų, iš viso 10000,00 Lt, pervedė į kitą savo vardu atidarytą banko sąskaitą (b.l. 15). Ieškovo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, likutis 2014-10-22 tapo 202500,00 Lt. 2014-10-23 iš minėtos ieškovo vardu atidarytos banko sąskaitos atsakovo buvo nurašyta sąskaitoje buvusi 202500,00 Lt piniginių lėšų suma, o dar 10000,00 Lt suma buvo rezervuota (b.l. 16-17). Remiantis AB „Swedbank“ pateiktu 2014-10-23 raštu Nr. SR/14-30173, bankas iš ieškovo sąskaitos pinigines lėšas nurašė dėl padarytos klaidos, kuomet banko darbuotoja neturėdama teisės įvykdyti UAB „AV investicija“ atstovo pateikto mokėjimo nurodymo, per klaidą jį įvykdė (b.l. 28-29). Atsakovas nurodė, kad jis 2013-07-29 gavo antstolio A. B. patvarkymą areštuoti lėšas ir pateikti duomenis apie sąskaitos likutį Nr. 0025/13/02014, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis areštas į UAB „AV investicija“ nuosavybės teise priklausančių lėšų areštą: 788718,98 Lt sumos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti. UAB „AV investicija“ buvo sugrąžintos visos lėšos pagal mokėjimo nurodymą, t.y. 2014-10-23 iš minėtos ieškovo sąskaitos trečiajam asmeniui atsakovas grąžino 202500,00 Lt ir iš savo lėšų atsakovas papildomai pervedė 10000,00 Lt (b.l. 63). Trečiajam asmeniui buvo grąžinti visi 212500,00 Lt. Trečiasis asmuo UAB „AV investicija“ 2014-10-27 ieškovui pervedė 202500,00 Lt (b.l. 16).

Byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų, kurias atsakovas, ieškovo manymu, įgijo be pagrindo, grąžinimo ieškovui.

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).

Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant civilines bylas dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (probatiodiabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas praturtėjo jo sąskaita (CPK 178 str.). Tiek pagal kartu su ieškiniu pateiktą UAB „AV investicija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašą, tiek pagal atsakovo pateiktą tos pačios sąskaitos išrašą 2014-10-22 iš UAB „AV investicija“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, buvo pervestos piniginės lėšos, iš viso 212500,00 Lt (b.l.13, 63). 2014-10-23 iš ieškovo sąskaitos UAB „AV investicija“ grąžinta 202500,00 Lt suma (b.l.15, 63). Kadangi ieškovo sąskaitoje trūko lėšų (10000,00 Lt), trūkstama 10000,00 Lt suma buvo padengta iš banko lėšų ir 2014-10-23 pervesta UAB „AV investicija“, o 2014-10-27 ta pati 10000,00 Lt suma nurašyta iš ieškovo sąskaitos (b.l.35, 63, 64). Taigi, atsakovui grąžinus UAB „AV investicija“ visą jo pervestą ieškovui sumą (212500,00 Lt), nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo teigti, jog atsakovas realiai gavo turtą (pinigines lėšas), kurį atsirastų pareiga grąžinti.

Tai, kad atsakovas buvo taikęs apribojimus UAB „AV investicija“ sąskaitoms didesniu mastu nei buvo nurodyta 2013-07-23 antstolio A. B. patvarkyme areštuoti lėšas ir pateikti duomenis apie sąskaitos likutį, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, todėl teismas dėl to nepasisako.

Įvertinus nurodytą konstatuotina, kad atsakovas nei dėl tyčios, nei dėl neatsargumo turto neįgijo, todėl neturi įstatyminės pareigos jį grąžinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmetamas.

Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nors ieškinys ir atmestas, tai savaime nereiškia, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine teise, kreipdamasis į teismą. Įvertinus nurodytą, atsakovo prašymas dėl baudos ieškovui paskyrimo atmetamas.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 4,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,56 Eur (keturis Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.