Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-949/2017 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 2919,02 Eur žalą (2419,02 Eur turtinė ir 500,00 Eur neturtinė žala), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto dalį, t. y. butą su 6,98 m² rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės T. K. asmenine nuosavybe, o atsakovui A. B. išmokėti 10350 Eur kompensaciją už jo 46/100 buto dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji 2010 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-4799 pagrindu įgijo 54/100 dalis buto su 6,98 m² rūsiu, bendro 48,36 m² ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto 46/100 dalis nuosavybės teise priklauso A. B., kuris gyvena šiame bute ir visu butu naudojasi vienas. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu A. B. iškeldintas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos - 18,82 m² kambario, ir įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nežiūrint į tai atsakovas vis tiek neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu. Dėl neteisėtų bendrasavininkio A. B. veiksmų bei teismo sprendimo piktybinio nevykdymo ieškovė patyrė 2419,02 Eur turtinę žalą (143,24 Eur už komunalines paslaugas, 323,78 Eur AB „Šiaulių energijai“, 1750 Eur negautos nuomos pajamos, antstoliui R. K. 172 Eur, avarinis durų atrakinimas 30 Eur) ir 500 Eur neturtinę žalą. Nors atsakovas antstolio pagalba buvo iškeldintas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios buto dalies, tačiau atsakovas išlaužė ieškovės kambario durų spyną, pakeitė įėjimo į butą spyną, neteisėtai neįleidžia ieškovės į butą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms būtina atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei paskiriant visą butą, o atsakovui A. B. už jo buto 46/100 dalis išmokant 10350 Eur piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės T. K. apeliacinis skundas atmetamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Apeliantė T. K. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 2217,02 Eur, kuriuos apeliantė sumokėjo: daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai - 143,24 Eur, AB „Šiaulių energija“ – 323,78 Eur, bei 1750 Eur negautų pajamų už nuomą. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimas neskundžiamas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis. DNSBĮ 21 straipsnyje yra reglamentuotos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Minėto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. CK 4.76 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).

15. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. B. nepripažįsta ieškovės T. K. nuosavybės teisių į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 18,82 m² kambarį dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trukdo ir neleidžia naudotis jai priklausančiomis patalpomis. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu atsakovas A. B. iškeldintas iš ieškovei T. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos – 18,82 m² kambario, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis ½ bendro naudojimo patalpomis – prieškambariu, vonia, tualetu ir virtuve (10–13 b. l.). Atsakovo A. B. iškeldinimo faktą patvirtina antstolio A. L. 2013-09-16 Iškeldinimo protokolas (14–15 b. l.). Antstolio R. K. 2016-05-16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad 2016-05-16 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į butą niekas neįleido, V. K., norėdamas patekti į butą, apie penkias minutes ranka beldė į duris, lenkė durų rankeną, stūmė duris, tačiau durys neatsidarė, nes buvo užrakintos (33–34 b. l.). Antstolio R. K. 2016 m. gegužės 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2016-05-24 antstolis R. K. ir V. K. į butą nebuvo įleisti, atsakovui A. B. nurodžius, kad butas yra jo, atsakovas seniai jame gyvena, ir kad nieko į butą neįleis (39–40 b. l.). Bylos aplinkybes, kad ieškovė T. K. negali naudotis jai dalinės nuosavybės teise priklausančiu kambariu, patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas, 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas už akių bei 2009-07-15 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

17. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia argumentu, kad pastarajai nesinaudojant nuosavybės teise priklausančiu turtu, o juo naudojantis atsakovui A. B., už paslaugas turi mokėti jomis besinaudojantis atsakovas, o taip pat atsakovas turi atlyginti nuostolius – negautas buto nuomos pajamas. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantės patirtos išlaidos – 143,24 Eur sumokėti namo bendrijai bei 323,78 Eur sumokėti AB „Šiaulių energija“, laikytinos privalomosiomis turto išlaikymo sąnaudomis, kurias mokėdama ieškovė išlaiko bei išsaugoja savo turto dalį, ir kad šias išlaidas ieškovė patiria ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad nuosavybės teise valdo dalį turto, kurį privalo išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bendrosios dalinės nuosavybės teisės klausimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiomis teismo išvadomis nesutikti, tuo labiau, kad apeliantė įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikė. Pritartina ir teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nėra saistomas ankščiau ginčus tarp šalių nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimais nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios.

18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi išnuomodama jai priklausantį kambarį, už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. negautos pajamos sudarė 1750 Eur. Ieškovė reikalavimą grindė 2016-05-27 DNB būsto pranešimu apie nekilnojamojo turto nuomos kainas, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į palankią strateginę vietą (Vilniaus g. Nr. 27 veikia Šiaulių profesinio rengimo centro buitinių paslaugų skyrius) bei paklausą, šiame rajone 1 kambario nuoma siekia iki 70 Eur/mėn. (22 b. l.)

19. Byloje esantis akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ raštas patvirtina, kad ginčo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2001-04-09 dėl tuo metu nustatytos skolos (125 b. l.). Ginčo butui netiekiant elektros energijos, jo patrauklumas nuomos santykių rinkoje yra labai ribotas, o atsižvelgiant į atsakovo, kaip bendrasavininkio, konfliktišką būdą, vieno kambario buto nuoma praktiškai neįmanoma. Iš 2016-05-27 DNB būsto pranešimo matyti, kad, nustatant nuomos kainą, aplinkybės dėl elektros energijos atjungimo bei atsakovo konfliktiško būdo nebuvo vertinamos. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėjo potencialių nuomininkų, kurie realiai domėjosi galimybe išsinuomoti 1 kambarį ginčo bute, kad buvo atvykę apžiūrėti nuomojamo būsto pagal faktinę padėtį.

20. CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos 2217,02 Eur reikalavimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo pagrįstai netenkino.

21. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Apeliantė T. K. apeliaciniame skunde prašo visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.