Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-327-2014

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00458-2012-1

2014 m. sausio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekre­to­riau­jant Simonai Janu­laitienei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistiesiems D. K. ir M. A., nuteistojo D. K. gynėjui advo­ka­tui Girdučiui Šalavkai, vie­ša­me teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lie­pos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 1 d. – dviejų metų šešių mėn. laisvės atėmimu;

pagal BK 259 str. 1 d. – devynių mėn. laisvės atėmimu;

pagal BK 302 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimu;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. bausmės subendrintos idealia sutaptimi pagal BK 260 str. 1 d. bei 259 str. 1 d. bei dalinio sudėjimo būdu su BK 302 str. 1 d. ir paskirta subendrinta baus­mė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmės suben­drintos su 2012-09-04 teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinai jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį – devynis mėn. 2012-09-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir pa­skir­ta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėn. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistųjų D. K. ir M. A. solidariai Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui priteistos proceso išlaidos – už cheminį tyrimą – 950,09 Lt, už daktiloskopinį tyrimą – 730,84 Lt, iš viso – 1680,93 Lt.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pagal BK 259 str. 1 d. pripažintas ir nuteistas M. A., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskun­džia­mas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2012-04-27, apie 24 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įsigijo miltelių, turinčių 1,79 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš kurių dalį miltelių, turinčių 0,634g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2012-04-28 apie 0.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė M. A., o kitą dalį miltelių, tu­rin­čių 1,156 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iki 2012-04-28, 0.40 val., kol buvo su­lai­kytas (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų R. G. ir V. K., laikė atskiruose mai­šeliuose su savimi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusiame automobilyje Daewoo Espero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo šios dalies psichotropinės medžiagos parduoti ar kitaip platinti.

Be to, jis 2012-04-28, apie 0.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje Daewoo Espero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdžiusiam (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rink­ti­nės (duomenys neskelbtini) būrio patruliui R. G. tyčia pateikė svetimą dokumentą – A. M. vai­ruo­tojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: pagal BK 260 str. 1 d. – jį išteisinti nesant nusikalstamos veikos jo veiksmuose, pagal BK 259 str. 1 d. – sušvelninti bausmę esant lengvinančiai aplinkybei, pagal BK 302 str. 1 d. – sušvelninti bausmę jo tyčinę veiką per­kva­li­fi­ka­vus į neapdairumą, visas paskirtas bausmes subendrinus su 2012-09-04 teismo nuosprendžiu pas­kir­ta bausme, vadovaujantis BK 63 str., galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus šešis mė­nesius laisvės atėmimo, taip pat panaikinti kaip nepagrįstą civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nuro­dytais mo­ty­vais.

Nuteistojo D. K. ape­liacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nuteistojo apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė pagal BK 259 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., ir šių nu­si­kalstamų veikų kvalifikavimas. Nu­teis­ta­sis D. K. prašo sušvelninti jam pagal BK 259 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. paskirtas bausmes. Pagal BK 260 str. 1 d. D. K. savo kaltės nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­liš­ku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas bau­džia­mojoje byloje ištyrė įrodymus ir pagal BK 259 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. tinkamai juos įvertino, tei­sin­gai kvalifikavo šias nusi­kals­tamas vei­kas ir paskyrė D. K. bausmes laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Tačiau vertindamas nuteistojo D. K. kaltę pagal BK 260 str. 1 d. įrodymus ištyrė nepilnai ir juos neteisingai įvertino.

Apeliantas iš esmės neginčija svetimo dokumento pateikimo pareigūnui fakto, tačiau tvir­ti­na tai padaręs dėl neapdairumo. Apylinkės teismas nuosprendyje D. K. kaltę pagrindė liu­dy­to­jų V. K. ir R. G., policijos pareigūnų. parodymais, kurie patvirtino, kad sustabdę D. K. vairuojamą automobilį pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kad vairuotojas jį pateikė, o pa­klaustas neteisingai nu­rodė gimimo metus. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo nesi­va­do­vauti šių liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo jais abejoti. Akivaizdu, kad D. K., neturėdamas teisės vairuoti automobilį, būdamas baustas už tokį pažeidimą admi­nis­tracine tvarka, žinojo, kokių dokumentų reikalaujama iš automobilį vairuojančio asmens ir patei­kė automobilio dokumentus, su jais ir svetimą vairuotojo pa­žy­mė­jimą tyčia siekdamas suklaidinti pa­reigūnus. Apeliacinės instancijos teisme nu­teis­tasis D. K. patvirtino, kad pareigūnams tyčia pateikė svetimą dokumentą. Todėl teisėjų ko­legija šį ape­lia­cinio skundo argu­mentą pripažįsta nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje D. K. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo D. K. kaltė pa­da­rius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – psichotropinės medžiagos realizavimą M. A. įro­dyta byloje surinktais įrodymais. BPK normos reikalauja, kad kaltinimas turi būti pagrįstas negin­či­ja­mais baudžiamojo proceso įstatymo nusta­ty­tais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagri­nė­tais įrodymais.

Nusikalstama vei­ka pagal BK 260 str. 1 d. skundžiamame nuosprendyje grindžiama tik kito nuteisto­jo M. A. parodymais apie psichotropinės medžiagos įgijimą iš D. K.. Kiti nuosprendyje nurodyti įrodymai: liudytojų V. K. ir R. G. parodymai, įvykio vietos – au­tomobilio apžiūros protokolas, tik patvirtina psichotropinės medžiagos suradimo automobilyje, kurį vairavo D. K., faktą. Specialisto išvada patvirtina, kad rasti milteliai yra psichotropinė medžiaga – met­am­fet­a­mi­nas. Spe­cia­listo išvada patvirtina, kad ant popieriaus lapo piniginėje yra D. K. pirštų pėdsakai. Šie įrodymai nepatvirtina psichotropinės medžiagos realizavimo fakto.

Kaltinamasis D. K. tiek pirmos instancijos teismo posėdyje, tiek bylą nagrinėjant ape­liacinės instancijos teisme nurodė, kad M. A. buvo jam skolingas ir įvykio vakarą už skolą sutarė gauti D. K. metamfetamino. M. A. su draugu išvažiavo į miestą. Po to telefonu at­siuntė jam SMS žinutę, kurioje nurodė: „duodu 7, sau pasilieku tris“. Ši žinutė, D. K. tvir­ti­ni­mu, reiškė, kad 3,5 g miltelių su metamfetaminu M. A. pasilieka sau, 7 g perduos D. K.. Tokio turinio žinutės gavimo į D. K. telefoną faktas patvirtintas telefono apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 152-153). Nuteistasis M. A. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad įvykio vakarą rašė D. K. šią žinutę, tačiau nurodė, kad neprisimena apie ką žinutėje kalbama. Nurodė, kad galbūt apie pinigus. Kaip matyti iš specialisto išvados, pas D. K. rastų miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetamino, kiekis sudaro 1,156 g, pas M. A. – 0,634 g. Šios proporcijos (dozėmis) atitinka SMS žinutėje nurodytus skaičius. Nuteistasis M. A. patvirtino, kad automobilyje rastos svarstyklės ir šaukštelis, ant kurių paviršiaus rasta metamfetamino pėdsakų, priklauso jam.

Apy­lin­kės teis­mas nuos­prendyje pažymėjo, kad D. K. nepateikė versijos, kodėl M. A. galėtų jį apkalbėti ir teikė pastarojo parodymams pirmenybę, kadangi jie nuo pirmos ap­klau­sos ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir nesi­keitė. Tačiau nors nuteistasis D. K. pir­mo­je apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir tvirtino nežinąs, kam priklauso automobilyje rastos psi­cho­tropinės medžiagos (t. 1, b. l. 81), tačiau vėliau taip pat nuosekliai aiškino gavęs septynias jos do­zes už skolą iš M. A.. Šiomis aplinkybėmis apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nema­to pagrindo labiau tikėti vieno nu­teistojo pa­rodymais ir netikėti kito parodymais, ir vado­vau­ja­si kitais byloje surinktais įrodymais – M. A. D. K. telefonu siųstos SMS žinutės faktu ir tu­riniu, kurio apylinkės teismas visai nevertino, automobilyje rastų svarstyklių ir šaukštelio pri­klau­so­my­be, ir sprendžia, kad M. A. parodymai apie psichotropinės medžiagos įgijimą iš D. K. nėra patikimai patvirtinti. Išvardintų įrodymų vi­su­ma teikia pakankamą pa­grindą išvadai, kad D. K. kaltė pa­da­rius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – psichotropinės medžiagos reali­za­vi­mą, nėra įrodyta neabejotinais įrodymais.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį per­se­kio­jimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikš­mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl D. K. kaltės perdavus kaltinime nurodytą kiekį metamfetamino M. A. negalima le­mia­mai pagrįsti vieninteliu įrodymu – kito nuteistojo parodymais, kai kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepa­tvirtino šio įrodymo.

Šios nustatytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones šiais D. K. in­kri­mi­nuotais veiksmais, šių abejonių pašalinti nėra galimybių, todėl jos aiškinamos nuteistojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas. Todėl kolegija da­ro išvadą, kad tei­sia­majame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis D. K. padarė šią jam inkri­mi­nuotą nusikalstamą veiką, ir spren­džia, kad pir­mo­sios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas neištyrė visų įrodymų, netinkamai vertino by­lo­je surinktus įrodymus ir nuteisęs D. K. pagal BK 260 str. 1 d. už 0,634 g psichotropinės medžiagos – met­am­fetamino realizavimą M. A. pažeidė BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. rei­ka­lavimus ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pri­taikė baudžiamąjį įsta­ty­mą (BK 2 str. 3 d.). Tai laikytina es­mi­niu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, su­kliu­džiusiu priimti teisingą sprendimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje pagrįstas. Kauno apy­lin­kės teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas, priimamas naujas nuos­prendis (BPK 329 str. 1 p.), nuteistasis išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusi­kals­ta­mą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl skundžiamu nuosprendžiu D. K. pagal BK 259 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. paskirtų baus­mių rūšies ir dydžio. Pir­mo­sios instancijos teismas ski­ria­mas bausmes pa­kankamai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nusi­kals­ta­mų veikų pobūdį ir pa­vo­jin­gumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nu­teis­to­jo as­me­nybę bei visas bylos ap­linkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – D. K. teisiamas aštuntą kartą, nusikalto neiš­ny­kus teis­tu­mui, buvo baustas administracine tvarka, nedirbantis, nuosprendžio metu atliko laisvės atė­mi­mo bausmę už kitą nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai skyrė jam lais­vės atėmimo bausmę ir tei­sin­gai parinko jos dydį. Pagal griežtesnę atsakomybę numatantį D. K. inkri­mi­nuo­tą BK 302 str. 1 d. paskirta bausmė yra artima šios normos sank­ci­jo­je numatytam bausmės mi­nimumui, pagal BK 259 str. 1 d. paskirta bausmė – mažesnė už sank­cijoje numatytą vi­dur­kį. Skirdamas bausmes už šias nu­si­kalstamas veikas apy­linkės teismas nepa­žeidė BK reikalavimų, atsižvelgė ir į D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl dar labiau švelninti bausmes teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Naikinant dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, išteisinant nuteistąjį D. K. dėl vienos nusikalstamos veikos, turi būti iš naujo subendrinamos bausmės, paskirtos pagal kitus jam inkriminuotus BK straipsnius ir paskirtoji bausmė iš naujo subendrinama su bausme, paskirta pagal teismo 2012-09-04 nuosprendį.

Abi D. K. pagal BK 159 str. 1 d., 302 str. 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos p­adarytos vienu metu, tačiau yra skirtingo pobūdžio ir pavojingumo, todėl bausmes už šias nu­si­kalstamas vei­kas apylinkės teismas pagrįstai subendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas iš naujo subendrindamas bausmes vadovaujasi ta pačia tai­sykle. Taip pat ir subendrindamas su 2012-09-04 nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė yra švelnesnė, ji iš dalies pridedama prie 2012-09-04 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (BK 63 str. 4 d.). Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę D. K. atliko 2013-09-23, ši bausmė įskaitoma į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką (BK 63 str. 9 d.). Į bausmės laiką įskaitomas ir D. K. suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde ginčija ir pirmosios instancijos teismo spren­dimą priteisti iš jo proceso išlaidas už ekspertizes. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

Nuosprendyje pirmos instancijos teismas nurodė šio sprendimo pagrindą – BPK 105 str. ir priteisė iš D. K. ir M. A. solidariai 1680,93 Lt proceso išlaidų Lietuvos Policijos kri­mi­na­listinių tyrimų centrui už cheminį tyrimą ir dak­tiloskopinį tyrimą. Šiuos tyrimus atliko nurodyto cen­tro specialistai, kurie šį darbą atliko kaip tar­nybinę užduotį. Pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo proceso išlaidas (BPK 105 str. 1 d.). Apylinkės teismas nuos­pren­dy­je detaliai nemotyvavo šio savo sprendimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teis­mas, pripažindamas išlaidas už nurodytus ty­rimus proceso išlaidomis pažeidė BPK 103 str. 3 p. nus­tatytą taisyklę, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos at­vejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus šioje byloje specialistai atliko vykdydami savo tarnybines pareigas, todėl priteisti šias proceso išlaidas iš nuteistųjų nėra pagrindo.

Pagal BPK 104 str. 1 d. nuostatas proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Be to, proceso išlaidas iš kelių kal­ti­na­mų­jų teismas priteisia ir nusprendžia, kokia proceso išlaidų dalis turi būti išieškota iš kiekvieno, at­si­žvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir po­būdį (BPK 105 str. 3 d.), o ne solidariai. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas keičia nuosprendį ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistasis M. A. apeliacinio skundo dėl šio nuosprendžio nepateikė, tačiau kolegija, va­dovaudamasi BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis sušvelnina ir nuteistajam M. A..

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti kitokie esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės, todėl nuosprendis keičiamas tik dėl aukščiau paminėtų BPK pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 d. ir 4 d., 328 str. 1 p. 3 p. ir 4 p., 329 str. 1 d., 331 str. 1 d. ir 2 d.,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendį dalyje dėl D. K. pri­pažinimo kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir dėl bausmių bendrinimo panaikinti.

D. K. pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusi­kals­ta­mą veiką.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., subendrinti iš dalies jas sudedant, paskirti subendrintą bausmę vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nuos­prendžiu paskirtos bausmės – vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo – iš dalies pri­dė­jus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems me­tams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios dienos – 2014 m. sausio 22 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nuosprendį – vienerius metus septynis mėnesius.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti D. K. suėmime išbūtą laiką – nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki šios dienos – 2014 m. sausio 22 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų D. K. ir M. A. solidariai pri­teistos proceso išlaidos Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui – už cheminį ty­rimą 950,09 Lt, už daktiloskopinį tyrimą 730,84 Lt, iš viso 1680,93 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.