Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2131-1025/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-23
Bylos Nr.: e2-2131-1025/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00418-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“
Trečiasis asmuo: „Lamberta“
Advokatai: Giedris Gvild

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2131-1025/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00418-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Indrei Grublienei, Monikai Calzonaitei,ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė UAB „Lamberta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 400,54 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2023-02-16 daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus bendrojo naudojimo šilto vandens stovui buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Sureguliavus žalą, išmokėjo 400,54 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore ir kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą. Kadangi 2023-02-16 įvykis įvyko dėl trūkusio karšto vandens tiekimo stovo, todėl atsakovė yra atsakinga už draudžiamojo įvykio metu turtui padarytą žalą. Atsakovė turėjo pareigą atlikti nuolatines ir sezonines daugiabučiame name įrengtos inžinerinės įrangos apžiūras, užtikrinti namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Atsakovė turėjo laiku pastebėti karšto vandens tiekimo stovo trūkumus ir privalėjo imtis priemonių šiems trūkumams šalinti (pvz., pakeisti surūdijusią vamzdyno dalį). Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 400,54 Eur draudimo išmoka ir draudikas reikalauja grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodo, jog draudiminio įvykio metu buvo ir šiuo metu yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė. Statinių techninė priežiūra atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo stebimas. Stebėjo pastato būklę, fiksavo pastebėtus karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektus bei pateikė rekomendacijas keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną. Siekiant pašalinti apžiūros metu nustatytus trūkumus, organizavo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl šalto ir kašto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų vamzdyno stovuose keitimo. 2019-10-24 vyko balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdis, kuriame buvo užfiksuoti balsavimo rezultatai ir surašytas protokolas. Balsavimas raštu buvo laikomas neįvykusiu, nes balsavo mažiau nei ½ +1 butų ir kitų patalpų savininkų. Toliau ragino butų ir kitų patalpų savininkus atkreipti dėmesį į pastato būklę, todėl organizavo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo). 2020-02-11 vyko balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos posėdis, kuriame buvo užfiksuoti balsavimo rezultatai ir surašytas protokolas. Atsakovė išsiuntė 72 balsavimo raštu biuletenius, o užpildytus biuletenius gavo 45, iš kurių 42 butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimui. 2020-07-30 vyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas daugiabučio namo investicinis planas. Susirinkimo metu gyventojai nutarė įvykus vamzdynų avarijai, likviduoti ją lokaliai. 2022-05-12 vyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame savininkams buvo pristatytas parengtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas. 2022-06-08 vyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame savininkams buvo pristatytas pakoreguotas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas, kadangi savininkai raštu pateikė pretenziją dėl techninio darbo projekto. Apliejimas įvyko dėl prakiurusio karšto vandens stovo, esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) nišoje. Trūkęs vamzdis yra kito asmens valdomame bute, todėl tokios inžinerinės įrangos tikrinimas yra apsunkintas. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki įvykio nustatyti vandentiekio vamzdžio pažeidimų bei juos pašalinti. Vamzdynų keitimas atkarpomis, kuomet vyksta pasiruošimas renovacijos darbų pradžiai, yra neracionalus, ir reikalaujantis didelių gyventojų investicijų, todėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė įvykus vamzdynų avarijai, likviduoti ją lokaliai. Turto administratorius neturi jokių galimybių veikti savavališkai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangą, esančią gyventojų privačiose patalpose – butuose, nes tai prieštarautų nuosavybės neliečiamumo principui. Ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, kadangi nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos.

5. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas 585,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

6. Nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip teisingai nurodė atsakovė, draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokos išmokėjimo fakto. Su atsakovė yra sudarę šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacinės priežiūros sutartį. Pagal Sutarties 3.1 puntą trečiojo asmens atsakomybė apibrėžta taip: UAB „Lamberta“ (Vykdytojas) atsako už Sutartyje ir teisės aktų nustatyta pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tvarka numatytų veiksmų ir darbų atlikimą, reikalingą pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būsenai palaikyti ar ją atkurti taip, kad ji atliktų siekiamą funkciją. Pagal Sutartį, numatytus įsipareigojimus atliko tinkamai, pagal galiojusius techninius reglamentus ir jų keliamus reikalavimus. Be to, byloje nenurodyta, kad atsakovė kokias nors jai priskirtas funkcijas atliko netinkamai. Nuolatiniai stebėjimai, neapima namo bendrojo naudojimo administratoriaus ar tuo labiau jo pasitelktų rangovų teisės įeiti į butų/patalpų savininkams priklausančią privačią nuosavybę ir prevenciniais tikslais pakartotinai patikrinti vamzdynų būklę. Nuo 2018 m. iki pat avarijos (2023-02-16) karšto vandens vamzdynų būklė (o konkrečiai - ir butų sienų nišose esantys stovai) įvardyta kaip prastos būklės, vamzdžiai sukarodavę ir rekomenduota keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną. Vamzdis trūko privačios nuosavybės teise valdomame bute, o (duomenys neskelbtini), namo gyventojai buvo informuoti apie itin prastą karšto vandens vamzdyno būklę bei poreikį jį keisti, be to, namo gyventojai buvo nusprendę, kad iki vamzdyno pakeitimo, avarijos bus likviduotos lokaliai, joms įvykus įvykio vietoje, nei atsakovė, nei tuo labiau trečiasis asmuo vykdydama šildymo ir karšo vandens sistemų techninę eksploataciją, negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo įeiti į privačių asmenų patalpas ir prevenciniais tikslais iš naujo vertinti vamzdyno būklę, kadangi, ji jau buvo įvertinta ir buvo žinoma, o bendrosios nuosavybės objektų bendrasavininkiai (gyventojai) buvo nusprendę, kad tokiu atveju tiesiog spręs sukarodavusio karšto vandens vamzdyno sistemų lokalaus pakeitimo klausimus, įvykus avarijai. Šiuo atveju, jo keitimas prieš gyventojų valią prevenciniais tikslais, prieš atliekant visą šildymo sistemos ir karšto vandens modernizaciją (keitimą) nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo pašalinti (pakeisti vamzdyną). Trečiojo asmens atstovai nebuvo kviesti nei ieškovei apžiūrint butą po įvykio, nei užfiksuojant turto sugadinimo faktą ar surašant patalpų apžiūros aktą, kadangi žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju jos dydį turi įrodyti ieškovė.

7. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindų. Papildomai paaiškino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Iš vamzdyno apžiūros aktų matyti, jog atsakovė dar nuo 2018 m. žinojo apie prastą daugiabučio gyvenamojo pastato vamzdyno būklę, tačiau nesiėmė jokių veiksmų atstatyti jos būklės į nekeliančios grėsmės žmonių sveikatai ir (ar) turtui. Daugiabučio pastato administratoriui yra įtvirtinta imperatyvi pareiga nedelsiant pašalinti daugiabučio pastato inžinerinės struktūros trūkumus, jeigu šie kelia grėsmę žalos atsiradimui. Daugiabučio gyventojų savininkų sutikimas tam nebuvo būtinas. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė ir nurodo, kad kasmet nuo 2018 m. informavo daugiabučio pastato būtų savininkus apie prastą vamzdyno būklę, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė bent kartą būtų pateikusi pasiūlymą gyventojams keisti daugiabučio pastato vamzdyną ar konkrečias avarinės būklės vamzdžio atkarpas. Daugiabučio namo bute Nr. (duomenys neskelbtini), prie vamzdyno, buvo įrengtos durelės, vamzdžio apžiūrai, tačiau atsakovės atstovai bute nesilankė, vamzdyno būklės nevertino.

Atsiliepimas

8. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad daugiabučio pastato vamzdynas yra prižiūrimas, išbandomas prieš kiekvieną sezoną. Vamzdyno apžiūrų metu niekada nebuvo nustatyta, kad vamzdynas yra netinkamas eksploatacijai ar kad jis keltų grėsmę gyventojams, jų turtui. Konstatavus avarinę būklę - vamzdyno eksploatacija būtų nutraukta, administratorius turėtų nedelsiant imtis veiksmų likviduoti padarinius be savininkų sutikimo. Bet tik konstatavus vamzdyno avarinę būklę gyventojų sutikimas nereikalingas keičiant vamzdyną. Daugiabučio namo gyventojai buvo informuoti apie vamzdyno būklę. 2019 m. daugiabučio namo gyventojai nepageidavo atlikti vamzdyno keitimo darbus. 2020 m. daugiabučio namo gyventojai išreiškė tokią valią: iki daugiabučio pastato modernizacijos vamzdynas nebus keičiamas, o kilsiančios avarijos bus likviduojamos lokaliai. Atsakovė negalėjo apžiūrėti vamzdžio vietos, kurioje jis pratrūko, kadangi vamzdis buvo paslėptoje vietoje, daugiabučio pastato bute. Šiuo atveju administratorius nematė poreikio patekti į kiekvieną butą įvertinti vamzdyno būklės.

9. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo nenurodė nedalyvavo teismo posėdyje priežasčių, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

10. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-02-16 daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus bendrojo naudojimo šilto vandens stovui buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-04-13 gyventojų turto draudimo liudijimas Serija Nr. 220 0219369/2022 patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo apdraustas gyventojų turto draudimu draudiko, ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, laikotarpiui nuo 2022-05-05 iki 2023-05-04. Ieškovė 2023-02-20 surašė turto apžiūros aktą Nr. 23/220-06616, iš kurio matyti jog buvo apžiūrėtas Butas Nr. (duomenys neskelbtini), bei apžiūros metu nustatyta, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš viršaus, tai yra Buto Nr. (duomenys neskelbtini); Bute Nr. (duomenys neskelbtini) aplietos tualeto lubos, sandėliuko lubos, dvi sienos, koridoriaus siena. Iš nuostolio, remonto sąmatos Nr. 22/220-00313 matyti, jog ieškovė paskaičiavo išmokėti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 400,54 Eur draudimo išmoką, sąmata susideda iš tokių išlaidų: lubų perdažymas – 42,34 Eur, sienų perdažymas – 268,20 Eur, šviestuvų permontavimas, rozečių, jungtuvų permontavimas – 35 Eur. 2023-02-22 ieškovė išmokėjo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 400,54 Eur draudimo išmoką.

12. Atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Ieškovė 2023-07-26 užklausa Nr. 23/220-06616 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos suteikimo apie 2023-02-16 įvykusią vamzdyno avariją daugiabučiame pastate (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023-11-26 atsakyme į paklausimą Nr. 126 nurodė, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimas įvyko dėl prakiurusio karšto vandens stovo, esančio Bute Nr. (duomenys neskelbtini) ; daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai yra priėmę sprendimą dėl dalyvavimo Vyriausybės remiamoje renovacijos programoje, šiuo metu vykdomos rangos darbų pirkimo procedūros.

13. Iš 2019 m. spalio 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu protokolo Nr. 50 nustatyta, kad atsakovės iniciatyva buvo organizuotas paminėto daugiabučio pastato butų savininkų balsavimas dėl šalto ir karšto vandens cirkuliacijos linijos ir nuotekų vamzdynų stovuose keitimo; balsavimo rezultatas – balsavimas neįvyko, sprendimas nepriimtas.

14. Iš 2020 m. vasario 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu protokolo Nr. 67 nustatyta, kad atsakovės iniciatyva buvo organizuotas paminėto daugiabučio pastato butų savininkų balsavimas dėl: namo atnaujinimo (modernizacijos), dėl mokesčio rinkimo už projekto administravimą, dėl projekto įgyvendinimo, dėl įgaliotų atstovų rinkimo; balsavimas rezultatas – balsavimas įvyko, pritarta visiems iškeltiems klausimams.

15. Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) viešojo aptarimo protokolo nustatyta, kad viešai buvo aptartas investicijų planas, kurio metu aptartos investiciniame plane numatomas atnaujinimo priemones. Daugiabučio pastato butų savininkų be kita ko buvo nuspręsta pritarti investicijų plano 5.1.13., 5.1.14 „Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas“ numatomų priemonių įgyvendinimui. Name įvykus vamzdžių avarijai, likviduoti ją lokaliai.

16. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 11 d. apžiūros akto Nr. 23 matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog pastato šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus, paruošta šildymo sezonui. Rekomenduota vamzdynų izoliacija.

17. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 16 d. apžiūros akto Nr. 24 matyti, kad apžiūros metu nustatyti šie karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektai: paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, ypatingai prie uždaromosios armatūros, labiausiai korozijos pažeisti ruožai iki 1,5 m keisti, uždaromoji armatūra ir izoliacija nusidėvėjusi. Vamzdynų stovai per aukštus pažeisti korozijos. Rekomendacija: keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną.

18. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 22 d. apžiūros akto Nr. 25 matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog pastato šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus, paruošta šildymo sezonui. Rekomenduota vamzdynų izoliacija.

19. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 7 d. apžiūros akto Nr. 26 matyti, kad apžiūros metu nustatyti šie karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektai: paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, ypatingai prie uždaromosios armatūros, labiausiai korozijos pažeisti ruožai iki 1,5 m keisti, uždaromoji armatūra ir izoliacija nusidėvėjusi. Vamzdynų stovai per aukštus pažeisti korozijos. Rekomendacija: keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną.

20. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 14 d. apžiūros akto Nr. 28 matyti, kad apžiūros metu nustatyti šie karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektai: paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, ypatingai prie uždaromosios armatūros, labiausiai korozijos pažeisti ruožai iki 1,5 m keisti, uždaromoji armatūra ir izoliacija nusidėvėjusi. Vamzdynų stovai per aukštus pažeisti korozijos. Rekomendacija: keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną.

21. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 19 d. apžiūros akto Nr. 29 matyti, kad apžiūros metu nustatyti šie karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektai: paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, ypatingai prie uždaromosios armatūros, stovų nišos butuose uždarytos, vamzdynas senas, pažeistas korozijos. Rekomendacija: būtina planuoti ir atlikti keitimo darbus.

22. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 11 d. apžiūros akto Nr. 20 matyti, kad apžiūros metu nustatyti šie karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektai: paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, ypatingai prie uždaromosios armatūros labiausiai korozijos pažeisti ruožai iki 1,5 m keisti, uždaromoji armatūra ir izoliacija nusidėvėjusi. Vamzdynų stovai per aukštus pažeisti korozijos. Rekomendacija: keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną.

23. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 22 d. apžiūros akto Nr. 31 matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog pastato šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus, paruošta šildymo sezonui. Rekomenduota vamzdynų izoliacija.

24. Iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 11 d. apžiūros akto Nr. 32 matyti, kad apžiūros metu nustatyti šie karšto vandentiekio ir cirkuliacinės linijos defektai: paskirstomasis vamzdynas pažeistas korozijos, ypatingai prie uždaromosios armatūros, labiausiai korozijos pažeisti ruožai iki 1,5 m keisti, uždaromoji armatūra ir izoliacija nusidėvėjusi. Vamzdynų stovai per aukštus pažeisti korozijos. Rekomendacija: keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną.

25. 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarnybos ir UAB „Lamberta“ pasirašyta Gyvenamųjų namų esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „Lamberta“ įsipareigojo eksploatuoti gyvenamųjų namų, kuriose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas (Sutarties 2 dalis). 2004 m. gruodžio 22 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ pasirašytas papildomas susitarimas, kurio pagrindu papildomo susitarimo šalys sutarė pratęsti paminėtos 1999 m. gruodžio 3 d. Sutarties galiojimą iki 2006 m. gegužės 1 d., bet ne ilgiau, nei iki tol, kol šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose teisės aktų nustatyta tvarka pasirinks kitą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, o jiems teisėtai atstovaujantys asmenys pasirašys su juo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį ar darbų sutartį šių sistemų priežiūrai. Paminėtos sutartys yra galiojančios iki šiol.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 400,54 Eur žalos atlyginimą, kurią ieškovė patyrė išmokėdama draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, trūkus atsakovės administruojamame daugiabučiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens vamzdžiui ir apliejus nukentėjusiojo asmens Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Nurodyta draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama vadovaujantis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis (tarp jų ir šiai bylai aktualiais CK 6.246 - 6.249 straipsniais).

28. Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

29. Toliau teismas pasisako atskirai dėl kiekvienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

30. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

32. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

33. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

34. Nutarimo dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo (toliau – Nuostatos) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

35. Pagal įvykio metu galiojusią STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 85 punkto redakciją įgyvendinant gyvenamųjų namų priežiūros privalomuosius reikalavimus valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

36. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui; kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose. Esant ypatingam arba specifiniam poveikiui statiniams ir jų konstrukcijoms (agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita), be nuolatinių stebėjimų kas 10–15 dienų atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros (Reglamento 34, 38, 39 punktai). Techninio prižiūrėtojo siūlymu statinio apžiūras, tyrimus bei auditą Naudotojo lėšomis vykdo: kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; esamo statinio tyrimus – Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti asmenys; auditą – konsultavimo statybos klausimais paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 42, 43, 44 punktai).

37. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami, be kita ko, atliekant: nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį – techninis prižiūrėtojas; nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.2 papunktį organizuoja valdytojas, atlieka techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1, 88.2 punktai). Gyvenamojo namo apžiūras atlieka: periodines (sezonines) apžiūras – techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, dalyvaujant namo savininkų atstovui (jei išrinktas); specializuotas apžiūras – valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą (Reglamento 88.3 - 88.4 punktai).

38. Namo būklė įvertinama atliekant: nuolatinius namo būklės stebėjimus: ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; dažniau kaip kartą per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą; periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.); specializuotas apžiūras – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui; namo statybinius tyrimus – techninio prižiūrėtojo siūlymu; bendrąją namo, jo dalies (dalinę) ekspertizę – pagal apžiūrų išvadas; energijos vartojimo pastate auditą, pastato energinio naudingumo sertifikavimą – jeigu jie būtini pagal Statybos įstatymą ar dėl to priimtas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, analizuojant valdytojo ar šildymo ir karšto vandens sistemos techninio prižiūrėtojo pateiktus duomenis apie namo šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ir jų santykį su maksimaliomis šilumos suvartojimo normomis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų šildymui (Reglamento 87 punktas).

39. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 91–95 punktai).

40. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

42. Nagrinėjamu atveju Butas Nr. (duomenys neskelbtini)buvo užlietas dėl virš jo esančiame Bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio karšto vandens vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri atsakovė, trūkio, todėl, būtent jai tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).

43. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir vadovaudamasis aptartu teisiu reglamentavimu, daro išvadą, kad atsakovė nesugebėjo įrodyti, jog ji tinkamai įgyvendino daugiabučio gyvenamojo pastato karšto vandens vamzdyno priežiūrą. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybę, jog nors karšto vamzdyno apžiūros periodiškai buvo atliekamos daugiabučiame pastate, tačiau atsakovė jas atlikdavo tik dalinai. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kiek tai susiję su karšto vandens vamzdyno apžiūra, atsakovė karšto vandens vamzdyną išskaido į dvi atskiras atkarpas – tai karšto vandens vamzdyno atkarpą einančią iki daugiabučiame name esančių butų ir karšto vandens vamzdžio atkarpą einančią per daugiabučio pastato butus (daugiabučio pastato aukštus). Nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikdama tiek kasmetines, tiek sezonines karšto vandens vamzdyno apžiūras vertino karšto vandens vamzdyno būklę einančią iki daugiabučio pastato butų. Į bylą pateikti statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai už laikotarpį nuo 2018-2022 metus, visuose juose atsispindi analogiškas karšto vandens vamzdyno būklės įvertinimas ir rekomendacija – karšto vandens vamzdyno būklė yra nepatenkinama, vamzdis paveiktas korozijos, rekomenduota keisti paskirstomąjį ir stovų vamzdyną (16-24 punktai). Akcentuotina, kad karšto vandens vamzdyno atkarpos einančios per daugiabučio pastato butus apžiūra niekada nebuvo atliekama. Iš to seka, kad atsakovė darė prielaidą ir laikė, kad vizualiai neapžiūrėta per butus einanti karšto vandens vamzdyno atkarpos būklė yra tokia pati kaip ir vizualiai apžiūrėtos vamzdyno atkarpos einančios iki daugiabučio pastato butų.

44. Teismas nemano, kad tokiu būdu atliktas vamzdyno įvertinimas yra objektyvus ir visapusiškas. Pastebėtina, kad pagrindinis įvardijamas karšto vandens vamzdyno defektas – korozija. Natūralu, kad korozija skirtingose vamzdžio vietose gali pasireikšti skirtingu mastu. Tai matyti ir iš statinio apžiūros aktų, kuriuose nurodoma, kad paskirstomojo vamzdžio atkarpa prie uždaromosios armatūros yra labiau pažeista korozijos nei kita vizualiai matoma vamzdžio dalis (17, 19-22, 24 punktai). Pabrėžtina, kad atsakovei, kaip daugiabučio pastato administratorei, yra patikėta visa daugiabučio pastato karšto vandens sistemos priežiūra, o tai reiškia, kad turi būti sistemiškai vertinama viso vamzdyno būklė, o ne apžiūrima dalis vamzdžio ir gautų apžiūros metu duomenų pagalba, daromos išvados (prielaidos) dėl likusios (neapžiūrėtos) vamzdyno dalies.

45. Šiuo atveju atsakovė vamzdyno atkarpos, einančios per butus, priežiūros nevykdymą grindė keliais skirtingais pagrindais. Pirmiausia nurodė, kad butai yra privati nuosavybė ir atsakovė negalinti patekti į šiuos butus. Antra, vamzdynas butuose yra paslėptas. Ir trečia, teismo posėdžio metu atsakovės atstovo nurodyta, kad aptariamu ginčo laikotarpiu nebuvo poreikio vertinti per butus einančios vamzdyno dalies būklės.

46. Pastebėtina, kad atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad namo bendraturčių buvo prašoma pašalinti butų vidinę apdailą, dengiančią bendro naudojimo inžinerinius objektus bei įsileisti atsakovės darbuotojus į butus karšto vandens apžiūrai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė poreikio daryti tokias apžiūras nematė, nepanašu, jog tokių apžiūrų atlikimas iš tiesų buvo kada planuotas. Teismas taip pat nesutinka su atsakove, kad 2018-2022 m. laikotarpiu nebuvo poreikio apžiūrėti karšto vamzdyno atkarpą einančią per butus, kadangi atsakovė dar 2018 m. nustatė prastą vamzdyno būklę, o nuo 2019 m. teiktos rekomendacijos pastato savininkams dėl viso vamzdyno stovo pakeitimo (pastato savininkų susirinkimas 2019 m. dėl karšto vandens vamzdyno stovo pakeitimo inicijuotas atsakovės (13 punktas)). Tokią atsakovės poziciją paneigia ir paties vamzdyno trūkimas pastato Bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra būtent netinkamo šio vamzdyno atkarpos būklės nustatymo pasekmė.

47. Atsakovės teigimu, jos atsakomybę nagrinėjamoje byloje taip pat šalina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. susirinkime daugiabučio gyvenamojo namo savininkai nutarė karšto vandens vamzdyną keisti nauju tik atliekant daugiabučio pastato modernizaciją, o iki to laiko visus kilusius padarinius (vamzdyno avarijas) likviduoti lokaliai.

48. Teismas atkreipia dėmesį, kad karšto vandens vamzdyno apžiūros tikslas yra nustatyti defektus ir šiuos pašalinti iki neigiamų padarinių atsiradimo, tai yra paskirtis prevencinė. Daugiabučio pastato savininkų nutarimas keisti karšto vandens vamzdyną įgyvendinant pastato modernizacijos projektą nepaneigia atsakovės pareigos įgyvendinti daugiabučio pastato karšto vandens vamzdyno priežiūrą iki kol bus pakeistas senas vamzdynas nauju. Pažymėtina, kad atsakovei apžiūrų metu nustačius, jog tam tikroje vietoje vamzdžio būklė yra smarkiai pablogėjusi, avarinė, atsakovė būtų priversta nedelsiant imtis priemonių pašalinti tokius padarinius, nežiūrint į tai, koks buvo priimtas sprendimas 2020-08-05 savininkų susirinkime.

49. Svarbu pažymėti ir tai, kad tokį sprendimą namo savininkai priėmė įvertinę atsakovės pateiktus jiems duomenis apie karšto vandens vamzdyno būklę. Viena vertus, atsakovė nuo 2019 m. teikė informaciją butų savininkams apie vamzdžio būklę kaip nepatenkinamą, kita vertus, iš teismui teiktų paaiškinimų matyti, jog pati atsakovė nevertino tolesnės vamzdyno eksploatacijos kaip negalimos, keliančios grėsmę daugiabučio gyvenamojo namo pastato gyventojų sveikatai ar turtui. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nekokybiškai atliekamos karšto vamzdyno apžiūros atsakovės pateikta informacija būtų savininkams neatspindėjo tikrosios jo padėties. Objektyvios informacijos pateikimas galėjo nulemti ir kitokio savininkų sprendimo priėmimą.

50. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2023-02-16 daugiabučiame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens vamzdis Bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu, o būtent karšto vandens vamzdyno atkarpos einančios per daugiabučio pastato butus būklės visišku nevertinimu.

Dėl padarytos žalos.

51. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad dėl aplieto Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė 400,54 Eur nuostolius. Patirtos žalos dydį ieškovė įrodinėja 2023-02-20 turto apžiūros aktu Nr. 23/220-06616, iš kurio matyti, kad dėl įvykusios avarijos Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietos Buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto lubos, sandėliuko lubos, dvi sienos, koridoriaus siena; fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti Buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto lubų, sandėliuko lubų ir sienų bei koridoriaus sienos defektai atsiradę dėl užliejimo; remonto sąmata Nr. 22/220-00313, iš kurios matyti, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubų perdažymas kainavo 42,34 Eur, sienų perdažymas kainavo 268,20 Eur, o šviestuvų permontavimas, rozečių, jungtuvų permontavimas – 35 Eur, bendra išlaidų suma 400,54 Eur; ir 2023 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo ieškovė išmokėjo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 400,54 Eur draudimo išmoką.

53. Byloje nėra ginčo, jog 2023-02-16 įvykusios karšto vandens vamzdyno avarijos Bute Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo aplietos Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos. Atsakovė neginčijo ir 2023-02-20 Buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatytų Buto Nr. (duomenys neskelbtini)defektų, atsiradusių dėl jo apliejimo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovės sudaryta sąmata šalinant paminėtus defektus Bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra neprotingo dydžio.

54. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis yra lygus išmokėtos Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui draudimo išmokos dydžiui, tai yra 400,54 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl priežastinio ryšio.

55. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

56. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės nerūpestingumo buvo nekokybiškai atliekamos karšto vandens vamzdyno apžiūros, o tai nulėmė 2023-02-16 vamzdyno trūkimą Bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemiau esančio Buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų apliejimą. Teismo vertinimu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius karšto vandens vamzdyno dalies trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią žalos atsiradimui. Ieškovės patirti nuostoliai atsirado šalinant Bute Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusius padarinius dėl 2023-02-16 įvykusios karšto vandens vamzdyno avarijos.

57. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis).

Dėl atsakovės kaltės.

58. Pabrėžtina, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties Nr. e3K-3-146-403/2024 39 punktas).

59. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės kaltė, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatinėjama, ji preziumuojama.

60. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo aplietas Butas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 400,54 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų.

61. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

63. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

64. Ieškinį tenkinus, ieškovei prašant iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 400,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

66. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

67. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

68. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė duomenis, jog byloje patyrė 585,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus procesinę bylos baigtį, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, dalyvavo atsakovės pusėje, prašė ieškovės ieškinį atmesti, taigi iš esmės siekė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas, būtų atmestas, o teismui ieškinį tenkinus, todėl laikytina, kad byla išspręsta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nenaudai. Kadangi pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginamos tik tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kaip bylą pralaimėjusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui, neatsirado teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-275-403/2022), todėl trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

69. Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-03 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“, įmonės kodas 140525035, 400,54 Eur (keturių šimtų eurų 54 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 400,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“, įmonės kodas 140525035, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-2131-1025/2024.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus

Teisėja Asta Matulevičienė