Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1243-648/2011

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00806-2004-8

2011 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjos advokatės Stasės Kazlauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš automobilio „Mazda 323“) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš automobilio „Mercedes Benz“) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., A. T. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla A. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. nutraukta, suėjus dvejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Civiliniam ieškovui UAB „S (duomenys pakeisti)“ iš A. T. priteista 1 158 Lt turtinei žalai atlyginti.

Byla dalyje dėl nukentėjusiosios A. G. 600 Lt dydžio civilinio ieškinio nutraukta, nukentėjusiajai atsisakius pareikšto civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis nuo 2004-10-21, 20.10 val., iki 2004-10-22, 9 val., išlaužęs automobilio „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „S“, stovėjusio (duomenys neskelbtini) kieme, Vilniuje, durelių užraktą, kainuojantį 323 Lt, įsibrovė į automobilį ir pavogė automagnetolą „Philips RC406“, 835 Lt vertės, taip padarydamas UAB „S“ 1 158 Lt turtinę žalą.

Taip pat A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis nuo 2005-11-19, 12.30 val., iki 2005-11-20, 8 val., išdaužęs automobilio „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio A. G. individualiai įmonei, stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė 600 Lt vertės magnetolos panelę, taip padarydamas A. G. individualiai įmonei 500 Lt dydžio turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlikęs bausmę pastoviai ten gyvena, šaukiamas visuomet atvykdavo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir teismą. Jis nuo bausmės atlikimo dienos, t. y. 2011 m. gegužės 23 d., pradėjo ieškoti darbo. Dabar A. T. dirba UAB „H (duomenys pakeisti)“ pagalbiniu darbininku, turi pajamų, iš kurių gyvena ir iš kurių galės atlyginti civilinį ieškinį. Be to, ginamasis turi draugę, kuri jam padeda integruotis į visuomeninį gyvenimą grįžus iš laisvės atėmimo vietos. Pasak advokatės, skiriant A. T. realią laisvės atėmimo bausmę, yra žlugdomi jo realūs veiksmai dorai gyventi ir dirbti, turėti šeimą, daugiau nenusikalsti, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus bausmės skyrimo tikslus. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, A. T. būtų sudarytos sąlygos išlikti pilnaverčiu visuomenės nariu žinant, kad bausmės atidėjimas nėra tapatus atleidimui nuo jos, ir tokiu būdu būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. gynėjos advokatės S. Kazlauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis šiais ir kitais duomenimis, gali būti daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apibrėžta bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2007, 2K-160/2009). Šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–230/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-149/2011).

Nagrinėjamu atveju A. T. padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus).

Teisėjų kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti recidyvistui A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nors nuteistasis nusikalto dar 2004 ir 2005 m., tačiau būtina įvertinti tai, kad prieš šių nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas atitinkamai keturis ir penkis kartus. Vėliau jo atžvilgiu dar ne kartą buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Iš viso A. T. yra teistas net dvylika kartų, tarp jų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b.l. 87-91). Be to, apeliantas nuo 2008-12-07 iki 2010-05-23 baustas administracine tvarka net 24 kartus, absoliuti dauguma padarytų administracinių teisės pažeidimų yra susiję su smulkiojo svetimo turto pagrobimu ir jo apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų. Paskirtų baudų nuteistasis nėra sumokėjęs (b.l. 127-136). A. T. atžvilgiu praeityje vieną kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (b.l. 87-88), tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos A. T. elgesiui. Taigi, A. T. elgesys iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad jis padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Tai, kad anksčiau ištyrus nusikalstamas veikas ir apeliantui paskyrus bausmes, šios bausmės būtų subendrintos, o nuteistasis jau būtų atlikęs jas, savaime nesudaro pagrindo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

A. T. yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus, paskutinį kartą nuo 2010-02-09 iki 2010-02-23, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas, abstinencijos būklė (b.l. 138). Jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nuo 2005-07-04, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 139). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dėl narkotinių medžiagų vartojimo A. T. elgesys gali būti neprognozuojamas bei lemti naują nusikalstamų veikų darymą.

Apylinkės teismas, skirdamas A. T. žymiai švelnesnes laisvės atėmimo bausmes nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad pats apeliantas prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų tik pranešus, kad jo DNR buvo rasta įvykio vietų apžiūrų metu (b.l. 84). A. T. pripažino pareikštus civilinius ieškinius, kita vertus, viena civilinė ieškovė atsisakė nuo civilinio ieškinio, o baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas atlygino bent dalį patirtos žalos civiliniam ieškovui UAB „S“.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlikęs bausmę pastoviai ten gyvena, šaukiamas visuomet atvykdavo į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir teismą, jis dirba ir turi draugę, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. T. gynėjos advokatės Stasės Kazlauskienės apeliacinį skundą.