- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-2172-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07875-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 651,62 Eur skolą, 2 985,50 Eur palūkanas ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo giminaitis. Šalys nuolatos bendravo, santykiai buvo draugiški. Atsakovas, nenorėdamas skolintis pinigų iš banko, kreipėsi į ieškovą, kuris, turėdamas santaupų, sutiko paskolinti pinigų atsakovui. Ieškovo žiniomis, paskolintus pinigus atsakovas ruošėsi investuoti į ūkinę veiklą, žemės sklypų pirkimą, kuriuose ruošėsi auginti miškus pagal įvairius Europos Sąjungos plėtros paramos ūkininkams projektus. Dėl to ieškovas, pasitikėdamas atsakovu ir jo vykdoma veikla, periodiškai paskolindavo pinigų atsakovui.
2. Ieškovas 2009 m. kovo 3 d. atsakovui pavedimu paskolino 34 000 Lt, iš kurių atsakovas 2012 m. vasario 15 d. grąžino 10 000 Lt pavedimu, todėl liko 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skola. Šią skolą atsakovas patvirtino, pasirašydamas paprastąjį vekselį atgaline data – 2009 m. vasario 25 d. Vekseliu įsipareigota sumokėti 6 662 Eur. Ši skola nėra gražinta. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui pavedimu paskolino 10 000 Lt, kuriuos atsakovas grąžino 2010 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovas 2014 m. sausio 13 d. atsakovui pavedimu paskolino 2 000 Lt, iš kurių atsakovas 2014 m. kovo 18 d. grąžino 1 000 Lt, todėl liko skolingas 1 000 Lt (289,62 Eur). Atsakovas 2017 m. balandžio 19 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 2 900 Eur. Ieškovas 2017 m. balandžio 20 d. paskolino atsakovui 2 900 Eur, kurie nėra grąžinti. Atsakovas 2017 m. balandžio 23 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 100 Eur.
3. Ieškovas 2017 m. balandžio 24 d. pavedimu atsakovui paskolino 1 350 Eur ir grynais pinigais – 750 Eur. Ieškovas 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovui pavedimu paskolino 1 500 Eur, kuriuos atsakovas grąžino 2017 m. gruodžio 6 d. Ieškovas 2018 m. sausio 2 d. atsakovui pavedimu paskolino 700 Eur, kurie iki šiol nėra grąžinti. Visų pateiktų paprastųjų vekselių sumokėjimo terminai yra pasibaigę. Ieškovas atsakovui ne kartą priminė apie tai, kad atsakovas dar nėra grąžinęs ieškovui paskolintų pinigų, ne kartą buvo raginamas grąžinti skolą. Ieškovas apskaičiavo, kad atsakovas turi mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurias iš viso sudaro 2 985,50 Eur.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad iš dalies skolą pripažįsta ir ketina artimiausiu metu ją sumokėti. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta grynais pinigais sumokėta 750 Eur skolos suma, nes 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas paskolino atsakovui tik 1 350 Eur sumą. Atsakovas 2019 m. kovo 20 d. per savo ir ieškovo močiutės laidotuves perdavė ieškovui 5 000 Eur grynais pinigais, todėl šią suma turi būti sumažintas ieškovo ieškinys. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad ieškovui grynais pinigais grąžinta 8 000 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. K. ieškovui D. K. 11 901,62 Eur skolą, 2 867,60 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (14 769,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 801,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo D. K. atsakovui T. K. 3,05 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrindė 750 Eur paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto, tik teigė, jog atsakovas 2017 m. balandžio 23 d. surašęs vekselį 2 100 Eur sumai ir 2017 m. balandžio 24 d. pavedimu iš ieškovo gavęs 1 350 Eur sumą, nereiškė pretenzijų ieškovui, kad jam perduota ne visa vekselyje nurodyta suma. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas iš ieškovo gavo 750 Eur grynais pinigais. Analogiškai, atsakovas nepagrindė 5 000 Eur skolos sumos grąžinimo ieškovui fakto, šios aplinkybės nenurodė 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame ginčijo tik 750 Eur sumos gavimą, o su likusia skolos suma (11 901,62 Eur) sutiko. Aplinkybę dėl grąžintos 5 000 Eur sumos teismui nurodė tik po penkių mėnesių, t. y. 2024 m. sausio 29 d., nors, atsakovo teigimu, ši suma ieškovui buvo grąžinta 2019 m. kovo 20 d. Dėl to minėta aplinkybė atsakovui buvo žinoma, jau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
7. Ieškovo paaiškinimai, kad 750 Eur sumą atsakovui perdavė grynaisiais pinigais, ir atsakovo paaiškinimai, kad 5 000 Eur (ar 8 000 Eur, kaip nurodė teismo posėdžio metu) sumą ieškovui grąžinti grynaisiais pinigais, nepatvirtinti kitais byloje surinktais leistinais įrodymais. Visi likę paskolintų sumų pervedimai buvo vykdomi bankiniais pavedimais į atsakovo banko sąskaitą, užtikrinami vekseliais, bet nebuvo perduodami grynais pinigais. Be to, vekselyje nėra atsakovo patvirtintas pinigų gavimo faktas. Atsakovas pasiskolintas sumas ieškovui taip pat grąžindavo bankiniais pavedimais į ieškovo banko sąskaitą, nebūdavo perduodami gryni pinigai. Vienintelio 288,88 Eur sumos grąžinimo ieškovas neneigė, ir pripažino, kad skolos suma atitinka vekselyje, o ne mokėjimo dokumentuose nurodytą sumą. Be to, atsakovo paaiškinimai dėl grąžintos sumos prieštaringi. Atsakovas 2024 m. sausio 29 d. raštu nurodė, kad grąžinta 5 000 Eur suma, o 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje grąžintą sumą jau nurodė 8 000 Eur dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pripažino, kad šalys ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo pinigų perdavimo vienas kitam grynaisiais pinigais faktų, t. y. nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes. Dėl to byloje liko neįrodytas ieškovo atsakovui perduotos 750 Eur sumos ir atsakovo ieškovui grąžintos 5 000 Eur (ar 8 000 Eur) sumos faktas. Teismas nusprendė, kad atsakovo skolą ieškovui sudaro 11 901,62 Eur (6 662 Eur + 289,62 Eur + 2 900 Eur + 1 350 Eur + 700 Eur) suma. Teismas pripažino pagrįsta ir tenkino ieškovo reikalavimo dalį dėl 2 867,60 Eur (1 666,41 Eur + 725,39 Eur + 300,70 Eur + 175,10 Eur) palūkanų priteisimo iš atsakovo (CK 6.210 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.261 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 11 901,62 Eur skolos, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 3 901,62 Eur skolos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neapklausė liudytojų, kurių parodymai buvo svarbūs, nagrinėjant civilinę bylą. Dėl to akivaizdžiai pažeidė įstatyme imperatyviai įtvirtintus rungimosi ir lygiateisiškumo principus, nesuteikdamas atsakovui galimybės pagrįsti savo argumentų dėl dalies skolos grąžinimo. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojais atsakovo nurodytus asmenis (B. K., V. ir E. B.), kurie galėjo patvirtinti faktą, kad atsakovas dalį skolos yra grąžinęs. Atsakovas savo poziciją norėjo grįsti liudytojų parodymais, tačiau teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus.
9.2. Kitų įrodymų atsakovas pateikti negalėjo, nes šalių santykiai buvo geri, todėl atsakovas neužfiksavo pinigų perdavimo ieškovui fakto jokiu rašytiniu dokumentu, pasitikėdamas ieškovu. Dėl to vieninteliai likę įrodymai yra liudytojų parodymai, kurių teismas neapklausė. Nors liudytojų parodymais, kaip vieninteliu įrodymu, negalima vadovautis, grindžiant faktą, kad grynieji pinigai buvo perduoti, tačiau jų parodymus vertinant kartu su kitais į bylą pateiktais dokumentais bei šalių paaiškinimais, buvo galima daryti išvadą, jog atsakovas yra grąžinęs ieškovui 8 000 Eur.
9.3. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. juos vertino atsietai, neatsižvelgdamas į visas bylos faktines aplinkybes, ieškovo paaiškinimus laikydamas svarbesniais už atsakovo paaiškinimus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neįvertino fakto, kad visos skolos pagal pateiktus vekselius turėjo būti grąžintos dar iki 2018 m. - 2019 m., tačiau ieškovas, žinodamas apie turimus vekselius, dėl priverstinio jų vykdymo nesikreipė. Akivaizdu, kad atsakovas 8 000 Eur skolą buvo grąžinęs. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl skolų grąžinimo būtų kreipęsis laikotarpiu nuo 2018 m. - 2019 m. iki 2023 m. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ieškovui 8 000 Eur skola buvo grąžinta.
9.4. Šalių santykiams pablogėjus, ieškovas, žinodamas, kad 8 000 Eur skolos grąžinimas nebuvo įformintas jokiu rašytiniu dokumentu, praėjus 5 metams nuo tariamų skolų grąžinimo termino pabaigos, kreipėsi į teismą, taip nepagrįstai siekdamas įgyti didesnę pinigų sumą nei iš tikrųjų ieškovui priklauso. Teismas šių faktinių duomenų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai pripažino aplinkybę, kad visas sumas šalys perduodavo viena kitai bankiniais pavedimais, patvirtinančią, jog šalys grynųjų pinigų neperduodavo. Teismas kartu patvirtino, kad ieškovas 288,88 Eur sumos grąžinimo neneigė, ir pripažino, kad skolos suma atitinka vekselyje, o ne mokėjimo dokumentuose nurodytą sumą. Ši aplinkybė reiškia, kad vis dėlto tarp šalių pinigai buvo perduodami ne tik bankiniais pavedimais, tačiau ir grynaisiais pinigais, o grynųjų pinigų perdavimo faktas niekad nebūdavo įtvirtinamas rašytiniais įrodymais.
9.5. Vien tai, kad atsakovas dėl suklydimo vieną kartą nurodė, jog grąžino 5 000 Eur, o ne 8 000 Eur, nėra pagrindas pripažinti atsakovo paaiškinimų iš esmės prieštaringais. Paties ieškovo veiksmai, kreipiantis dėl skolos grąžinimo po 5 metų nuo vekselyje nurodytų skolų grąžinimo terminų pabaigos, patvirtina ieškovo nesąžiningumą, siekį įgyti daugiau piniginių lėšų, nei jam iš tiesų priklauso.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas D. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu teikė nenuoseklius parodymus, vilkino bylos nagrinėjimą, nurodydavo vis naujas aplinkybes, kurių nepagrįsdavo jokiais įrodymais. Vienas iš atsakovo nurodomų liudytojų – V. B. yra miręs. Šią aplinkybę teismo 2024 m. gegužės 15 d. posėdyje patvirtino atsakovo atstovas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas neprašė liudytoju kviesti E. B., šio liudytojo kvietimas net nebuvo svarstomas pirmosios instancijos teisme. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atsisakė apklausti šį liudytoją, yra nepagrįstas.
10.2. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškiai nurodė, kad nesutinka su 750 Eur skolos suma, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą apklausti liudytoją B. K. (atsakovo motiną) dėl jo nurodytų iš pradžių 5 000 Eur, vėliau – 8 000 Eur skolos grąžinimo. Atsakovas nepateikė skolos grąžinimo patvirtinančių rašytinių dokumentų, o susijusių asmenų parodymais remtis neturėjo teisės. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo, kilus ginčui.
10.3. Teismas vienodai vertino byloje surinktus įrodymus ir įrodytas aplinkybes. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, nes teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė 750 Eur sumos perdavimo atsakovui. Dėl to atsakovo argumentas, kad teismas ieškovo paaiškinimus laikė svarbesniais už atsakovo, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismo sprendimui. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi surinktais įrodymais. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas aplinkybę dėl grąžintos 5 000 Eur sumos ieškovui nurodė tik po penkių mėnesių, t. y. 2024 m. sausio 29 d., nors ši suma ieškovui buvo grąžinta 2019 m. kovo 20 d. Dėl to minėta aplinkybė atsakovui buvo žinoma, jau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl paskolos teisinių santykių, paskolos dalies gražinimo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2009 m. kovo 3 d. banko pavedimu paskolino atsakovui 34 000 Lt (9 847,08 Eur) (el. b., failas 1, l. 19–21). Atsakovas 2012 m. vasario 15 d. ieškovui grąžino 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (el. b., failas 1, l. 31–33). Likusią skolą atsakovas patvirtino, išduodamas ieškovui 2009 m. vasario 25 d. paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2018 m. liepos 1 d. grąžinti 6 662 Eur (el. b., failas 1, l. 13). Ieškovas ir atsakovas patvirtino aplinkybes, kad vekselyje nurodyta jo pasirašymo data yra atgalinė, taip pat, kad papildomai atsakovas buvo grąžinęs 288,88 Eur sumą grynais pinigais, todėl vekselyje nurodyta suma yra tikroji tuo metu egzistavusios skolos ieškovui suma – 6 662 Eur (9 847,08 Eur - 2 896,20 Eur - 288,88 Eur).
13. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui banko pavedimu paskolino 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (el. b., failas 1, l. 25–27), kuriuos atsakovas 2010 m. rugpjūčio 25 d. pavedimu grąžino (el. b., failas 1, l. 22–24). Ieškovas 2014 m. sausio 13 d. atsakovui banko pavedimu paskolino 2 000 Lt (579,24 Eur) (el. b., failas 1, l. 28–30), iš kurių atsakovas 2014 m. kovo 18 d. banko pavedimu grąžino 1 000 Lt (289,62 Eur) (el. b., failas 1, l. 16–18), todėl liko skolingas 1 000 Lt (289,62 Eur). Atsakovas 2017 m. balandžio 19 d. išdavė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. vasario 1 d. sumokėti ieškovui 2 900 Eur (el. b., failas 1, b. l. 14), o ieškovas 2017 m. balandžio 20 d. banko pavedimu paskolino atsakovui 2 900 Eur (el. b., failas 1, l. 34).
14. Atsakovas 2017 m. balandžio 23 d. išdavė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2019 m. vasario 1 d. sumokėti ieškovui 2 100 Eur (el. b., failas 1, l. 12), o ieškovas 2017 m. balandžio 24 d. banko pavedimu paskolino atsakovui 1 350 Eur (el. b., failas 1, l. 34). Ieškovas 2017 m. lapkričio 6 d. banko pavedimu paskolino atsakovui 1 500 Eur, kuriuos atsakovas 2017 m. gruodžio 6 d. banko pavedimu grąžino (el. b., failas 1, l. 34). Ieškovas 2018 m. sausio 2 d. banko pavedimu paskolino atsakovui 700 Eur (el. b., failas 1, l. 36). Ieškovas 2023 m. kovo 10 d. el. laišku nurodė atsakovui jo 11 662 Eur skolą pagal tris vekselius ir reikalavo ją grąžinti (el.b., failas 1, l. 15).
15. Ieškovas 2023 m. liepos 16 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 12 651,62 Eur skolos ir 2 985,50 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 11 901,62 Eur skolos ir 2 867,60 Eur palūkanų. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti, jog atsakovas yra grąžinęs ieškovui 8 000 Eur skolos dalį grynais pinigais, pažeidė šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus.
Dėl paskolos teisinių santykių įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo
16. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018).
17. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo priėmęs sprendimą už akių, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visiškai, nes atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti 12 651,62 Eur skolos suma yra 750 Eur mažesnė ir sudaro 11 901,62 Eur, taip pat ginčijo prašomų priteisti palūkanų dydį ir ieškovo atliktą jų apskaičiavimą (el.b., failas 1, l. 51-55).
19. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą už akių, nustatė atsakovui 14 d. terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
20. Atsakovas 2024 m. sausio 26 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. per savo ir ieškovo močiutės laidotuves perdavė ieškovui 5 000 Eur grynais pinigais, pripažino, kad šios sumos perdavimas nebuvo užfiksuotas jokiais rašytiniais dokumentais, nurodė, kad šias aplinkybes gali paliudyti laidotuvėse dalyvavę giminaičiai, tačiau nenurodė šių giminaičių vardų ir pavardžių bei nesuformulavo prašymo juos kviesti liudytojais, taip pat prašė atidėti teismo posėdį, nes dėl sveikatos atsakovas negali dalyvauti teismo posėdyje (el.b., failas 1, l. 114-117). Teismas patenkino atsakovo prašymą ir paskyrė kitą teismo posėdžio datą – 2024 m. balandžio 2 d.
21. Atsakovas 2024 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė, kad šalys siekia ginčą išspręsti taikiai, kartu pateikė ieškovui siųstą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties projektą, pagal kurį ieškovui buvo siūlomas 2,2007 ha žemės sklypas (el.b., failas 1, l. 130-132). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 2 d. posėdyje nutarė atidėti teismo posėdį ir įpareigojo atsakovą iki kito teismo posėdžio pateikti prašymą dėl liudytojo apklausos ir sudarė galimybę atsakovui susirasti atstovą.
22. Teismo 2024 m. gegužės 15 d. posėdyje atsakovas prašė į teismo posėdį kviesti ieškovą ir liudytoją B. K., atsakovo motiną, kuri galės patvirtinti aplinkybę, kad per šalių močiutės laidotuves atsakovas yra grąžinęs ieškovui 8 000 Eur grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą atmetė, nes atsakovas procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodęs aplinkybių apie 8 000 Eur grąžinimą grynais pinigais, taip pat išaiškino atsakovui, kada jis turėjo procesinę pareigą nurodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį.
23. Aptartos aplinkybės paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas be motyvų atmetė atsakovo prašymą apklausti liudytojus B. K., V. ir E. B.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo 2024 m. gegužės 15 d. posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė liudytoja apklausti tik B. K.. Atsakovo atstovas nurodė, kad kitas liudytojas – V. B. – yra miręs. Tuo tarpu prašymo liudytoju apklausti E. B. minėto teismo posėdžio metu nenurodė nei atsakovas, nei jo atstovas.
24. Atsakovo atsiliepime į pareikštą ieškinį turi būti nurodomi nesutikimo su ieškiniu motyvai ir įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai (CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje (CPK 142 straipsnio 3 dalis).
25. Atitinkamai ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
26. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis).
27. Nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas laiku nevykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių apie 8 000 Eur sumos grynais pinigais grąžinimą, šiuo pagrindu ieškinio ir teismo priimto sprendimo už akių neginčijo, vėliau 2024 m. sausio 26 d. prašyme teismui nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. per savo ir ieškovo močiutės laidotuves perdavė ieškovui 5 000 Eur grynais pinigais, bet asmenų, kurie turėtų būti kviečiami liudytojais nenurodė, tokio prašymo nepareiškė. Pripažintina, kad pats atsakovas nevykdė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šalies procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo kviesti liudytoja B. K..
28. Pagal CPK 177 straipsnio 1-2 dalis šalių paaiškinimai taip pat yra įrodomoji priemonė. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis kasacinio teismo išaiškinimas gali būti taikomas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo paaiškinimams.
29. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.870-6.880 straipsniuose. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma iki 2014 m. gruodžio 31 d. viršijo 2 000 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnis). Šalys nebuvo sudariusios jokios paskolos sutarties, tačiau abi šalys pripažino, kad jas sieja būtent paskolos teisiniai santykiai, kuriuos patvirtina ieškovo bankiniais pavedimais atlikti mokėjimai ir atsakovo vekseliais prisiimti įsipareigojimai. Beveik visos ieškovo pavedimais pervestos ir atsakovo vekseliais patvirtintos sumos viršijo CK 6.871 straipsnyje nustatytas, išskyrus 2014 m. sausio 13 d. ieškovo pervestą 2 000 Lt sumą (el. b., failas 1, l. 28–30). Taigi šalys nesilaikė įstatyme įtvirtinto reikalavimo sudaryti rašytinių paskolos sutarčių. Bendra negrąžinta ir pirmosios instancijos teismo pripažinta pagrįsta paskolinta suma sudaro 11 901,62 Eur.
30. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
31. Ieškovas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir savo reikalavimus grindė rašytiniais dokumentais: išrašais iš banko sąskaitos ir atsakovo pasirašytais vekseliais. Tuo tarpu atsakovas jokių rašytinių dokumentų nepateikė, taip pat procesiniuose dokumentuose nurodydavo neišsamius, nenuoseklius paaiškinimus, jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį ir remtis liudytojų parodymais, nenurodė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais dokumentais ir pagal juos nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su faktiškai ieškovo perduotomis ir atsakovo grąžintomis paskolos sumomis.
32. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pripažino, jog 288,88 Eur skolos dalį atsakovas jam yra grąžinęs grynais pinigais, nėra aplinkybės, kad atsakovas būtų grąžinęs didesnę sumą, patvirtinimas. Taip pat ir aplinkybė, kad ieškovas dėl skolos grąžinimo į teismą kreipėsi, pasibaigus vekseliuose nurodytiems mokėjimo terminams, nepatvirtina galimo ieškovo nesąžiningumo ar aplinkybės, kad atsakovas gali būti grąžinęs didesnę skolos sumą. Ieškovas pats ieškinyje nurodė aplinkybes, dėl kurių laukė taikaus ir geranoriško paskolintų pinigų grąžinimo iš atsakovo (tikėjo atsakovo paaiškinimais apie laukiamas išmokas iš Nacionalinės žemės tarnybos, ieškomų nekilnojamojo turto pirkėjų), o 288,88 Eur grynų pinigų dalies mokėjimo ieškovas ieškiniu nereikalavo, nes 2009 m. vasario 25 d. vekselyje nurodytas atsakovo įsipareigojimas jau buvo sumažintas šia suma.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde neprašė žodinio bylos nagrinėjimo, kviečiant liudytojus B. K. ir E. B., taip pat neprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi pagal apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimas apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribų ir savo iniciatyva kviesti liudytojų.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovas pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovui priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
38. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
netenkinti atsakovo T. K. apeliacinio skundo.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.