Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, Jūratei Karčinskienei

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2018 m. kovo 16 d., apie 06.11 val., Stepono Batoro gatvėje, Vilniuje, Lietuvos Kelių policijos Specialiosios paskirties vyriausiajam patruliui J. P., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, pasiūlė 30 eurų, vėliau nuėjęs prie savo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėl sugrįžo prie tarnybinio automobilio „Audi A6“ ir iš vairuotojo pusės pro atidarytą langą įdėjo ant durų rankenos 50 eurų, t. y. dvi kupiūras po 20 eurų ir vieną 10 eurų kupiūrą, davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - Lietuvos kelių policijos Specialiosios paskirties vyriausiajam patruliui J. P. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2018 m. kovo 16 d., apie 06.11 val., Stepono Batoro gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, gailisi. Nurodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, viršijo leistiną greitį, jį sustabdė policijos pareigūnai, kadangi jis skubėjo į darbą, prašė, kad pareigūnai nerašytų protokolo, dėl ko davė pareigūnams 50 Eur kyšį. Policijos pareigūnai jį buvo įspėję, kad negalima duoti kyšio, bet jis to nepaisė ir vis tiek padavė pinigus. Po to buvo iškviesti kiti pareigūnai į įvykio vietą. Kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio, supranta, kad negerai elgėsi, ateityje daugiau niekada niekam nesiūlys kyšio, pasimokė iš savo elgesio.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad ji su kaltinamuoju A. M. gyvena jau dvidešimt metų, jis anksčiau nieko blogo nėra padaręs, net greičio nėra viršijęs, šįkart tiesiog kvailai pasielgė. Taip pat liudytoja nurodė, kad ji prašo kaltinamajam nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą, ji sutinka būti A. M. laiduotoja. Paaiškino, jog A. M. elgesį, kuomet jis pareigūnams davė kyšį, vertina itin kritiškai, mano, jog A. M. taip pasielgė dėl kvailumo. Ji su sugyventiniu artimai bendrauja ir yra įsitikinusi, kad gali paveikti A. M., jog pastarasis daugiau nepažeistų teisės aktų reikalavimų.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. kovo 16 d., apie 7.58 val., Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties vyriausiasis patrulis J. P. informavo apie tai, jog 2018 m. kovo 16 d., apie 06.01 val. sulaikytas pilietis A.M., kuris siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl viršyto greičio Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties vyriausiajam patruliui J. P. davė 50 Eur kyšį (b. l. 4).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno J. P. parodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 16 d., nuo 5.00 val. iki 17.00 val., jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., tarnybiniu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Stepono Batoro g., buvo vykdoma greičio kontrolė. Apie 6.11 val. buvo užfiksuota rankiniu greičio matuokliu TrucCAM Nr. TC000049, patikros Nr. 0466761, kad automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur leidžiamas 50 km/val. greitis, važiavo 91 km/val. greičiu. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, prie automobilio priėjo ir bendravo su vairuotoju vyriausiasis patrulis V. K. bei supažindino su prietaiso parodymais. Vairuotojas su greičio matuoklio parodymais sutiko ir paaiškino, kad labai skuba į darbą. Rašant administracinio nusižengimo protokolą (ROIK:18079656379), vairuotojas išlipęs iš savo automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, A. M., gim. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie tarnybinio automobilio priekinės dalies siūlė susitarti už 30 eurų ir prašė, kad jam nebūtų surašytas protokolas, nes jis skuba į darbą ir jam nereikia problemų. Vairuotojas kelis kartus buvo įspėtas, kad už kyšio siūlymą ir davimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. A. M. buvo pasakyta, kad už greičio viršijimą jam bus paskirta 60 eurų bauda ir reikės susimokėti banke. Vairuotojas dar kartą prašė nerašyti jam protokolo ir, nuėjęs iki savo transporto priemonės, po kelių minučių grįžo prie jų tarnybinio automobilio iš vairuotojo pusės ir pro atidarytą langą įdėjo ant durų rankenos 50 eurų. Prie tarnybinio automobilio vairuotojui paaiškino, kad už jo tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė ir tai suprato kaip policijos pareigūno papirkimą. Apie tai, kad vairuotojas bandė juos, kaip policijos pareigūnus, atliekančius tarnybines funkcijas, papirkti ir davė 50 eurų, A. M. paaiškino, kad yra sulaikomas už kyšio davimą. Dėl policijos pareigūnų papirkimo buvo nedelsiant informuotas Vilniaus apskrities VPK budėtojas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, prietaiso parodymų neginčijo, dėl pažeidimo gailėjosi (b. l. 8). Iš esmės analogiškas aplinkybes J. P. nurodė ir savo 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Iš 2018 m. kovo 16 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog policijos pareigūnas J. P. pateikė tyrimą atliekančiam tyrėjui dvi kupiūras 20 Eur (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir vieną kupiūrą 10 Eur (Nr. (duomenys neskelbtini)), minėti J. P. pateikti eurų banknotai buvo apžiūrėti ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2018 m. kovo 19 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį (2018 m. balandžio 10 d. kvitas A, serija AAC Nr. 004617) (b. l. 10-13).

Iš į bylą pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, jog A. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 16 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 91 km/h greičiu, priimtas protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo jam paskirta sumokėti 60 Eur bauda (b. l. 29).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą yra įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojo J. P. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kupiūrų apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad 2018 m. kovo 16 d. apie 06.11 val. buvo sustabdytas jo vairuotas automobilis, kadangi jis viršijo nustatytą leistiną greitį. Kadangi jis labai skubėjo į darbą, policijos pareigūnams pasiūlė „susitarti“ dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nerašant protokolo. Nors policijos pareigūnai ir įspėjo jį, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis savo sumanymo neatsisakė, ir nuėjęs prie savo automobilio, pasiėmė pinigų, kuriuos, priėjęs prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, pro atvirtą tarnybinio automobilio langą padėjo ant automobilio rankenos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. P. nurodė, kad po to, kai A. M. automobilis buvo sustabdytas už greičio viršijimą ir buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, A. M. siūlė piniginį kyšį, prašydamas nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, įspėjus jį dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą policijos pareigūnams, jis savo veiklos (kyšio davimo) nenutraukė ir bandė policijos pareigūnams paduoti 50 Eur kyšį. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ikiteisminiame tyrimui daiktų, dokumentų pateikimo protokolu perduotos dvi 20 Eur kupiūros ir viena 10 Eurų kupiūra, kurios buvo apžiūrėtos ir surašytas apžiūros protokolas. Nusikalstamos veikos motyvą patvirtina įrašas administracinių nusižengimų registre apie tai, kad A. M. atžvilgiu buvo priimtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis 2018 m. kovo 16 d., apie 6.11 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje (nustatyto greičio viršijimas).

Taigi, ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2018 m. kovo 16 d., apie 06.11 val., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą Lietuvos Kelių policijos Specialiosios paskirties vyriausiajam patruliui J. P., pasiūlė 30 eurų kyšį, vėliau nuėjęs prie savo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėl sugrįžo prie tarnybinio automobilio „Audi A6“ ir iš vairuotojo pusės pro atidarytą langą įdėjo ant durų rankenos 50 eurų, t. y. dvi kupiūras po 20 eurų ir vieną 10 eurų kupiūrą, ir taip davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - Lietuvos kelių policijos Specialiosios paskirties vyriausiajam patruliui J. P. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2018 m. kovo 16 d., apie 06.11 val., Stepono Batoro gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą sudėtį, t. y. kyšio davimą valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant savo įgaliojimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu pareikštas prašymas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sugyventinę R. R..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 4 dalį laikytinas apysunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo sugyventinės – R. R. – prašymas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka būti savo sugyventinio A. M. laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 28, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. M. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, baudą, paskirtą už 2018 m. kovo 16 d. padarytą administracinį nusižengimą bylos nagrinėjimo metu jau yra sumokėjęs (b. l. 70), kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką ir daryti priešingas teisei veikas, kaltinamasis yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teismo posėdyje A. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, vertina jį itin kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sugyventinė – R. R.. Minėtas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad jos santykiai su sugyventiniu yra artimi, draugiški, todėl ji yra įsitikinusi, kad galės daryti savo sugyventiniui teigiamą įtaką, jog kaltinamasis A. M. daugiau nenusikalstų ir nepažeistų įstatymų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. R. R. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. R. R. administracine tvarka nebausta, neteista. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog R. R. asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo sugyventinė, kuri artimai bendrauja su savo sugyventiniu, gali daryti A. M. teigimą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. M. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant minimalią – 5 MGL įmoką.

Kiti klausimai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigines lėšas – dvi 20 eurų nominalo kupiūras, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir vieną 10 eurų nominalo kupiūra, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 19 d. nutarimu perduota saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyriui (b. l. 12), 2018 m. balandžio 10 d. Kvitas A serija AAC, Nr. 004617 (b. l. 13), konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos dalyką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigines lėšas – dvi 20 eurų nominalo kupiūras, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir vieną 10 eurų nominalo kupiūra, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 19 d. nutarimu perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyriui, 2018 m. balandžio 10 d. Kvitas A serija AAC, Nr. 004617, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui konfiskuoti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.