- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-1210-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05842-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Skolininkas
- J. M.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arovana service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (antstolio) Dariaus Blizniko pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys: skolininkė J. M., išieškotojas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arovana service“, atstovaujamas administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (antstolis) Darius Bliznikas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skolininkei J. M. skirti baudą išieškotojo BUAB „Audata“ naudai už sprendimo nevykdymą.
Nurodė, jog, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. civilinėje byloje Nr. B2-2104-275/2013 dėl J. M. įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties gavimo dienos perduoti BUAB „Arovana service“ administratoriui UAB „Audata“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, 2013 m. gegužės 23 d. išsiuntė skolininkei raginimą vykdyti sprendimą ir kitus dokumentus, tačiau skolininkė įpareigojimų neįvykdė. Antstolis 2015 m. vasario 18 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. B2-2104-275/2013 dėl J. M. įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, ir visus dokumentus. Vykdomajame rašte nurodyti įpareigojimai nėra vykdomi, todėl antstolis prašė skirti baudą, remdamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi.
Baudos skyrimo klausimai, kai neįvykdoma prievolė perduoti įmonės turtą ir dokumentus, nagrinėjami vadovaujantis ĮBĮ, kuris nagrinėjamu atveju yra specialusis, 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, ir tokį klausimą nagrinėja bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagal administratoriaus, gavusio antstolio aktą dėl sprendimo neįvykdymo, prašymą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-885-160/2013).
Pažymėjo, kad CPK 771 straipsnio nuostatos taikomos sprendimams, įpareigojantiems atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusiems su turto ar lėšų perdavimu. Nagrinėjamu atveju 2015 m. vasario 18 d. akte apie sprendimo neįvykdymą antstolis nurodė, kad J. M. nėra perdavusi įmonės turto pagal balansą ir dokumentų. Kaip matyti iš pareiškimo dėl baudos skyrimo antstolis, remdamasis CPK 771 str. 5 d., prašo skirti baudą už turto neperdavimą, kas nepatenka į CPK 771 str. taikymo sritį.
Šalies argumentai
Antstolis pareiškimu prašo baudą skirti išieškotojo UAB „Audata“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Audata“ yra BUAB „Arovana service“ bankroto administratorius, t.y. atstovas, jis negali būti laikomas išieškotoju CPK 771 str. 5 d. prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nurodytų priežasčių antstolio prašymą, paduotą apylinkės teismui, atsisakyta priimti, išaiškinant, kad su prašymu skirti baudą įmonės valdymo organui į bankroto bylą nagrinėjantį teismą turi kreiptis įmonės bankroto administratorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu išieškotojas BUAB „Arovana service“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Audata“, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skirti J. M. baudą už sprendimo nevykdymą.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: ĮBĮ nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei bendrovės administracijos vadovas per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto, dokumentų (CPK 1 str.). Taip teismo nutartis yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu CPK nustatyta tvarka, todėl atitinkamai ir bauda yra skiriama CPK 585 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašant antstoliui (CPK 587 str. 1 p.). Šios priverstinio vykdymo procedūros laikytinos alternatyviomis ir konkuruoja tarpusavyje, t. y. administratorius turi teisę pats pasirinkti kokiu būdu operatyviau, ekonomiškiau ir efektyviau įvykdyti teismo nutartį - kreiptis į antstolį su vykdomuoju raštu ar tiesiogiai į teismą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimų nevykdymą. Priklausomai nuo to, yra taikoma CPK 585 straipsnio 2 dalyje ar ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta sankcija (bauda) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-625/2012). Taigi bankroto administratorius turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu įvykdyti teismo nutartį, todėl teismo išaiškinimas bankroto administratoriui kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad J. M. nėra nei įmonės vadovė, nei valdymo organas, todėl bankroto administratorius, neturėdamas galimybės kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. pagrindu, kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, ko pasėkoje antstolis pagrįstai pateikė pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo J. M.. Nepaisant to, jog antstolis kreipėsi į teismą prašydamas skirti baudą J. M. remiantis CPK 771 str. 5 d., teismas turėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą, o prašyti antstolį jį patikslinti nurodant, jog prašoma skirti baudą remiantis CPK 585 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas (antstolis) Darius Bliznikas su juo sutinka, prašydamas atskirąjį skundą patenkinti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-41668-608/2013, skolininkei J. M. už Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. B2-2104-275/2013 nevykdymą paskyrė 460 Lt baudą CPK 771 str. 5 d. pagrindu. Todėl toks skirtingas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisės normų taikymas toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0035/13/00635 dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą yra neteisėtas. Be to, yra suformuota ir atitinkama teismų praktika, kurios nesilaikė pirmosios instancijos teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-818-541/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-771-567/2013). Iš Juridinių asmenų registro centro išrašo matyti, kad J. M. nėra nei akcininkė, nei įmonės direktorė, t.y. nėra įmonės valdymo organo narys, todėl nėra aišku, kodėl šiuo atveju reikia vadovautis ir taikyti ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.
Skolininkė J. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, iš esmės motyvavo tuo, kad baudos skyrimo klausimai, susiję su neįvykdyta prievole perduoti įmonės turtą ir dokumentus, nagrinėjami remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, todėl konstatavo, kad su prašymu skirti įmonės valdymo organui baudą už tokios prievolės nevykdymą administratorius turi kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Iš tiesų, specialusis įstatymas, o konkrečiai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 dalis numato įmonės valdymo organų (neribotos atsakomybės juridinio asmens atveju – savininko) prievolę ir atsakomybę už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, tačiau šiai bylai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nėra aktualus ir netaikytinas, nes J. M. nėra ir nebuvo išieškotojo BUAB „Arovana service“ valdymo organu (direktore). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiga J. M. perduoti administratoriui BUAB „Arovana service“ dokumentus ir turtą buvo nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi, kurios pagrindu buvo išduotas ir šiuo metu antstolio Dariaus Blizniko vykdomas 2014 m. liepos 24 d. vykdomasis dokumentas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nenustatyta, kad BUAB „Arovana service“ bankroto byloje Nr. B2-2561-275/2015 buvo paskirta bauda ar bent kreiptasi į teismą dėl baudos J. M. paskyrimo už Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Taigi, esant aplinkybėms, jog teismo nutartis perduoti administratoriui dokumentus ir turtą nėra vykdoma ir iki šiol įvykdyta, antstolis turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl baudos J. M. paskyrimo, o pirmosios instancijos teismas spręsti šio pareiškimo pagrįstumo klausimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi J. M. jau buvo paskirta bauda už Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. išduoto vykdomojo dokumento nevykdymą, tačiau ta pačia nutartimi jai buvo nustatytas naujas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos vykdomajam dokumentui įvykdyti. Nustačius, kad asmuo (J. M.) ir toliau ignoruoja privalomus nurodymus, nedraudžiama iš naujo kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos paskyrimo, o teismui šio prašymo nagrinėti.
Skundžiamoje teismo nutartyje buvo nurodyta ir tai, kad antstolis (pareiškėjas) nurodė netinkamą pareiškimo skirti baudą teisinį pagrindą (CPK 771 str. 5 d.) bei išieškotoją, kurio naudai skirtina bauda, tačiau aplinkybės dėl netinkamų procesinių normų nurodymo ar kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis nepriimti pareiškimo. Pareiškėjas neturi pareigos procesiniame dokumentu nurodyti teisinį reikalavimo pagrindą (CPK 111 str. 2 p.), nes teismo pareiga nuspręsti, koks įstatymas (teisės norma) konkrečiu atveju turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu pareiškimo netikslumai šalintini CPK 115 straipsnio tvarka.
Remiantis išdėstytu, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Priimta nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti pareiškimo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti antstolio Dariaus Blizniko pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.