- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-771-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Skolininkas
- L. L., R. L.
- Kreditorius
- Lietuvos bankas
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-818-541/2013 pagal antstolės J. B. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo skolininkei, išieškotojas Lietuvos bankas, skolininkai L. L., R. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Antstolė J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkei L. L. baudą už delsimą įvykdyti teismo sprendimą, išieškotojo Lietuvos banko naudai. Nurodė, kad antstolė J. B. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-28 vykdomąjį dokumentą dėl R. L. ir L. L. įpareigojimo per 30 dienų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją Lietuvos banko naudai. Antstolė pareikalavo L. L. vykdyti vykdomojo dokumento dalyką, tačiau pastaroji parnešimu antstolei nurodė, kad sprendimo įvykdyti negali dėl savo finansinės padėties (LR CPK 771 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. L., R. L., Lietuvos bankas atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-17 nutartimi nutarė patenkinti antstolės J. B. pareiškimą; paskirti skolininkei L. L. už Kauno apygardos teismo 2012-04-27 sprendimo neįvykdymą baudą – po 10 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2012-10-17 iki teismo sprendimo įvykdymo, išieškotojo Lietuvos banko naudai. Teismas nustatė, kad antstolė J. B. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-501-528/2010 dėl R. L. ir L. L. įpareigojimo per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją (v.b.l. 13, 16). Antstolė 2012-09-17 patvarkymu Nr. 7137 paragino R. L. ir L. L. įvykdyti vykdomąjį dokumentą (v.b.l. 16). L. L. 2012-10-01 raštu atsakius, kad ji neturi piniginių lėšų įvykdyti sprendimą, o, neturint pakankamai piniginių lėšų, skelbti oficialų siūlymą draudžia ir teisės normos, reglamentuojančios privalomo oficialaus siūlymo skelbimą, ji neturi galimybės vykdyti vykdomojo rašto dalyko (v.b.l. 19). Antstolė 2012-10-16 aktu konstatavo teismo sprendimo nevykdymo faktą (v.b.l. 20). Antstolė 2012-10-18 prašymu kreipėsi į teismą skirti L. L. baudą už teismo sprendimo nevykdymą (v.b.l. 21). Teismas taip pat nustatė, kad skolininkė L. L. dirba UAB „Rentija“, kurioje gauna 364 Lt darbo užmokestį (b.l. 44-45, 46-47), taip pat gauna apie 989,86 Lt senatvės pensiją (b.l. 40-41, 42-43), jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 2 kambarių butas, esantis Pakraščio g. 22-19, Kauno mieste, 2 kambarių butas, esantis Pašilės g. 48-18, Kauno mieste, sodo namelis su kiemo statiniais ir 0,05546 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-35). Teismas nurodė, jog teismo sprendimo, kaip baigiamojo procesinio dokumento priėmimas byloje ne visais atvejais reiškia civilinio proceso pabaigą, todėl tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina sprendimą įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, jis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal minėtos CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 str. nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, antstolis surašo aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2012-04-27 sprendimas, kuriuo R. L. ir L. L. įpareigoti per 30 dienų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją Lietuvos banko naudai yra nevykdomas, taip pat nevykdomas antstolės patvarkymas įvykdyti sprendimą, skolininkė sprendimo nevykdymo fakto neneigia, AB „Linas“ akcijos nėra supirktos. Minėtas teismo sprendimas yra nepakeistas ir įsiteisėjęs, jo vykdymas nėra sustabdytas, todėl sprendimas privalo būti vykdomas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, todėl jokiomis aplinkybėmis, taip pat skolininkės finansine padėtimi, negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos. Teismas konstatavo, jog dėl nurodytų aplinkybių, patvirtinančių teismo sprendimo nevykdymo faktą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog skolininkė teismo sprendimą nevykdo sąmoningai, pažeisdama išieškotojo teises ir teisėtus interesus, yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti antstolės J. B. pareiškimą ir skirti L. L. baudą už kiekvieną uždelstą sprendimą įvykdyti dieną išieškotojo Lietuvos banko naudai (CPK 771 str. 5 d.). Nustatant baudos dydį teismas atkreipė dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą, todėl atsižvelgiant į skolininkės turtinę padėtį, skolininkei skirta 10 Lt dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Teismas išaiškino, jog paskirta L. L. bauda yra skaičiuotina nuo kitos dienos po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto 2012-10-16 surašymo dienos. Teismas pažymėjo, kad baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti Kauno apygardos teismo 2012-04-27 sprendime nurodytus veiksmus bei vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 771 str. 6 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkė L. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutartį ir priimti naują - antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR CPK 771 str. Remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo precendentai turi ne tik vertikalią galią, kai žemesnės instancijos teismas yra saistomi aukštesnės instancijos teismų priimtų sprendimų analogiškose bylose, bet ir horizontalią, kuri reiškia, kad teismui analogiškose bylose yra privalomi ir paties teismo jau anksčiau priimtuose ir įsiteisėjusiuose sprendimuose bei nutartyse pateikti teisės normų aiškinimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo atsižvelgti į Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 pateiktą išaiškinimą, kad būtina nustatyti skolininko galimybę vykdyti prievoles savo kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinio proceso principas išlygų nenumato, todėl jokiomis aplinkybėmis, taip pat skolininkės finansine padėtimi, negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino bylos faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, siekiant nustatyti, ar skolininkė turėjo realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą bei priežastis, dėl kurių skolininkė nevykdė teismo sprendimo. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, o būtent, skolininkės finansinę padėtį, kadangi L. L. turtinė padėtis buvo blogesnė nei teismas ją nustatė, skiriant baudą. Teismas nepagrįstai nesiejo skolininko turto sudėties ir sprendimo įvykdymo būdo. LR Vertybinių popierių įstatymo 33 str. 5 d. imperatyviai nurodoma, kad privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais, tuo tarpu nevykdomo teismo sprendimo esmė yra pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias AB „Linas“ akcijas už 0,78 Lt kainą. Skolininkės turtas yra nekilnojamojo turto formos. Net realizavus skolininkės turtą, jo akivaizdžiai neužtektų įvykdyti teismo sprendimą. Teismas neatsižvelgė į LR Vertybinių popierių įstatymo 30 str. 1 d. 6 p., kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas, imperatyviai draudžiantis skelbti oficialų pasiūlymą, kai jis neturi pakankamai lėšų atsiskaityti (LR Vertybinių popierių įstatymo 30 str. 1 d. 6 p., 33 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad skolininkės L. L. turtinė padėtis nėra apribojama vien gaunama senatvės pensija. VĮ Registrų centas duomenimis skolininkei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris gali būti realizuojamas, siekiant tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirta bauda per griežta ir neatitinka proporcingumo principui (LR CPK 585 str. 2 d.).
Antstolė J. B. ir suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Vykdomosios bylos Nr. 18-1077/2012 duomenimis Kauno apygardos teismas 2012-04-27 nutartimi nutarė įpareigoti per 30 dienų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją. Antstolė J. B. 2012-09-17 patvarkymu Nr. 0018/12/01077 priėmė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-501-528/2010 vykdyti (v.b.l. 16). 2012-09-17 antstolė J. B. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo, kuriuo informavo skolininkę L. L., jog jeigu pasiūlymas nepateiktas, vadovaujantis LR CPK 771 str. 5 d., teismas gali skirti iki 1000 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną, išieškotojo naudai. Minėtas patvarkymas skolininkei L. L. įteiktas 2012-09-18 (v.b.l. 17).
Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.).
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantės atskirajame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 pagal antstolės J. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys Lietuvos bankas, R. L. ir L. L., dėl to paties vykdomojo dokumento, t.y. Kauno apygardos teismo 2012-04-27 sprendimo neįvykdymo, antstolė J. B. kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui R. L., tačiau skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Minėtoje civilinėje byloje teismas nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2012-02-15 nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą R. L. individualiai įmonei, o 2012-09-24 nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą 2012-2015 metams, todėl pagal LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 konstatavo, jog kad antstolė neturėjo teisės reikalauti R. L. vykdyti vykdomojo dokumento dalyką, o už jo nevykdymą reikalauti skirti baudą. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinės pareigos vadovautis civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 padarytomis išvadomis, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 str. 5 d.), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 str. 5 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Teismas kiekvienu atveju iš naujo patikrina, ar antstolis įstatymų nuostatas šiame vykdymo procese taikė ir aiškino pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją, bei tai, ar skolininkas dar nėra įvykdęs teismo sprendimu jam paskirtų įpareigojimų, t. y. ar tęstinio pobūdžio įpareigojimo nevykdymas nėra pasibaigęs.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nevertino bylos faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, siekiant nustatyti, ar skolininkė turėjo realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą bei priežastis, dėl kurių skolininkė nevykdė teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus dėl skolininkės L. L. turtinės padėties, konstatuodamas, jog skolininkė L. L. dirba UAB „Rentija“, kurioje gauna 364 Lt darbo užmokestį (b.l. 44-45, 46-47), taip pat gauna apie 989,86 Lt senatvės pensiją (b.l. 40-41, 42-43), jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 2 kambarių butas, esantis Pakraščio g. 22-19, Kauno mieste, 2 kambarių butas, esantis Pašilės g. 48-18, Kauno mieste, sodo namelis su kiemo statiniais ir 0,05546 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-35). Pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad skolininkė, motyvuodama sprendimo nevykdymo priežastį, nurodė, jog neturi pakankamai lėšų sprendimo vykdymui, bet nepateikė įrodymų, kad ji neturi piniginių lėšų bankuose ir kredito įstaigose, todėl darytina išvada, kad apeliantė nėra suinteresuota operatyviu įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nesiejo skolininko turto sudėties ir sprendimo įvykdymo būdo, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jai priklausančio turto vertės nepakaktų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 str. 2 d. dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti antstolės J. B. pareiškimą ir skirti L. L. baudą už kiekvieną uždelstą sprendimą įvykdyti dieną išieškotojo Lietuvos banko naudai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu, nustatė minimalų baudos dydį, t.y. 10 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolio pareiškimu skirti baudą, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias visų asmenų pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (CPK 18 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, tinkamai parinko baudos dydį - po 10 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2012-10-17 iki teismo sprendimo įvykdymo, nes šiuo atveju paskirtos baudos dydis yra proporcingas, atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį ar baudą panaikinti. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturinčių teisinės reikšmės baudos skyrimui LR CPK 771 str. 5 d. pagrindu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 18 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 585 str., 771 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą.