- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-463-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00014-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „LVS Intergroup“
- Atsakovas
- L. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „LVS Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-691-356/2019 pagal ieškovės UAB „LVS Intergroup“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „LVS Intergroup“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės L. M. 300 Eur skolą, 206,79 Eur paskolos kainą, 27,01 Eur pelno palūkanas, 27,23 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017-12-18 tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei L. M. pervedė 300 Eur, o atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį bei sumokėti 293,76 Eur vartojimo kredito kainą. Teigė, kad atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, nustatytu grafiku įmokų nemokėjo, todėl 2019-01-04 mokėjimo grafikas buvo atšauktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2019-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės UAB „LSV Intergroup“ naudai iš atsakovės L. M. priteisė 300 Eur skolą, 206,79 Eur paskolos kainą, 27,01 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 533,80 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019-01-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,25 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Nustatė, kad šalys 2017-12-18 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis) pagrindu susitarė dėl 300 Eur paskolos atsakovei 720 dienų laikotarpiui suteikimo, bendros vartojimo kredito kainos – 293,76 Eur (taikoma 24,48 Eur nuolaida) mokėjimo ir bendros mokėtinos sumos – 569,28 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu grafiku įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2019-01-04 atšaukė mokėjimo grafiką.
5. Teismas konstatavo, jog atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes paskolos suma nėra grąžinta (CK 6.873 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti 300 Eur skolą, 206,79 Eur paskolos kainą, kurią sudaro 167,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir 38,94 Eur administravimo mokestis (CK 6.222 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.2. punktas, Sutarties Specialiosios sąlygos).
6. Sprendė, kad byloje yra nustatytos visas keturios sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, nuostoliai) atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nurodė, jog vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskaičiavo mokėti 27,23 Eur delspinigių už 180 dienų, skaičiuojant nuo 2018-01-20, taikant numatytą 0,05 proc. dydžio normą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta 2019-01-04 lentelė leidžia daryti išvadą, jog 27,23 Eur delspinigiai yra paskaičiuoti ne už 180 dienų laikotarpį nuo 2018-01-20, o už 351 dieną, atitinkamai nuo nesumokėtų sumų.
8. Nurodė, kad ieškovė taip pat reikalauja priteisti 27,01 Eur palūkanų, kurios atlieka ne mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją – jomis kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Sprendė, kad tiek kompensuojamosios palūkanos, tiek netesybos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, todėl jos yra skolininko atsakomybės forma ir jų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad ieškovė netesybas (27,23 Eur) ir palūkanas (27,01 Eur), kurios yra laikomos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, yra paskaičiavusi už tą patį laikotarpį, nors prašė delspinigius priteisti tik už 180 dienų, bet jų sumą nurodė esant 27,23 Eur. Konstatavo, jog, atsižvelgiant į ieškovės poziciją dėl delspinigių paskaičiavimo laikotarpio – 180 dienų, iš atsakovės priteistina didesnė suma minimaliems nuostoliams atlyginti – 27,01 Eur palūkanų. Kitoje dalyje reikalavimą atmetė, nes realiai patirti nuostoliai nebuvo įrodinėjami (CK 6.258 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
9. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės L. M. ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 533,80 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o iš dalies tenkinant ieškinį ir 14,25 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „LVS Intergroup“ prašo sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovės 27,23 Eur delspinigių ir visas bylinėjimosi išlaidas.
11. Nesutinka su teismo išvada, kad palūkanų ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Pažymi, kad netesybų ir palūkanų institutai nėra tapatūs. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2. punkte kalbama apie palūkanas, t. y., palūkanas kaip mokestį už pinigų skolinimąsi, teismų praktikoje vadinamas pelno palūkanomis. Pagal teismų praktiką, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos - jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t.y., pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį.
12. Teigia, kad šalys 2017-12-18 laisva valia sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė dėl Sutarties sąlygų, kurių bendrųjų sąlygų 7.1 ir 7.2 punktai įtvirtinta ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių ir palūkanų.
13. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė L. M. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „LVS Intergroup“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliaciniu skundu yra skundžiama sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „LVS Intergroup“ reikalavimą dėl 27,23 Eur delspinigių priteisimo. Sprendimo dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, minėtoje sprendimo dalyje nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, nepasisako.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „LVS Intergroup“ prašomi priteisti 27,23 Eur dydžio delspinigiai yra paskaičiuoti ne už 180 dienų, kaip, kad nurodyta ieškinyje, o už laikotarpį nuo 2018-01-20 iki 2019-01-04 (įsiskolinimų lentelės parengimo diena), t.y., pradedant 351 dienos terminu ir toliau, mažėjant dienų skaičiui, atitinkamai nuo nesumokėtų sumų. Be to, atsižvelgęs į tai, jog kartu ieškiniu prašomos priteisti 27,01 Eur palūkanos savo esme yra kompensuojamosios, o ne pelno palūkanos, iš atsakovė priteisė didesnę sumą minimaliems nuostoliams atlyginti – 27,01 Eur palūkanas, o reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
17. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai nustatė prašomų priteisti palūkanų pobūdį, t.y., nepagrįstai jas laikė kompensuojamosiomis palūkanomis, nes prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas pagal Sutarties 7.2 punktą, bet ne netesybas. Nurodė, kad atsižvelgiant į šalių susitarimu sudarytos sutarties nuostatas, ieškovė, be pagrindinės skolos, turi teisę reikalauti iš atsakovės L. M. delspinigių ir palūkanų.
18. Pažymėtina, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių 2017-12-18 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 7.2 punktas numatė, jog kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad Sutarties 7.1 punktas numato, jog kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, kredito davėjas turi teisę reikalauti mokėti 0,05% dydžio delspinigius nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį. Šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų 13 punktas numatė sankcijas, taikomas kredito gavėjui už kredito mokėjimo termino praleidimą, t.y., kredito kainos anuliavimas bei atstatymas iki standartinio dydžio, atitinkamai padidinant ir vartojimo kredito metinę palūkanų normą (13.1 punktas) bei pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių dydis lygus šiose specialiosiose Sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai, skaičiavimas nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką (13.2 punktas).
20. Atsižvelgęs į minėtų Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 ir 7.2 punktų ir specialiųjų sąlygų 13.2 punkto formuluotes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors ieškiniu prašomas priteisti palūkanas UAB „LVS Intergroup“ ir įvardija kaip pelno palūkanas, tačiau akivaizdu, kad tiek apeliaciniu skundu prašomų priteisti delspinigių, tiek palūkanų funkcija yra tokia pati, t.y., kompensuoti apeliantės dėl prievolių nevykdymo patiriamus nuostolius, nes palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti tik pažeidus šalių sutartus mokėjimo grafikus, atlieka kompensuojamąją funkciją, tuo tarpu pelno palūkanos, kaip mokestis už naudojimąsi kredito davėjo pinigais yra įtrauktos į bendrą vartojimo kredito kainą (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad priteistos 27,01 Eur palūkanos yra mokamos ne už naudojimąsi pinigais, o skirtos kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kadangi analogišką funkciją atlieką ir apeliantės skundu prašomi priteisti 27,23 Eur delspinigiai, abiejų nurodytų sumų priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei bei pažeistų protingumo ir teisingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tik vieną iš pirmiau minėtų sumų.
21. Kaip minėta, teismas sprendė, kad 27,23 Eur dydžio delspinigiai, nepaisant apeliantės teiginių, yra paskaičiuoti už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, kas reiškia, jog skaičiuojant juos už 180 dienų susidariusi delspinigių suma būtų mažesnė nei priteistos 27,01 Eur palūkanos, nes jos paskaičiuotos už analogišką laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutikti neturi pagrindo, nes, nors apeliantė ir tvirtina, kad delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų, tačiau pateiktos įsiskolinimų lentelės duomenys šios išvados nepatvirtina.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš dalies tenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė tik dalį UAB „LVS Intergroup“ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t.y., proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
24. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas nei, kad darė pirmosios instancijos teismas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nėra pagrindo.
25. Atmetus apeliacinį skundą, UAB „LVS Intergroup“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.