Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. S., VSDF Klaipėdos skyrius, G. V., G. K., V. V., M. M., I. K., A. Š., R. S., N. D., I. L., L. D., R. K., V. V., D. S., UAB „General Financing“, UAB „Sergel“, antstolė R. V., DNSB „Versmė“, „Bigbank“ AS bankas, K. K., H. D., UAB „Bitė Lietuva“, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, antstolė V. D., A. B. Š., R. N., J. N., antstolė L. N., antstolė M. B., UAB „Autorika“, Klaipėdos VPK Kelių policijos biuras, V. M., antstolis G. J., antstolė L. P., UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolė A. R. Ž., „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius, AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, kadangi pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens būklę, numatytą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, kai asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų ir bankroto administratore paskirti L. B.. Nurodė, kad pareiškimo pateikimo dienai jo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 387 634,86 Eur. Taip pat nurodė, kad 2003 m. gruodžio 30 d. įsteigė įmonę, kuriai 2010 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Teismo sprendimu patvirtintas galutinis įmonei pareikštų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašas 374 144,22 Eur sumai. 2003 m. birželio 19 d. R. S. kartu su sutuoktine A. S. sudarė paskolos sutartį su AB „Nord“ banku, pagal kurią bankas suteikė 24 762,51 Eur paskolą būsto įsigijimui, įgytas butas parduotas iš varžytynių, o gauti pinigai skirti po R. S. įmonės bankroto kilusių kreditorinių reikalavimų tenkinimui. 2005 m. balandžio 1 d. pareiškėjas R. S. kartu su sutuoktine sudarė paskolos sutartį su V. V. pagal kurią V. V. suteikė R. S. 30 989,34 Eur (107 000,00 Lt) paskolą nekilnojamajam turtui – žemės sklypui pirkti, kuriame su sutuoktine ketino vykdyti gyvenamosios paskirties sklypų formavimą ir jų pardavimą, paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas įgytas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Minėtas žemės sklypas buvo realizuotas ir pinigai panaudoti skolinių įsipareigojimų dengimui. 2007 m. sausio 9 d. tuo pačiu tikslu – įsigyti žemės sklypą ir pakeitus jo paskirtį suformuoti naujus sklypus ir juos parduoti, su banku AB „Hanza“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią žemės sklypo pirkimui ir planuojamų darbų atlikimui bankas suteikė 121 640,00 Eur kreditą. Už gautas lėšas buvo įsigytas 3,00 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris vykdymo proceso metu parduotas iš varžytynių, gautos lėšos panaudotos skolinių įsipareigojimų dengimui. 2007 m. sausio 9 d. AB „Hanza“ bankas pareiškėjui taip pat suteikė 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) kreditą gyvenamojo būsto gerinimui. Nurodė, kad santuokos metu taip pat buvo įgytas lengvasis automobilis, kuris realizuotas ir už jį gauti pinigai skirti skolinių įsipareigojimų dengimui. 2008-2009 m. prasidėjus finansų krizei žymiai sumažėjo šeimos pajamos, be to, itin stipriai krito nekilnojamojo turto kainos, dėl ko prievoles bankams vykdyti tapo sudėtinga. Dėl lėšų trūkumo, nekilnojamojo turto paklausos sumažėjimo nepavyko įgyvendinti aukščiau minėto planuoto projekto. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. 2-896-253/2015 patvirtinta pareiškėjų buvusių sutuoktinių R. S. ir A. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atitinkamai nustatyti prievolių kreditoriams pobūdis ir jų vykdymas. Skolininkų pareiškėjas neturi. Teigė, kad dirba pagal individualios veiklos verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlieka specialiuosius statybos darbus, vidutiniškai gauna apie 400,00 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Taip pat siekia susirasti geriau apmokamą darbą tiek Lietuvoje tiek užsienyje, turtas – žemės sklypai, transporto priemonė, butas parduoti iš varžytynių, kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Reikalingos lėšos pragyvenimui sudaro 450,00 Eur kas mėnesį pragyvenimo išlaidų, nurodo, jog dalį šių pinigų skiria dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymui (kiekvienai po 101,37 Eur per mėnesį).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi iškėlė pareiškėjui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjo R. S. bankroto administratore L. B.. Nustatė 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 300 Eur bendrą sumą (įskaičius mokesčius), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. S. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 450,00 Eur lėšų sumą per mėnesį, reikalingą R. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, jo skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA – pareiškėjas yra nemokus. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sudaręs kredito sutartis siekdamas padidinti savo nemokumą, taip pat byloje nėra duomenų, kad sudarydamas kredito sutartis pareiškėjas turėjo sąžiningumui prieštaraujančių tikslų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos. Aplinkybės, kokiu būdu pareiškėjas sieks atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, vertintinos sprendžiant pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutartį pareiškėjui R. S. iškelti bankroto bylą panaikinti ir atsisakyti pareiškėjui R. S. iškelti bankroto bylą.Nurodo, kad iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas R. S. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Turimais duomenimis pareiškėjas R. S. gyvena ir dirba(duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas ir yra finansiškai pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė pateikė teismui duomenis, jog R. S. pajamų(duomenys neskelbtini). Mano, jog paminėtos aplinkybės paneigia nutarties pareiškėjo R. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas iškelti bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.Nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas įsteigė individualią įmonę, kuriai 2010 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Teismo sprendimu patvirtintas galutinis įmonei pareikštų ir nepatenkintų kreditinių reikalavimų sąrašas 374 144,22 Eur sumai. 2003 m. birželio 19 d. su AB „Nord“ bankas pareiškėjui ir jo sutuoktinei suteikė 24 762,51 Eur paskolą būsto įsigijimui, kuris priverstinio skolos išieškojimo metu parduotas iš varžytynių. 2005 m. balandžio 1 d. pareiškėjas R. S. kartu su sutuoktine sudarė paskolos sutartį su fiziniu asmeniu V. V. pagal kurią V. V. suteikė R. S. 30 989,34 Eur (107 000,00 Lt) paskolą nekilnojamajam turtui – žemės sklypui pirkti, kuriame pareiškėjas su sutuoktine ketino vykdyti gyvenamosios paskirties sklypų formavimą ir jų pardavimą, paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas įgytas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 9 d. tuo pačiu tikslu – įsigyti žemės sklypą ir pakeitus jo paskirtį suformuoti naujus sklypus ir juos parduoti, su banku AB „Hanza“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią žemės sklypo pirkimui ir planuojamų darbų atlikimui bankas suteikė 121 640,00 Eur kreditą. Už gautas lėšas buvo įsigytas 3,00 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), minėti sklypai realizuoti, vykdant priverstinį skolų išieškojimą. 2007 m. sausio 9 d. AB „Hanza“ bankas pareiškėjui taip pat suteikė 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) paskolą gyvenamojo būsto gerinimui. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai kilo ne tik iš sudarytų paskolos sutarčių su kredito įstaigomis, pareiškėjui kreditorinius reikalavimus yra pareiškę ir 19 fizinių asmenų, su kuriais pareiškėjas sudarė paskolų sutartis, siekdamas gauti lėšų iš kurių būtų mokamos įmokos kreditoriams, siekiant laiku atlikti mėnesinius mokėjimus, kad būtų išvengta delspinigių ir palūkanų skaičiavimo už pradelstus terminus mokėti įmokas. Likusius skolinius įsipareigojimus sudaro įsiskolinimai už komunalines paslaugas, nesumokėti mokesčiai, nepadengtos vykdymo išlaidos už antstolių atliktus priverstinio skolų išieškojimo veiksmus. Pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų bendra suma yra 387 634,86 Eur. Pradelstų įsipareigojimų dalis – 168 594,93 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-896-253/2015, nutraukiant pareiškėjų A. S. ir R. S. santuoką, šios prievolės buvo pripažintos A. S. ir R. S. solidariosiomis prievolėmis. Likę kreditoriniai įsipareigojimai – 219 039,93 Eur minėtu teismo sprendimu pripažinti asmeninėmis R. S. prievolėmis. Pareiškėjas nuosavybės teise neturi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Skolininkų pareiškėjas taip pat neturi. Nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2016-08-04 išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlieka statybos, stogo klojimo darbus, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra nuo 400 Eur per mėnesį. Darbo užmokestis nuolat kinta, priklausomai nuo gaunamų užsakymų. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui skiria apie 202,74 Eur per mėnesį. Esant išdėstytų aplinkybių visumai matyti, jog pareiškėjas gaudamas nedideles pajamas, neturi pakankami lėšų padengti susidariusius skolinius įsipareigojimus, o šių įsipareigojimų suma didesnė nei 7 500 Eur.Apeliantė argumentuoja, kad pareiškėjas R. S. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nes turimais duomenimis, pareiškėjas R. S. gyvena ir dirba(duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas ir yra finansiškai pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas fiziniam asmeniui kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Nors apeliantė nurodo, kad pareiškėjas R. S. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas ir yra finansiškai pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė pareiškėjui bylą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gauna papildomų pajamų, suponuoja išvadą, kad iš šių pajamų galės būti tenkinami kreditorių reikalavimai didesne apimtimi. Taip pat kreditoriai turės galimybę į gaunamų pajamų dydį atkreipti dėmesį pareiškėjui pateikus mokumo atkūrimo planą. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais, tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.