Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis (registruotas užimtumo tarnyboje), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2011-03-21 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 straipsnio 2 dalį- areštu 3 paroms;

2) 2018-06-04 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straispnio 2 dalį, 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį-laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2018-07-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 8 mėn.;

4) 2019-01-24 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį -terminuotu laisvės atėmimu 7 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. 7,8,10 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis nuo narkomanijos bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 3 mėn., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 15.30 val., būdamas žūklės prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą- meškerę SP SG Parabellum CC 2.89 m. 10-34 g 2 sec, šiais savo veiksmais padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180 eurų turtinę žalą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, esantys kompaktiniame diske. Vaizdo įrašai apžiūrimi programa „VLC Media Player“. Vaizdo įrašuose matomas šviesus paros metas. Atsidarius vaizdo įrašą Nr.1 pavadinimu “kameros_Camera3_kameros_20191116150318_20191116151139_378212“, kuris trunka nuo 15:03:18 iki 15:11:39, matosi per langą esantis vaizdas iš žūklės reikmenų parduotuvės patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Per parduotuvės langą matosi kelias, esantis (duomenys neskelbtini) g., kairėje pusėje esančio pastato kiemą, dešiniau, už tvoros – kita teritorija, kurioje vyksta statybos, išlieti pastato pamatai. Dar toliau, už minėtos teritorijos, kurioje vyksta statybos, matosi daug gyvenamųjų namų. Dešiniame vaizdo kameros stebėjimo zonos krašte matosi iškabintas įvairias žūklės reikmenų prekes ir iš lauko pusės esančius laiptelius, vedančius link įėjimo į žūklės reikmenų parduotuvę. 15:03:19 matosi (duomenys neskelbtini) gatvę kertantis asmuo, kuris įeina į žūklės reikmenų parduotuvę ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. 15:08:31 vaizdo kameros stebėjimo zonoje pasirodo sidabrinės spalvos, nenustatytos markės automobilis, universalas, kuris sustoja prie pat įėjimo į parduotuvę, 15:08:46 iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vyresnio amžiaus, žilų plaukų, tamsiai apsirengęs vyras ir įeina į žūklės reikmenų parduotuvę. 15:11:24 iš žūklės reikmenų parduotuvės išbėga vyriškis, apsirengęs šviesiai rudos spalvos kelnes, juodos spalvos trumpą striukę ir 15:11:26 dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nematyti. Atsidarius vaizdo įrašą Nr. 2, pavadinimu „kameros_Camera6_kameros_20191116150026_20191116151206_2239086“, kuris trunka nuo 15:00:26 iki 15:12:06, matosi vaizdas iš žūklės reikmenų parduotuvės. Kairėje pusėje, po vaizdo stebėjimo kamera matosi kasa prie kurios sėdi tamsių plaukų, juodos spalvos megztiniu apsirengusi pardavėja. Dešiniau kasos matosi nedidelė vitrina, kurioje išdėliotos prekės. Už kasos matosi iškabintos, išstatytos įvairios žūklės prekės. Tiesiai, priešais vaizdo kamerą, patalpos gale matomas įėjimas į parduotuvę. 15:03:27 į parduotuvę įeina 30-40 metų amžiaus, tamsių plaukų vyras, avintis juodos spalvos sportbačius, apsirengęs šviesiais rudos spalvos kelnes, juodos spalvos trumpa prasegta striuke, vyšninės spalvos megztiniu. Minėtas vyras priėjęs prie kasos užkalbina kasininkę, kuri 15:04:08 prieina prie vyro ir aprodo prekes, iškabintas ant stendo, meškeres, išdėliotas specialiame stove. 15:04:27 pardavėja minėtam vyrui į rankas apžiūrėti paduoda meškerę, 15:04:45 vyras paduotą meškerę padeda atgal į stovą. Tuo tarpu pardavėja stovi priešais išėjimo duris ir kalbasi su minėtu vyru. 15:05:03 pardavėja nueina į kairę parduotuvės pusę ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos, tuo tarpu vyras apžiūrinėja prekes. 15:05:13 pardavėja atneša kitą meškerę ir paduoda apžiūrėti vyrui į rankas. 15:05:37 pardavėja vyrui paduoda neaiškią detalę, kurią jis pritvirtina prie minėtos meškerės. 15:05:59 vyras atiduoda atgal meškerę pardavėjai. 15:06:10 pardavėja su vyru nueina prie arčiau išėjimo iš parduotuvės esančio meškerių stovo. 15:06:58 minėtas vyras nusiima meškerę nuo virš galvos esančio stovo ir kartu su pardavėja ją apžiūrinėja, vėliau meškerę padeda atgal į vietą. 15:08:39 pardavėja vėl nueina į kairę parduotuvės pusę ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. 15:08:41 minėtas vyras pats nusiima virš jo kabančią meškerę nuo specialaus laikiklio ir ją apžiūrinėja. 15:08:59 į parduotuvę ateina kitas, žilų plauku, vyresnio amžiaus, tamsiai apsirengęs vyras. 15:09:01 šviesiai rudos spalvos kelnes dėvintis vyras padeda meškerę atgal. 15:09:11 tas pats, meškerę apžiūrinėjęs vyras vėl pasiima vieną iš meškerių, kabančių virš jo galvos ir pradeda eit link išėjimo. 15:09:19 vaizdo kameros stebėjimo zonoje pasirodo pardavėja, kuri prieina prie minėto vyro, nešdama kitą meškerę ir užkalbina jį, tuomet 15:09:48 padeda meškerę atgal į vietą. Tuo tarpu, kol šviesiai rudos spalvos kelnes dėvintis vyras kalbasi su pardavėja, žilų plaukų vyras apžiūrinėja prekes, sukabintas ant sienos, dešinėje vaizdo kameros stebėjimo lauko pusėje. 15:10:26 šviesiai rudos spalvos kelnes dėvintis vyras su pardavėja nueina prie arčiau išėjimo iš parduotuvės esančių meškerių ir jas apžiūrinėja. 15:11:00 minėtas vyras pasiima meškerę į savo rankas ir ją apžiūrinėja. 15:11:16 pardavėja nueina prie vyro žilais plaukais, bendrauja su juo. 15:11:20 šviesiais rudos spalvos kelnes dėvintis vyras, apžiūrėjęs meškerę, žvilgtelėjęs į pardavėją, rankose laikydamas meškerę atsidaro parduotuvės išėjimo duris ir pabėga, 15:11:24 dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. 15:11:31 pardavėja sparčiu žingsniu nuėjusi prie parduotuvės išėjimo durų, prasidarius jas pažiūri į tą pusę, kuria nubėgo minėtas vyras su meškere. 15:11:44 pardavėja nueina į kairę parduotuvės pusę ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko, tuo tarpu, vyras žilais plaukais prieina prie parduotuvės išėjimo, prasidaręs duris pažiūri į lauką ir grįžta atgal į parduotuvę. 15:12:00 vyras žilais plaukais ir pardavėja bendrauja prie kasos. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nematyti (b.l. 53-60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Kaltinamojo G. K. padaryta veika kvalifikuota kaip viena baigtas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje nes kaltinamasis, atėjęs į parduotuvę, pasiėmė prekęs-meškerę ir už ją nesumokėjęs pabėgo.

Pagrobto daikto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais. Lietuvos A. T. senatas 2005-06-23 nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (...), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Pažymėtina, kad nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne vagims (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-245-696/2015).

Todėl kaltinamojo G. K. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes jis pavogė prekę, kurios reali kaina (be akcijos, kuri taikoma pirkėjams), buvo 180 eurų. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis G. K. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, jog savinasi svetimą, jam nepriklausantį turtą bei, kad pagrobdamas svetimą turtą padarys turtinę žalą turto savininkui ir to norėjo.

Kaltinamasis G. K. yra kaltas ir baustinas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų, t.y. kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, arba kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, arba kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu, nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, Nr. 2K-140-511/2018).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. K. prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo iš dalies- pripažino, kad pavogė meškerę, tačiau neigia jos vertę, nuodydamas, kad jos vertė buvo ne 180 eurų, o 130 eurų. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad reali pavogtos meškerės vertė buvo 180 eurų, o teismas konstatuoja, kad meškerės nurodyta akcijinė kaina-130 eurų buvo taikoma tik pirkėjams, o ne asmenims, vagiantiems prekes, todėl nėra pagrindo laikyti, jog kaltinamasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybų.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Kaltinamasis G. K. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, kaltu prisipažino iš dalies, žalą atlygino. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas keturis kartus (b.l. 100-115), baustas administracine tvarka (b.l. 116-121), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų nebuvo teiktos (b.l.124), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 125).

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką G. K. padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo laikotarpį, kas parodėo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtos bausmės kaltinamojo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo G. K. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ketusis kartus, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės kaltinamojo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų,G. K. skirtina BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis –areštas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrtimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jo patirtą turtinę 180 eurų žalą (b. l. 31).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala civiliniame ieškovui-UAB (duomenys neskelbtini) dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo G. K. veiksmų. Tai reiškia, kad G. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gauta civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) pažyma dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kurioje nurodoma, kad G. K. atlygino padarytą žalą, dėl to jam pretenzijų neturi ir galutinai susitaikė (b.l. 169). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2020-07-28 G. K. civiliam ieškovui sumokėjo 120 eurų (b.l. 170).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD su vaizdo įrašu, esantis byloje (b. l. 53), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti jį 35 (trisdešimt penkiomis) paromis arešto.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti su 2019-01-24 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (terminuotu laisvės atėmimu 7 mėn.), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie 2019-01-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).