Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu T. G. paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas ir 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į baudos bausmę įskaityta bauda, visiškai ar iš dalies sumokėta pagal 2020 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, T. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. vasario 4 d. 06.27 val. iki 2022 m. vasario 4 d. 18.48 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant T. G. intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei T. G. nustatant pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 4 d.

Taip pat T. G. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir konfiskuota transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)VIN: (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2022 m. vasario 14 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki bus išspręstas automobilio konfiskavimo klausimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti institucijai, vykdančiai turto konfiskaciją, o laikmeną su vaizdo įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario 4 d. apie 06.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo ir nesuvaldė nuvažiuodamas nuo kelio motorinę transporto priemonę – V. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros Nr. 1540695, 2022 m. vasario 4 d. 06.27 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 4 d. 06.42 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis, kuris neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų ar jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Taip pat nuteistasis neginčija ir jam paskirtos galutinės 60 parų arešto bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 9 mėnesiams. Tačiau T. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti jam intensyvią priežiūrą, kurios metu nuteistasis įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl intensyvios priežiūros paskyrimo

6. Svarstydama apeliaciniame skunde išreikštą prašymą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog intensyvi priežiūra nėra baudžiamojo poveikio priemonė, kaip nurodoma nuteistojo skunde. Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas yra reglamentuojamas BK IX skyriuje ir šiame skyriuje intensyvi priežiūra, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, nėra minima. Intensyvi priežiūra yra nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką elektroninio stebėjimo priemonė, kuri padeda Probacijos tarnybai kontroliuoti probuojamojo elgesį.

7. Nuteistajam paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tokia šios teisės normos konstrukcija, o būtent panaudojimas jungtuko ir, o ne jungtuko ar, žodžio gali ar kitų žodžių, kurie leistų daryti išvadą, kad teismui paliekama teisė savo iniciatyva apsispręsti, neabejotinai patvirtina, kad, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas negali savarankiškai nuspręsti, ar nuteistajam, kuriam atidedamas paskirtos arešto bausmės vykdymas, skirti intensyvią priežiūrą, ar jos neskirti. Intensyvi priežiūra, atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalo būti paskirta visais atvejais, priešingai nei BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos pareigos, dėl kurių skyrimo įstatymo leidėjas palikęs spręsti teismo kompetencijai – teisės normoje nurodoma, kad teismas gali nuteistajam kartu su intensyvia priežiūra paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, išvadą, jog intensyvi priežiūra privalo būti paskirta visais atvejais, kai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas yra atidedamas, patvirtina ne tik lingvistinis šios teisės normos aiškinimas, bet ir jos bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) normų sisteminis aiškinimas. Probacijos įstatymo 29 straipsnyje, reglamentuojančiame, intensyvios priežiūros vykdymo terminą, nustatyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas (straipsnio 1 dalis). Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

9. Kadangi nei baudžiamasis įstatymas, nei Probacijos įstatymas nenumato jokių išimčių, kurioms esant, asmeniui, kuriam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, galima neskirti intensyvios priežiūros, nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam T. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo jam nustatyti intensyvią priežiūrą, ką ir padarė. Nors nuteistasis teigia, kad paskirta kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, sudaro jam kliūtis įsidarbinti bei dalyvauti kursuose, į kuriuos jis yra siunčiamas Užimtumo tarnybos, tačiau kartu su skundu jis taip ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie iš tiesų patvirtintų, jog nuteistajam buvo siūlomas pamaininis darbas ar už jo gyvenamosios vietos teritorijos organizuojami kokie nors kursai profesiniams ar kokiems nors kitiems įgūdžiams įgyti, kuriuose dalyvauti buvo kviečiamas ir apeliantas. Todėl šis skundo teiginys pripažįstamas deklaratyviu ir yra atmestinas. Be to, darbo rinkoje trūksta darbuotojų ne tik pamaininiam darbui atlikti, o, jeigu nuteistajam iš tiesų siūloma dalyvauti kursuose, mokymuose ir t. t., kurie trunka ne vieną dieną ir vyksta ne nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybėje, jis gali pasinaudodamas viešuoju transporto į juos nuvykti ir grįžti kiekvieną dieną. Šiuo metu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nustatytas nuteistojo priežiūros laikas pažeistų jo teises. Kita vertus, net jei intensyvi nuteistojo priežiūra, įpareigojant jį būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir sukeltų jam kokių nors nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats apeliantas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

10. Pažymėtina, jog nuteistasis, turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi, būdamas recidyvistu, kas apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui ir kartu su juo automobilyje važiavusiam asmeniui, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Apeliantas 2017 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. kelių transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be to, per dvejų metų laikotarpį T. G. buvo šešis kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, bei 2019 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemones, kai šia specialiąja teise jam buvo uždrausta naudotis 2017 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas, intensyvi priežiūra bei jos sąlygų nustatymas, taip pat pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų paskyrimas nagrinėjamu atveju atitinka bausmės paskirtį. Pripažinti, kad apylinkės teismas paskyrė T. G. neteisingą, neproporcingą, per griežtą bausmę arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-06781, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant T. G., sudaro 76,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

13. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

14. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. G. niekur nedirba. Taip pat byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Iš byloje esančios pažymos (b. l. 84) matyti, kad už administracinius nusižengimus/administracinės teisės pažeidimus nuteistasis baudų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 5 000 Eur, nėra apmokėjęs, o antstolio R. S. pateikta informacija patvirtina, kad T. G. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. e1-187-240/2020, skola – 2 500 Eur, jokių įmokų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti nėra gauta. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms T. G. turtinę padėtį, taip pat įvertinus jo turimus įsiskolinimus dėl nesumokėtų baudų bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų bei būtų netikslingas, kadangi tikėtina, jog priverstinis išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai ar būtų apskritai neįmanomas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

15. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas pripažino įrodyta, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, paliko kaltinimo formuluotę „T. G. kaltinamas tuo, kad“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį netinkamą veikos aprašymą laiko technine klaida. Kadangi ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl ji ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti nusikalstamos veikos formuluotes „kaltinamas tuo, kad“.

Nepriteisti iš T. G. valstybės naudai 76,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. pažymą Nr. APD-2022-06781.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.