- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- I-3524-428/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3–4) pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) gavo nuobaudą ir buvo apgyvendintas penkias paras kamerų tipo patalpose. Dienotvarkėje nustatytu laiku kamerų tipo patalpose buvo atimamas čiužinys, patalynė. Pareiškėjas serga nepagydoma liga bei turi neįgalumą, todėl iš jo negalėjo būti atimamas čiužinys bei patalynė. Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į gydytoją, kada jam būtų leista turėti dienos metu čiužinį ir patalynę ir gydytojas tenkino jo prašymą. Tačiau čiužinys dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo išduotas. Kamerų tipo patalpos yra negyvenamos patalpos, kameros būklė buvo prasta, neremontuota, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, dažai. Taip pat buvo neužtikrintas tiek natūralus, tiek ir dirbtinis apšvietimas, todėl negalėjo skaityti bei rašyti. Kameroje buvo drėgna. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas jautė privatumo trūkumą, jautėsi pažemintas, kilo emocinė depresija, patyrė didžiulius psichologinius sukrėtimus, pablogėjo sveikata, savijauta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8–11) nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas 3 kamerų tipo patalpoje. Kameroje buvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei apšvietimas. Uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą. Patalpos ventiliuojamos atidarant langą. Nurodė, jog teisės aktai numato, jog čiužiniai ir patalynė gali būti paimami iš nuteistųjų, esančių kamerų tipo patalpose, o išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miegui. Nurodė, jog pareiškėjas dėl čiužinio išdavimo kreipėsi 2018 m. lapkričio 30 d. ir jam buvo jis išduotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad būnant penkias paras kamerų tipo patalpose pareigūnai paimdavo dienos metu čiužinį bei patalynę. Pareiškėjas teigė, jog jis kreipėsi į administraciją, kad būtų išduotas čiužinys ir patalynė dienos metu, tačiau ir gavus tokį leidimą, jam nebuvo išduotas čiužinys ir patalynė.
Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad čiužiniai kaip ir visa patalynė, buvo paimami, įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų Dienotvarkės, kurių 1.3 punktas įtvirtina nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, kurioje numatytas patalynės pridavimas ir išdavimas. Taip pat papildome atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi dėl čiužinio išdavimo ir gydytojui leidus, jis jam buvo išduotas.
Bylos duomenimis (b. l. 12–13) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 3 kamerų tipo patalpoje atliko jam Alytaus PN administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtą nuobaudą. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl čiužinio ir patalynės išdavimo dienos metu (b. l. 52). Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2018 m. lapkričio 30 d. rezoliucija leido pareiškėjui turėti čiužinį ir patalynę visą parą, kol bus kamerų tipo patalpose iki 2019 m. balandžio 1 d.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisės iš jo paimti patalynės (čiužinio), kadangi jis sirgo nepagydoma liga. Taip pat pareiškėjas kelia ginčą dėl to, jog po gydytojo leidimo turėti visą parą čiužinį ir patalynę, pareigūnai jam neleisdavo dienos metu turėti čiužinio ir patalynės.
Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkeltiems į kamerų tipo patalpas išimtis sudaryta tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. O nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Jokių išimčių, draudimų paimti patalynę iš kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos būklę ir pan., šioje teisės normoje nėra įtvirtinta.
Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Pareiškėjas nurodo, jog jam patalynė turėjo būti išduodama dienos metu, kadangi gydytojas tokį prašymą tenkino ir leido visą parą turėti čiužinį (patalynę). Iš pateikto pareiškėjo prašymo matyti, jog jis 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl čiužinio išdavimo dienos metu. Toks leidimas 2018 m. lapkričio 30 d. jam buvo išduotas, minėtas leidimas įformintas gydytojo ir pareigūno rezoliucijomis (b. l. 52). Duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti visą parą čiužinį (patalynę) nuo 2018 m. lapkričio 30 d. byloje nėra. Byloje nėra pareiškėjo skundų ar kitų prašymų, jog būtų vykdomas išduotas leidimas, todėl konstatuojama, jog likusiam nuobaudos atlikimo laikotarpiui kamerų tipo patalpoje pareiškėjui buvo leidžiam visą parą turėti čiužinį (patalynę).
Darytina išvada, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu paimdama iš pareiškėjo patalynę ir ją išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo. Be to, pareiškėjui gavus 2018 m. lapkričio 30 d. leidimą turėti čiužinį visą parą iki 2019 m. balandžio 1 d., toks pareiškėjo prašymas kaip nurodo atsakovas buvo įvykdytas, o kitų pareiškėjas duomenų, jog šis jo prašymas nebuvo vykdomas į bylą nėra pateikęs.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamos, pažymima, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamera neremontuota, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, dažai. Taip pat buvo neužtikrintas tiek natūralus, tiek ir dirbtinis apšvietimas bei joje buvo drėgna.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Atsakovė nurodė, jog gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Tinkamai vėdinant patalpas galima išvengti ir drėgmės.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficiento nereglamentuoja.
Atsakovė nurodė, jog užtikrina tinkamas higienos normas atitinkančias gyvenimo sąlygas, tačiau konkrečių duomenų apie dirbtinį apšvietimą 3 kamerų tipo patalpoje bei duomenų apie kameros būklę į bylą nepateikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo kamerų tipo patalpos dirbtinį apšvietimą bei kameros būklę (sienas, lubas). Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų 3 kamerų tipo patalpoje ginčo laikotarpiu nereiškė pretenzijų.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl dirbtinio apšvietimo ir kameros būklės ginčo 3 kamerų tipo patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šių pažeidimų atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamo apšvietimo, kameros būklės pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 64–66) nurodė, jog patirtą neturtinę žalą patyrė dėl netinkami įrengtų sanitarinių įrenginių kamerų tipo patalpoje.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 8 d. atsikirtime nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kad prašomą priteisti žalą kildina ir iš netinkamai įrengtų sanitarinio mazgo. Atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2019 m. vasario 21 d. (b. l. 8), o pareiškėjui įteiktas 2019 m. balandžio 28 d. (b. l. 69). Skundo pagrindo tikslinimą pareiškėjas išreiškė tik 2019 m. balandžio 8 d. (išsiųstas paštu 2019 m. balandžio 8 d. (b. l. 67)) atsikirtime į atsakovo atsiliepimą, tokių aplinkybių nenurodė teismui pateiktame pirminiame skunde 2019 m. vasario 1 d., todėl toks pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo), pareikštas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų, jog jis žalą patyrė ir iš netinkami įrengto sanitarinio mazgo 3 kamerų tipo patalpoje, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasisako.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia privatumo trūkumu, pažeminimu, emocine depresija, nurodė, jog patyrė didžiulius psichologinius sukrėtimus, pablogėjo sveikata, savijauta.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktų ir higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.